Lietuvos oro uostų tinklui priklausančiame Palangos oro uoste 2019 metais sulaukta daugiausia keleivių per visą šio oro uosto istoriją – daugiau nei 338 tūkst. (7 proc. daugiau nei 2018 metais). Bendras skrydžių skaičius padidėjo daugiau kaip 500 ir 2019 m. taip pat pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 5 tūkst.
Palangos oro uostas yra sparčiausiai augantis Lietuvos oro uostų tinkle – nuo 2014 metų, kai trys oro uostai buvo sujungti į vieną organizaciją, keleivių skaičius šiame oro uoste šoktelėjo daugiau nei 150 proc.
Palangos oro uosto vadovas Andrius Daujotas sako, kad 2019 metai mažiausiems, tačiau nuosekliai augantiems oro vartams, buvo itin sėkmingi dėl kelių priežasčių: puikios keleivių ir vežėjų aptarnavimo kokybės bei oro linijų bendroves stebinančių užpildymo rodiklių.
„Džiaugiamės, kad Palangos oro uostas turi nepriekaištingą reputaciją tarp oro linijų. Kalbantis su jų atstovais, visuomet girdime, jog mūsų aptarnavimo ir priežiūros kokybė – nepriekaištinga, o bendradarbiavimas su įgulomis ar pagalba keleiviams – operatyvi. Tai leidžia į oro uostą atvesti daugiau vežėjų, kurie siūlo daugiau skrydžių įvairiomis kryptimis. Dėl to auga ir keleivių skaičius, kurie iš Palangos gali tiesiogiai pasiekti vis daugiau Europos miestų. Be to, lėktuvai iš Palangos kyla pilnutėliai – puikus orlaivių užpildymo rodiklis taip pat yra svarbi oro uosto rodiklių augimo priežastis“, – sako A. Daujotas.
Šiuo metu Palangos oro uostas atsinaujina – vykdomi terminalo infrastruktūros pokyčiai. Oro uoste atnaujinamos ir plečiamos komercinės zonos, plečiama aviacijos saugumo patikros zona (tam statomas priestatas), perplanuojamas ir didinamas išvykimo salės plotas.
Baigus atnaujinimo darbus, jau šių metų pavasarį, keleiviai galės dar greičiau ir patogiau pereiti pasų kontrolę – ne Šengeno išvykimo zonoje veiks dar viena papildoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos kabina. Visi infrastruktūros pokyčiai didins oro uosto pralaidumą – tiek orlaiviai, tiek keleiviai oro uoste galės judėti dar patogiau ir dar greičiau atlikti būtinąsias patikros procedūras prieš skrydžius.
Mažiausio oro uosto statusas šalyje nesutrukdė Palangos oro uostui 2019-aisiais būti vienu labiausiai augančiu oro uostu šalyje. Čia intensyviau nei Vilniuje ir Kaune daugėjo skrydžių – sostinėje jų skaičius per praėjusius metus paaugo 1 proc., Kaune – 5 proc., o Palangoje net 12 proc. Palangos oro uostas išsiskiria ir tuo, kad santykinai mažame oro uoste keleiviai gali rinktis net iš 7 oro bendrovių pasiūlos.
Itin svarbus visam Vakarų Lietuvos regionui buvo 2019 metais atidarytas skrydis Palanga – Dortmundas (Vokietija). Svarbu paminėti, kad Vokietija yra ne tik Lietuvos, bet ir būtent Klaipėdos regiono, viena iš svarbiausių atvykstamojo turizmo rinkų, viena iš prioritetinių užsienio investicijų bei verslo plėtros krypčių.
Pasak Palangos oro uosto vadovo, baigus terminalo rekonstrukcijos darbus ir toliau ketinama investuoti į peronų, kilimo-tūpimo tako kokybės palaikymą, oro uosto priežiūrai reikalingos technikos atnaujinimą.
Po infrastruktūros pokyčių, 2020 m. vasaros sezono metu iš Palangos dar patogiau keliauti bus galima 3 naujomis kryptimis: „Norwegian Air Shuttle“ dukart per savaitę skraidins į Stokholmą ir Kopenhagą, o „Ryanair“ nuo kovo mėnesio triskart per savaitę siūlys skrydžius į Dubliną.
Džiugu girdėti, kad Palangai taip sekasi. Pagal visa ką perspektyvoje Palangos oro uostas turi galimybes tapti antruoju pagal dydį oro uostu šalyje po Vilniaus. Galima manyti, kad skrydžių tiek į Vilnių, tiek į Palangą padaugėtų tuo atveju, jeigu atsirastų susisiekimas oru tarp šių miestų, ypač vasaros laikotarpiu. Juk turistų, norinčių pabuvoti kartu Lietuvos pajūryje ir sostinėje, rastųsi. Beje, keleivių į Vilniaus oro uostą galėtų padaugėti, jeigu būtų atkurtas susisiekimas su Druskininkais geležinkeliu.