Įpusėjusi neįprastai šilta ir besniegė žiema vasltybinės saugom teritorijų parko darbuotojams leidžia pasirūpinti retųjų augalų radimvietėmis. Prieš keletą metų, Ažvinčių girioje vėjovartos užspaudė ir užpavėsino įvairialapės usnies (Cirsium heterophyllum) radimvietę, kuri dabar, esant palankioms oro sąlygoms, buvo išvalyta.
Žmonėms usnys asocijuojasi su bjauriomis ir įkyriomis piktžolėmis, kurias dažniausiai steigiamės naikinti, o nesaugoti. Todėl gali kilti klausimas, kuo ypatinga ši usnis, kad jos augimvietės būkle rūpinasi parko darbuotojai. Įvairialapė usnis kaip pažeidžiama ir nykstanti rūšis Lietuvoje saugoma daugiau kaip pusšimtį metų. Ji auga drėgnokų miškų retmėse, pamiškėse, vėjovartų plotuose, ant šviesesnių kvartalinių. Dauginasi kaip ir visos usnys šakniastiebiais ir sėklomis, tačiau ilgalaikis sėklų bankas dirvožemyje nesusidaro.
Sutankėjus medynui rūšis nebepražysta, bet dar ilgai vegetuoja laukdama palankių aplinkos sąlygų kol visiškai išnyksta. Parko darbuotojai stengiasi išsaugoti vienintelę jiems žinomą Parke įvairialapės usnies radimvietę, kurioje įpusėjus vasarai vis dar galime pasigrožėti purpuriniais retojo augalo žiedais.
