Vilniaus aukcione žibės labiausiai ieškomų menininkų žvaigždynas (0)

E. M. Kazimirovskis – Vilniaus apylinkių motyvas | Rengėjų nuotr.

E. M. Kazimirovskis – Vilniaus apylinkių motyvas | Rengėjų nuotr.

Kovo 20 d., 18 val., Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10, Vilnius) įrengtoje ekspozicijoje įvyksiantis LXI Vilniaus aukcionas šįkart meno mylėtojus džiugins ypatinga kolekcija. Ją puošia gausus meno rinkoje labiausiai ieškomų menininkų žvaigždynas, o kai kurie jų sukurtų kūrinių unikalumu priblokš net ir visko mačiusius meno žinovus.

„Kiekvienas aukcionas yra jaudinantis, savitas ir turintis gerokai platesnį kontekstą nei meno rinkos dalyvių susitikimo vieta. Gyvename įdomiu laiku – įdomus ir šis aukcionas. Iš viso jo kolekciją sudaro 208 lotai, tradiciškai suskirstyti į aštuonias temas, kurios ne tik atliepia nūdienos aktualijas, bet netikėtai atkreipia dėmesį į meno rinkos grynuolius“, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Didžiausia LXI Vilniaus aukciono žvaigždė – dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) trijų triptikų – „Miesto pramonė“, „Ąžuolas“ ir „Žvejai“ kompozicija, sukurta 1939–1940 m. Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinei operacijų salei. Pagal sumanymą, tautinio idealizmo romantizmo su art deco elementais stilistika nutapytas paveikslas turėjo skleisti žinutę apie klestinčią šalį ir stiprią, darbščią, taikią, turtėjančią šios šalies tautą. Tikėtina, kad šį darbą užsakė ir dar iki savo mirties spėjo pamatyti pastatą projektavęs architektas Mykolas Songaila (1874–1941), o P. Kalpokas jį įgyvendino kartu su asistentu Boleslovu Grigaru-Grigaravičiumi (1911–?). Archyvinėse bylose yra užfiksuoti dailininkui išmokėti avansai, tačiau tikslių žinių apie pilną užsakymo sumą, kuri tuo metu galėjo siekti iki 18 tūkst. litų, nėra.

Pasak dr. S. Skaisgirytės-Makselienės, šių triptikų kompozicija fiziškai į LXI Vilniaus aukcioną ir jo ekspoziciją neatkeliaus, nes jam eksponuoti tiesiog neužtektų esamos erdvės. „Įsivaizduokite vidutinį tipinį gyvenamąjį butą, kurio plotas yra apie 60 m² – tokio ploto sienos reikėtų, kad būtų galima tinkamai išeksponuoti šią unikalią kompoziciją“, – teigia ji.

L. Katinas – 10 | Rengėjų nuotr.

L. Katinas – 10 | Rengėjų nuotr.

Ne mažiau įdomūs ir kiti garsių autorių kūriniai, kurių dalis yra pirmoje rubrikoje „In focus: Vilnius“. Čia itin išsiskiria retai pasitaikančių dailininkų Rafaelio Chwoleso (1913–2002), Bronislovo Jamonto (1886–1957), Eugenijaus Marcino Kazimirovskio (1873–1939) kūriniai. Pastarųjų dviejų dailininkų kūrybą lydi ir ypatingos istorijos.

Jamonto kūrinio „Kiemas Vilniaus žydų kvartale“ (1927) kitoje pusėje palikta inskripcija „Iš žymaus Vilniaus gydytojo Šmuelio Aleksandro Libo (1890–1970) kolekcijos“ rodo, kad šis darbas ne tik vaizduoja, bet ir yra itin glaudžiai susijęs su sostinės žydų kvartalu. Manytina, kad iš studijuojančio dailininko darbą įsigijęs gydytojas juo papuošė savo namų, buvusių žydų kvartale adresu Pylimo g. 46, interjerą (dabar ten įsikūręs viešbutis). Vėliau Š. A. Libo su šeima pateko į getą, o iš ten jį išgelbėjo garsioji pasaulio teisuolių trijulė – kunigas Juozas Stakauskas, sesuo Marija Mikulska ir Vladas Žemaitis.

P. Kalpokas – Žvejai (2,56m X 7,53m) | Rengėjų nuotr.

P. Kalpokas – Žvejai (2,56m X 7,53m) | Rengėjų nuotr.

Kitas panašiu metu nutapytas paveikslas „[Vilniaus apylinkių motyvas]“ (1926) priklauso ypatingam autoriui – dailininkui E. M. Kazimirovskiui, kuris įvaizdino vienuolės šventosios Marijos Faustinos Kowalskos regėjimą šiuo metu Dievo Gailestingumo šventovėje saugomame paveiksle „Gailestingasis Jėzus“ (1934).

„Šio aukciono žvilgsnis kryps ir į menininką Liną Katiną, žmogų, kuris sugebėjo ignoruoti jam primestą sistemą su visomis jos taisyklėmis sukurdamas savo pasaulio sistemą ir savo žaidimo taisykles. Džiugu, kad šį – jo įsivaizduojamą – pasaulį galės pajusti ne tik Vilniaus aukciono, bet ir Nacionalinės dailės galerijos gerbėjai, kurie netrukus bus pakviesti į čia atidaromą dailininko parodą „Raudona krisdama virsta balta“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė, pabrėždama, kad kartu su L. Katino paveikslais į aukciono kolekciją atkeliavo ir itin reti jo grafikos darbai.

B. Jamontas – Kiemas Vilniaus žydų kvartale | Rengėjų nuotr.

B. Jamontas – Kiemas Vilniaus žydų kvartale | Rengėjų nuotr.

Tai – tik keletas meno rinkoje labiausiai ieškomų ir LXI Vilniaus aukciono kolekciją puošiančių autorių vardų, šalia kurių rikiuojasi ir kiti ne mažiau įdomūs bei geidžiami menininkai, tokie kaip Adomas Galdikas, Vladas Didžiokas, Jonas Buračas, Kazys Šimonis, Antanas Martinaitis, Algirdas Petrulis, Jonas Čeponis, Monika Bičiūnienė, Vladas Karatajus, Pranas Domšaitis, Vytautas Kasiulis, Pranas Lapė, Pranas Gailius, Maksas Bandas, Neemija Arbit Blatas, Mstislavas Dobužinskis ir kt.

Visą LXI Vilniaus aukciono kolekciją galima rasti čia: https://www.menorinka.lt/aukcionas.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: