Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą (1)

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Kovo 13 d. 17 val. Vilniaus rotušėje vertybių teikėjams ir saugotojams bus iškilmingai įteikti sertifikatai.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė.Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras didžiuojasi, kad nuo šiol sąvade puikuosis ir Mažosios Lietuvos vertybė – delmonas.

Delmonas – tai išskirtinė Mažosios Lietuvos tautinių rūbų detalė, tapusi regioną pristatančiu ženklu. Šis gausiai dekoruotas tekstilinis krepšelis buvo praktinę funkciją atliekanti lietuvininkės aprėdų dalis – į delmoną darbuojantis namuose ir išeinant iš namų įsidėdavo reikalingus smulkius daiktus: raktus, peiliuką, pinigėlius, šukas.

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Delmonas buvo ir viena puošniausių tautinių rūbų detalių – kruopščiai išsiuvinėta įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėta prasminiu tekstu, data, inicialais. Informaciją apie šią vertybę susistemino ir bylą nematerialaus kultūros vertybių sąvadui rengė dr. Elena Matulionienė, teikė Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras.

Greta Mažosios Lietuvos delmonų, nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar devynios: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.

Šiandien mūsų sąvade jau turime 32 vertybes, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: