M. Kundrotas. Ką reikia keisti: žmogų ar jo gyvenimo sąlygas? (8)

pexels-photo-2813351

Pexels.com nuotr.

Absoliuti dauguma šiuolaikinių politikų kalba tik apie žmogaus gyvenimo sąlygas. Ateisime, duosime Jums pinigų. Dar daugiau pinigų ir dar daugiau pinigų. Arba mažiau jų atimsime, destis kokia kryptis atstovaujama – socialistinė ar liberali. Ir abi jos – materialistinės. Daug kalbama apie buitį, labai mažai – apie būtį. Vamzdžiai, šaligatviai, pilvas, papilvė ir kišenė.

Iš tiesų žmogaus gyvenimo sąlygos dažnu atveju būna tokios, koks yra pats žmogus, o taip pat – kokie yra jį supantys žmonės. Internete sklando taiklus memas, kur minios klausiama – kas nori pokyčių? Kyla miškas rankų. Tada klausiama – kas nori keistis? Rankų nulis.

Politikos ir sociologijos klasikai nuo Edmundo Berko iki Makso Vėberio ir vėlesnių įtikinamai kalbėjo, kad socialines ir ekonomines visuomenės gyvenimo sąlygas daugiausiai lemia moralinės, mentalinės, kultūrinės prielaidos. Kur žmogus iniciatyvesnis, darbštesnis, sumanesnis, garbingesnis, ten ekonomika – aukštesnė ir patikimesnė, kur žmogus laukia rojaus iš kitų, ten padėtis prastesnė.

Pakeiskime žmogų ir jis pats susikurs sau sąlygas. Skamba liberaliai? Ne, konservatyviai. Pasak liberalų jokia žmogaus kaita nėra būtina, jis pats iš savęs yra geras ir protingas. Socialistai mano, kad žmogų formuoja socialinė ir ekonominė aplinka. O pasak konservatorių – kultūra.

Dora, savarankiška ir aplinkai atskaitinga asmenybė žymia dalimi formuojasi savo pačios sprendimų pagrindu, bet be palankaus kultūrinio konteksto tokios asmenybės lieka vienišais don Kichotais. Mases, deja, formuoja įvairios konjunktūros, tarp jų ir politinės. Užtai pirmasis politikų uždavinys – per švietimą, žiniasklaidą ir kitas kultūros priemones suformuoti atitinkamą pasaulėžiūrą, mąstyseną, gyvenimo būdą, ugdant piliečių moralę ir intelektą.

Ar įmanoma tai padaryti be ekonominių svertų? Vargu. Tiek švietimo sistema, tiek žiniasklaida, tiek masinės kultūros priemonės reikalauja ūkinių išteklių. Bet pirmiausiai – teisinių normų. Normų, pagal kurias vienokių mąstysenos ir elgsenos modelių propagavimas būtų skatinamas, kitokių – ribojamas, o trečiokių – draudžiamas. Žmogus, gyvenantis vien sau ir savo malonumams – šiuolaikinis liberalios visuomenės idealas – yra pagrindinė savo paties ir visuomenės problema. Ne ką geresnis ir socialistinis idealas – inertiškas prisitaikėlis, valgantis nuo kolūkio stalo.

Žmonių visuomenė buvo, yra ir bus hierarchiška. Visi būdai ją sulyginti buvo ir liks utopijomis. Skirtumas tiktai toks, kokiu pagrindu klostosi hierarchija. Liberalioje visuomenėje hierarchiją dažniausiai lemia ekonominis kapitalas. Socialistinėje – valstybinė ar visuomeninė padėtis. Konservatyvioje – moralinės ir intelektualinės dorybės, lemiančios visa kita.

Politikas, atvirai kalbantis apie žmogaus pokyčių pirmenybę jo gyvenimo sąlygų kaitos atžvilgiu stipriai rizikuoja savo populiarumu. Šis kelias – tik drąsiems ir garbingiems politikams, priimantiems tokią riziką dėl tikrojo bendrojo gėrio. Nepakeitus žmonių pasaulėžiūros ekonominės dotacijos bus iššvaistytos ir pravalgytos, milijardai bus išvagiami, o daugybė žmonių per pašalpas tiesiog parazituos dirbančiųjų sąskaita.

Dabartinėje Lietuvoje tikrai yra, ką keisti socialinėje srityje. Aktyvesnis valstybės vaidmuo ūkyje, valstybinio sektoriaus išsaugojimas ir plėtra, progresyvi mokesčių sistema, parama šeimoms ir gimstamumui, gyventojų pajamų minimumo didinimas, kainų reguliavimas – visa tai suprantama. Bet be teisinių normatyvinių aktų, reglamentuojančių kultūrines tendencijas, bet kokios ūkinės priemonės liks bergždžios. Vakarų ir Šiaurės Europos šalys socialinę gerovę jau viršija su kaupu, bet jų tautos nyksta, užleisdamos vietą gerovės ieškotojams iš svetur.

Kas kita – Višegrado šalys, o pirmiausiai – Lenkija ir Vengrija, kurios socialinę gerovę jungia su konservatyvia ir tautiška vertybine politika. Žinoma, šiose šalyse taip pat esama problemų dėl tautų depopuliacijos, bet reikia atsižvelgti, kad jų bendrieji ištekliai – gerokai menkesni, nei liberalių ar kairuoliškų valstybių. Vis dėlto Vidurio Rytų Europa atsigauna. Po truputį, bet užtikrintai.

Lietuva kol kas blaškosi tarp skirtingų Europos politinių modelių. Nėra nuoseklios valstybės vizijos. Vieni siūlo dalinti nesamus pinigus, kiti toliau kuria gerovę tik labai siauram sluoksniui. Šioje vietoje galima prisiminti Pauliaus Tarsiečio tezę: kas sėja kūnui, tas pjaus mirtį, kas sėja dvasiai – tas pjaus amžinąjį gyvenimą. Ši tezė turi daugiau, nei teologinę reikšmę. Ji tinka ir žemiškam gyvenimui, nes aukštos kultūros šalys, net išgyvenusios skurdą, anksčiau ar vėliau prisikelia ir ūkinėje srityje, o moraliai degraduojančios civilizacijos žlunga su visa savo ekonomika.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

8 komentarai

  1. Romas:

    Turbūt jau klasika tapęs teiginys, kad pasaulį įmanoma pakeisti tiek, kiek save…, nurodo tą kryptį, kurioje pastangos pasiteisina labiausiai.

  2. Simonas:

    Sprendimas – kurti laimes ekonomika

  3. Romas:

    Labai tinkamai (šiam straipsniui) parinkta nuotrauka, iliustruojanti kas teikia didžiausią pasitenkinimą, kas yra mūsų gyvenimo ašis.
    Apie tai (apie mamonos grėsmę) yra perspėta ir biblijoje. Bet jeigu žiūrėti iš esmės, tai pinigai ar aplamai materialinės vertybės yra tik išraiškos forma. Tai tik tas “šiaudas”, kurio stveriasi protas, jo vertybių sistema ribota. Protas ne visagalis, ant jo per daug pastatyta. Todėl vis aiškiau juntama visa apimanti KRIZĖ.

    Rytuose apie protą sakoma, kad jis geras tarnas, bet blogas šeimininkas. Kol tikrasis šeimininkas (dvasia) miega, į jo rolę įsijaučia tarnas (protas), su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis…

  4. Žemyna:

    Kol žmogus gyveno gamtoje, o ne „civilizuotoje” visuomenėje, gamta kiekvienai rūšiai skyrė vietą, kur jai gyventi, nustatė jai įveikiamą egzistencijos būdą, tvarką, toje vietoje parūpino viską, ko reikia šios rūšies gyvybei palaikyti bei daugintis. Jeigu kam skirta gyventi palmėje/vandenyje/urve ir t.t., reiškia palmių/vandenų/žemės urvams ir t.t. YRA! (Bibl.: Jums duota viskas, ko reikia)
    Ar tuo pasirūpinta, kai viena iš rūšių nusprendė, jog gyvens ne pagal gamtos dėsnius, o pagal pažangesnę – jos kuriamos civilizacijos nustatytą tvarką? Bent tai, ką gamta duoda joje gyvenančiam (vanduo, oras, maistas, būstas, galimybės auginti palikuonius ir visus juos iki vieno išmokyti šioje bendruomenėje gyvenant būtinų žinių ir gebų), ar mūsų „civilizacija” geba KIEKVIENAM parūpinti tai, kas būtina jo efektyviai egzistencijai, nepaversti to privilegija mažai daliai išrinktųjų?
    Deja, elitu save laiko ne tie, kas išmano bendruomenėms išlikti būtinas sąlygas ir jomis rūpinasi bendruomenės labui, o tie, kas gyvena pagal itin plėšrių grobuonių taisykles. O juk net gamtoje yra tam tikros doros (moralės) taisyklės – kada negalima liesti net ir silpniausių…
    Jei jau pasiskelbei esąs civilizuotas, elitas, pradėti reikia nuo to, kad tavo moralė dar toliau pažengtų, dar didesnius reikalavimus SAU keltų. Kol kas mūsų moralė nusmuko iki plėšraus VARTOTOJO lygio. BET – jei žmogus pagal Dievo planą turėjo būti gamtos šeimininkas, tai reiškia ne sauvaliavimą, ne besaikį vartojimą, o ATSAKOMYBĘ už „ūkį”, kuris tau patikėtas – kad kitoms kartoms perduotum jį bent ne blogesnės būklės, negu perėmei iš ankstesnių kartų!

    • mociute:

      deja, Lietuvoje tikrasis elitas – issilavine, saziningi ,sviesus ir pasiaukojantys nustumti i sonus o save “elitu” isivardine dazniausiai buki savanaudziai plesrunai kuriems vienintelis “dievas” yra pinigai ir pasiektos “aukstumos” pasilypejus kitiems ant galvu…. Taciau prie dideliu pinigu butinas ir protas ir mes puikiai matome kas nutinka kai piniguociams jo nepakanka….. Taciau ir dabartineje aplinkoje Lietuvoje uzaugo nemazai 20-meciu kuriu moralines nuostatos yra zymiai auksciau nei kad dabartinio “elito”. Ir tai labai dziugina ir teikia vilciu……

  5. Ar girdėjote:

    Ar girdėjote, jog paskelbta nauja šventoji mergelė?
    Tai, pasirodo, šv. ORLENo mergelė! Na, Delfio komentatorius taip teigia 🙂

  6. socialistas:

    Mariau, mokykloje atrodei protingesnis. Dabar paskaitai tavo paistalų ir galvoji, ar tu anksčiau laiko marazmu susrigai ar iš tiesų kvailas esi? Lyg ir gaudaisi istorijoje, geografijoje, politikoje, bet suplakti socializmą su liberalizmu gali tik liberalas. O tau kaip tūlam šovinistui ir tuo labiau inteligentiškam šovinistui tokios nesąmonės solidumo nepriduoda. Žinoma, gali būti kad baigei delfio propagandos “masterclass”, tada suprantu kodėl tokius straipsnius rašai, kurių esmė – su tarybiniais laikais susijęs raktinis žodis, ir jo nepagrįstame bet ypač neigiamame kontekste. Pasakysiu tau paslaptį, kurios nežino delfio “masterclass” vedėjai. Autoriaus – privalumas, jis gali rašyti savo mintis ir jo niekas nepertrauks, tačiau skaitytojo ginklas – jis gali bet kada užversti lapą, kuriame autorius rašo nesąmones. Pasinaudojau savo privilegija ir po 3 sakinio toliau negaišau laiko tavo rašliavai. Surimtėk

  7. O ką šiuo atveju daryti::

    Ministerijos valdininkai įsiutino bendrijų vadovus
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ministerijos-valdininkai-isiutino-bendriju-vadovus-952467
    ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: