„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus.“ – teigiama įvairių mokslo institucijų pasirašytame ir išplatintame kreipimesi į šalies politikus.
Kreipimąsi išplatinusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė primena, kad „šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Akademinė bendruomenė pasiūlė etatinius atlyginimus didinti po 20 proc. 2020 ir 2021 metais, o vėlesniais metais laikytis politikos didinti darbo užmokestį po 10 proc.“, tačiau „prieš kelias savaites akademinės bendruomenės atstovus pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laiškas, kuriame informuojama, kad „Seimui pateiktame 2020 m. Valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nėra skirta.“
Skelbiame visą kreipimasi:
Kviečiame visus šalies politikus nustoti kalbėti apie švietimo reformas, kol tęsiasi gėdinga mokslo ir studijų finansavimo politika.
Mokslinis darbas reikalauja itin didelės kvalifikacijos, tačiau už jį mokama neadekvati, nekonkurencinga, mokslininkų statusą menkinanti alga. Atlyginimų sistema yra neteisinga, išbalansuota, neskatinanti tobulėti. Jauniems mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams dabar už etatinį darbą mokama 10–20 proc. mažiau, nei vidutinis šalies darbo užmokestis, o patyrusių mokslininkų ir docentų atlyginimai vos siekia vidutinį darbo užmokestį. Taip pat iki šiol nė karto nebuvo kelti atlyginimai mokslo institucijose neakademinį darbą dirbantiems kultūros ir švietimo darbuotojams.
Akademinė bendruomenė jau kelerius metus LR Vyriausybei bei LR Seimo nariams aktyviai siūlo iš esmės keisti požiūrį į mokslo ir studijų finansavimo politiką. Jeigu norime, kad universitetuose jaunų žmonių protus lavintų geriausi Lietuvos profesionalai, o institutai gebėtų dirbti pasauliniu lygiu, turime per kelis metus pasiekti, kad dėstytojams ir mokslininkams mokamas atlygis būtų ne mažesnis, nei 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Akademinė bendruomenė pasiūlė etatinius atlyginimus didinti po 20 proc. 2020 ir 2021 metais, o vėlesniais metais laikytis politikos didinti darbo užmokestį po 10 proc.
2020 metais šiam tikslui pasiekti reikėtų 33,3 mln. eurų, o 2021 metais – 40,3 mln. eurų.
Net ir laikantis akademinės bendruomenės pasiūlyto plano, tik po dvejų metų pavyktų pasiekti, kad jauni mokslininkai ir dėstytojai gautų vidutinio darbo užmokesčio dydžio etatinius atlyginimus.
Vyriausybės atstovai per 2019 m. pavasarį vykusias derybas pažadėjo, kad bus surastas finansavimas padidinti atlyginimus bent 10 proc. Jų paskaičiavimais, šiam tikslui 2020 metais reikėtų skirti 16,8 mln. eurų, o 2021 metais – 18,3 mln. Valdžios atstovai taip pat įsipareigojo ieškoti papildomų rezervų, kurie leistų atlyginimus didinti po 20 proc.
Tačiau prieš kelias savaites akademinės bendruomenės atstovus pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laiškas, kuriame informuojama, kad „Seimui pateiktame 2020 m. Valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nėra skirta.“
Tad valdžios atstovai sulaužė duotą pažadą! Kol kas jų planuose aukštasis mokslas bei moksliniai tyrimai nėra tarp svarbiausių prioritetų. Jų neįtikina ir tai, kad Lietuvos Respublikos išlaidos, skaičiuojant vienam gyventojui, jau 43 proc. atsilieka nuo ES vidurkio, o MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) investicijos tesiekia 0,89 proc. BVP. Priminsime, kad Europos Komisija ragina ES šalis nares MTEP finansavimo lygį padidinti iki 3 procentų BVP.
Akademinės bendruomenės neįtikina argumentai, kad „nėra lėšų“, „reikia laikytis fiskalinės drausmės“, „pradžioje sumažinkime socialinę atskirtį“ ir t. t.
Taip, taupykime! Visų pirma, investuodami į protus ir atverdami galimybes Lietuvai kurti ateitį, grindžiamą intelektu, mokslo pasiekimais bei šviesuomenės bendra išmintimi.
Biudžeto politika yra mūsų visuomenės gyvenimo planavimo politika. Todėl tiek biudžetas, tiek mokesčių reformos turėtų būti planuojamos pasitelkus mokslo ir studijų institucijų intelektinį potencialą bei sukauptas žinias.
Tad kviečiame visas Lietuvos visuomenę atstovaujančias puses – Vyriausybę, Seimo narius, Prezidentūrą stabdyti viešojo sektoriaus finansavimo mažakraujystę, taip pat kartu aptarti Lietuvos prioritetus ir būdus pilnavertiškai finansuoti gyvybiškai svarbias sritis.
Akademinė bendruomenė yra pasirengusi suteikti visokeriopą intelektualinę pagalbą.
Kviečiame ir Lietuvos visuomenę nebūti abejinga – kartu kurkime, o ne žlugdykime Lietuvos ateitį.
dr. Lina Leparskienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė
Pasirašo:
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinė sąjunga
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinė sąjunga
Lietuvos biochemikų draugija
Lietuvos ekonomistų asociacija
Lietuvos fenomenologų asociacija
Lietuvos filosofų draugija
Lietuvos geologų sąjunga
Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija
Lietuvos kriminologų asociacija
Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija
Lietuvos mikrobiologų draugija
Lietuvos mokslininkų sąjunga
Lietuvos politologų asociacija
Lietuvos religijotyrininkų draugija
Lietuvos sociologų draugija
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga
Vilniaus dailės akademijos profesinė sąjunga
Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojų profesinė sąjunga
Vilniaus universiteto profesinė sąjunga
Vytauto Didžiojo universiteto profesinė sąjunga
Lietuvos istorijos instituto darbo taryba
Lietuvos kultūros tyrimų institutų darbo taryba
Lietuvos energetikos instituto Darbo taryba
Lietuvos psichologų sąjunga
Nacionalinis istorikų komitetas
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesinė sąjunga
(Sąrašas nėra baigtinis)
Didesnė problema yra nereguliuojamas studentų skaičius, dideli darbo krūviai ir faktiškai neįgyvendimai kvalifikaciniai reikalavimai (jie visiškai atbaidys jaunimą nuo mokslinės karjeros).
Nors visumoje studentų Lietuvoje mažėja, tačiau jie pasiskirsto itin netolygiai. Vilniaus universitete jaučiamas didelis studentų perteklius, o tai labai išpučia darbo krūvį, nuo to kenčia ir studijų kokybė. Tuo tarpu kitose aukštosiose – atvirkščiai – studentų stinga.
Mokslininkų pinigus paims mokytojai, kuriems jau padidinti atlyginimai, bet vis tiek elgiasi agresyviai.
Visiems vis tiek neužteks. Kas bus kai gydytojai neis į darbą arba policininkai?
Svarbiausia – nesileisti sukiršinamiems! Juk iš dalies to ir siekiama. O kodėl nepasielgus priešingai? – Mokytojai streikuoja – visa „voniučiaja inteligentskaja prosloika” (= VIP!) ateina paremti likimo kolegų. Streikuoja medikai, mokslininkai – vėl tas pat: mokytojai ir visa VIP ateina paremti. Ne sukiršinamiems leistis, o panaudoti tai kaip progą vienytis – tuoj pat prisijungti ir paremti jų reikalavimus.
Jeigu biudžetiniams darbuotojams visą laiką jų algos būtų automatiškai indeksuojamos, nebūtų reikėję didžiulės sumos iš karto
Saulius Skvernelis, dvejojęs po nesėkmingų prezidento rinkimų, grįžo į savo postą, kad tesėtų pažadus (kaip buvo teigiama), tačiau, deja, jų netesi. Nesilaikoma žodžio mokslininkams, nuskriausti ir vaikus auginantys, tik įvairiausi nauji mokesčiai įvedinėjami – ir tai daroma augant ekonomikai. Ar taip kuriam gerovės valstybė? Ar taip stabdoma emigracija?
Gal naujasis Prezidentas, toks išsilavinęs ir šaunus, tars savo žodį, parodys valią ir privers sudaryti naują biudžeto projektą?
Už tai Skvernelis vėl apie dvejopą (tarpinę?) pilietybę prabilo…
————-
O kaip jums patinka, kad Berlyno sienos 30-metis bus minimas Lukiškių a., o ne ten, kur tada rinkomės stebėti transliacijos iš Berlyno? Ne Katedros aikštėje? Man Lukiškių aikštės eksploatavimas šia proga popsuota imitacija kvepia.