Atliktu Lietuvos viešųjų bibliotekų tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina jų teikiamų paslaugų kokybę, bibliotekų interneto prieigos paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai. Buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai.
Tyrimo rezultatai atskleidė ne tik per dešimtmetį (2009–2019) įvykusius pokyčius, bet ir bibliotekų kuriamą vertę – jos prisideda prie visuomenės skaitmeninės atskirties problemų sprendimo, padeda žmonėms spręsti jų kasdienes problemas, skatina naujų gaminių ir paslaugų atsiradimą kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose.
Apklaustieji biblioteką dažniausiai supranta kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą. Palyginti su 2009 metais, išaugo bibliotekininko svarba, pasikeitė jo vaidmuo – bibliotekininkas tapo patarėju ir vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis bibliotekos paslaugomis (pokytis nuo 22 proc. išaugo iki 46 proc.).
Bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai (bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10). Net 93 proc. lankytojų patartų bibliotekoje apsilankyti savo šeimos nariams ar draugams. Tokią palankią lankytojų nuomonę rodo ir labai aukštas NPS (Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis lankytojų pasitenkinimo ir ištikimybės lygį. Šalies bibliotekų NPS siekia 91 proc.
Didžioji dalis (85 proc.) respondentų bibliotekose apsilanko bent kartą per mėnesį. Net 99 proc. bibliotekų teikia galimybę naudotis nemokamu internetu (2009 m. tokių buvo 53 proc.).
Tyrimo metu nustatyta, kad naudojimasis biblioteka daro didelę įtaką gebėjimui kritiškai vertinti visuomenės pokyčius (vidurkis 7,2 iš 10). Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą, padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veikloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą, taigi bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 1240 viešųjų bibliotekų. Beveik 1000 jų yra kaimo vietovėse. Vidutiniškai viena biblioteka tenka 2254 gyventojams. Kiekvienas šalies gyventojas viešojoje bibliotekoje per metus apsilanko vidutiniškai tris kartus.
Tyrimą atliko kompanija „Kantar“ bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Susiję straipsniai:
- Bibliotekose lankosi 36 proc. šalies gyventojų, didžioji dalis jų yra jaunimas
- Regionų bibliotekose bus teikiama nemokama teisinė pagalba
- Tyrimas: du trečdaliai lietuvių mato skiepų naudą sveikatai
- Tyrimas: reikšmingai išaugo regionų gyventojų dalyvavimas kultūriniame gyvenime
- Nacionalinė biblioteka siūlo skaitytojams net 1000 naujų elektroninių leidinių
- Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ (tiesioginė transliacija)
- Paauglių mokymosi sėkmei svarbus bendravimas su tėvais
- Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia 95-metį
- Ketvirtadienį prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (dienotvarkė)
- Seime vyks 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei skirta konferencija (programa)
- Nacionalinė biblioteka savo atnaujintas erdves atvėrė visuomenei (video)
Šiame tūkstantmetyje bibliotekose grožinės literatūros srityje stebiu tokius pokyčius:
– smarkiai daugėja MOTERŲ rašytojų parašytų knygų (mano skoniui moterų parašytos knygos tinka mažiau),
– kalbant apie užsienio rašytojus – Lietuvos leidyklos beveik nemato kitų tautų, tik norvegus, britus, švedus.. Tai liūdina.
Kad ir nedaug, jaunystėje visgi pavyko paskaityti iš estų bei latvių k. verstų knygų. Prisimenu, jog jos kėlė visai kitokį jausmą – savotišką šilumą. Kažkas lyg ir pažįstamo, savo, bet kartu ir kitoniško. Maloniai kitoniško. Kitaip, negu skaitant kitų Europos rašytojų knygas. Kad ir labai patikusias.
Manyčiau, tai turėtų būti viena iš KM krypčių – susitarti su abiem sesėmis dėl specialaus tarpusavio vertimų finansinio skatinimo ir nemokamo skyrimo mokyklų ir kt. bibliotekoms. (Gal ir TV filmų – grožinių ir dokumentinių – vertimų) Tai mus labiau artintų, apsikeistume kūrybine patirtimi.
Kai skubaus b-kų naikinimo metais ėmė daugėti i-neto vartotojų, netrukus pasirodė Skypas su galimybe rengti i-konferencijas, vienam bei kitam siūliau b-kas naudoti kaimų ir miestelių gelbėjimui: kad per Skypo i-konferencijas bibliotekos galėtų padėti palaikyti emigravusių (o ir jų bendrijų) ryšį su čia likusiomis šeimomis; kad vaikai (žiūrint, kur auga) galėtų GYVAI bendrauti su išvykusiais tėvais, arba su LT, stebėti Skypu savo kaimo, ar miestelio mokyklų šventes, klausyti dainų bei žaidimų; kad tiesiai iš kaimo turizmo sodybų galėtų transliuoti vaizdus ir paaiškinimus, kaip ES šalių kaimiečiai organizuoja pas save šitą verslą, nuo ko pradėti.
Tada niekas nepajudėjo (kad tai įvyktų, vyriausybė, KM turėtų skirti supratimo, dėmesio ir lėšų – mes tavo kūno čia neišlaikėme, padėti tau neskubėjome arba nemokėjome, bet galime bent taip kukliai padėti tavo dvasiai neatitrūkti nuo šaknų).
Praleistų galimybių aisbergai ir absoliutus nenoras mokytis ir taisytis.