Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė | Asmeninio albumo nuotr.
Kaip ir kiekvieną vėlyvą rudenį šalyje užvirė karštos diskusijos apie kitų metų šalies biudžetą. Yra jame ir gerų ir blogų dalykų, tačiau norisi kalbėti iš esmės, nes išties į neviltį varo tas kasmetinis jau gerokai apdriskusios paklodės tampymas, kuris iki raudonumo išerzina beveik profesijų grupes.
Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba apie vidutinį šalies atlyginimą. Mes sakome – palikite ramybėje šiuos žmones, nustokite erzinti juos su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) mantra: tai jo didinimu, tai didinimo lėtinimu, tai vėl to lėtinimo greitinimu.
Dar prieš mokesčių reformą prašėme valdančiųjų neprisiimti įsipareigojimų gyventojų pajamas didinti valstybės lėšomis, atlyginimai turi kilti iš kitos pusės – juos didinant. Nes iš valstybės biudžeto išėmus ir pridėjus po keliasdešimt eurų kiekvienam, nebebus iš ko gerinti viešųjų paslaugų kokybės. Tad žmonėms gali tekti išleisti ne po vieną šimtą primokant už geresnį ugdymą, gydymą, slaugymą ir pan.
Žmonės – ne kvaili
Mūsų žinutė paprasta ir aiški – Lietuvai yra būtini realūs progresiniai mokesčiai. Šimtatūkstantines ar net milijonines pajamas gaunantys žmonės (nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia) privalo mokėti bent tokio dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM), kokį moka vidutines pajamas gaunantys darbuotojai. Ar gali savo valstybėje gerai jaustis žmonės žinodami, jog už savo varganas pajamas turi sumokėti 20 proc., o, pvz., 3,5 milijono eurų pajamų per metus gaunantis pilietis tesumoka vos 1-2 proc. GPM?
Ekonomisto Vaido Navicko skaičiavimais, jei 7 proc. dideles ir labai dideles pajamas gaunančių Lietuvos žmonių mokėtų nors tokius pajamų mokesčius kaip JAV, kasmet į biudžetą papildomai surinktume apie milijardą eurų (2017 m. duomenimis). Todėl šiame kontekste labai sveikintina iniciatyva iš Prezidentūros apmokestinti dideles pajamas gaunančius gyventojus. Tai pirmasis svarus žingsnis link gerovės valstybės. Tiesa, pernai, svarstant mokesčių reformą, buvo gana toli pasistūmėta su panašia iniciatyva, tačiau paskutinę minutę Seime pritrūko politinės valios.
Ar nepritrūks jos dabar? Sunku tuo tikėti, nes stambaus verslo pasaulis jau investuoja į lobizmą ir skleidžia žinią, jog apmokestinus aukštas pajamas gaunančiuosius, nukentės, spėkit kas? Ogi jūs patys, t.y. visi eiliniai žmonės. Užuot susimokėjus mokesčius, verslininkai geriau skirs milijonus lobistams bei smegenų plovimui.
Bet žmonės nėra kvaili. Štai 2018 m. atliktoje apklausoje, kuri vyko 21 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančioje šalyje, paaiškėjo, jog 67 proc. lietuvių nori, kad valstybė labiau apmokestintų turtinguosius tam, kad padėtų vargšams. Dar iškalbingesnis rezultatas – 80 proc. lietuvių mano, kad valdžia neatspindi jų ir į juos panašių žmonių pažiūrų formuodama socialinę politiką.
Investuotojams svarbu kvalifikuota darbo jėga
Suprantama, kad dešimtmečius Lietuvos žmonėms laisvosios rinkos šventumą ir neliečiamumą skelbusį stambaus kapitalo išlaikomą institutą Prezidento „gerovės valstybės“ leitmotyvas labai erzina. Dar labiau erzina priemonės, kuriomis ketinama to siekti – didinant biudžeto perskirstymą ir mažinant pajamų nelygybę. Susierzinimas labai suprantamas, juk iškyla grėsmė tiek metų puoselėtoms puikioms sąlygoms išvengti padorių mokesčių stambioms pajamoms.
Šiokį tokį nokautą jau gavo vienas sektorius, kuriam buvo užkelta kartelė mokėti didesnį bazinį atlyginimą. Kalbu apie tolimųjų pervežimų sektorių, kuriame visi darbuotojai yra komandiruojami, o verslo turėtojai ilgą laiką mėgavosi išskirtinėmis sąlygomis mokėti vairuotojams vos didesnį nei minimali mėnesio alga atlyginimą, kitą dalį išmokant neapmokestinamais dienpinigiais, taigi, praktiškai „vokelyje“. Gerai, kad Vyriausybė atsilaikė prieš darbdavių šantažą ir komandiruojamų darbuotojų bazinis atlyginimas kitais metais pakils 28 proc. Nors tai tik šio sektoriaus visų problemų ledkalnio viršūnė.
Stambiam kapitalui atstovaujantys asmenys ir institutai (deja, dažnai atrodo, kad ir Finansų ministerija) mus gąsdina, kad mokesčių didinimas kapitalui neva atbaidys investicijas. Tačiau tyrimai ir apklausos rodo, jog investuotojai, ateinantys į Lietuvą, svarbiausiu pasirinkimo motyvu nurodo kvalifikuotą darbo jėgą.
Bet būtent kvalifikuotų specialistų mes ir netenkame kaip valstybė, nusprendusi tarnaujanti tik verslui. Tai ypač akivaizdu žinant, kad apie trečdalio Lietuvos žmonių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų, 76 proc. mūsų suaugusių žmonių skaitmeniniai gebėjimai labai prasti, o mokosi tik 6,6 proc. 24-64 m. šalies gyventojų.
Dar vienu baubu mus gąsdina – ekonomikos augimo lėtėjimu. Bet kai ekonomika auga sparčiau, didžioji dalis visuomenės kažkodėl nesijaučia geriau, nes patys savaime teigiami ekonominiai pokyčiai neturi didelės teigiamos įtakos socialinei gerovei bei materialinio nepritekliaus mažinimui. Juk Lietuvos verslininkai pagal šykštumą ES yra devinti nuo galo, laukti, kol jie atsikratys šitos ydos, gali tekti ilgai. Todėl ir reikalingas valstybės įsikišimas su socialiai atsakingais mokesčiais, kad pagaliau nustotume keikti savo šalį ir bėgti iš jos kaip iš skęstančio laivo, o įvairias nelaimes tiek individualias, tiek masines (kaip dabar Alytuje), valstybė turėtų jėgų suvaldyti pati, be labdaros akcijų. Antraip, nacionalinio saugumo neužtikrins jokie amerikiečių tankai.
Autorė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė
Va niekaip negaliu suprasti.
Kodėl tautinės pakraipos svetainė “Alkas” nuolatos simpatizuoja įvairiems kairiesiems populistams?
Kas bendro tarp tautinės minties (dėl jos sampratos galime ginčytis, bet ir man, kaip liberalui, etniškumas yra svarbus) bei karuoliško populizmo?
Kairioji ideologija naudojasi žmonių mąstymo paviršutiniškumu ir bando įsitvirtinti vadovaudamasi vien lozungais. Išminties joje visiškai nėra.
Aišku, gaila, kad jai kartais pasiduoda ir jauni žmonės, kaip ši profsąjungų lyderė. Man būtų gėda užimti tokias pareigas. Ne, bet kas vieniems gėda, kitiems – gal ir ne. Tačiau kodėl nuolatos tautinės pakraipos svetainės skaitytojams bandote įpiršti kairuoliškas sapaliones?
O dabar iš esmės. Progresiniai mokesčiai yra blogas pasirinkimas. Ypač – nedidelei ir ne itin turtingai šaiai. Tiesiog jie iš Lietuvos išgins specialistus. Ar to norite, Ruginiene? Gal jūsų bedarbiai užims jų vietą? 🙂
Ne mokesciai isgena jaunus ir perspektyvius is Lietuvos o niekaip neisnykstantis okupacinio “svogerizmo” tvaikas bei “gyvuliu ukio” bei “lovio” sistema ir vis niekaip is “trumpikiu” neisauganti teisesauga! Juk tenai kur daugiausiai isvyke ir tebeisvyksta gabiausieji is Lietuvos, visu pirma, yra galimybes isigyti pasaulinio lygio issilavinima ir po to LYGIOS galimybes siekti karjeros. Nemaziau svarbu yra ir tai, kaip ir kur panaudojami tie surinkti mokesciai. Juk Vakaruose gyvenantys lietuviai ne tik uzdirba daugiau bet ir mokesciu daugiau sumoka ir visai del to neasaroja! Danija irgi nedidele o iki 1940 ekonomiskai buvo apylygiai issivysciusi kaip ir Lietuva taciau tai viena is nedaugelio pasaulio valstybiu is kurios beveik niekas neemigruoja. O milijonieriu bei milijardieriu Danijoje tikrai nera tiek kiek per 30 metu uzsiveise Lietuvoje! Visame civilizuotame pasaulyje nesunkiai galima surasti info apie turtingiausiu veikla, pajamas, labdara o , svarbiausia,sumoketus mokescius valstybei! Nesumoketu mokesciu prievole senaties neturi – tai kodel Lietuvoje vietoje to kad apiplesti vos vos prakutusius , nepriversti susimoketi tuos kurie is tiesu skolingi kadangi pralobe is mokesciu nemokejimo valstybei!?
Vienas mano kolega (taip pat neoliberalių pažiūrų mokslininkas) yra pasakęs – “jei būčiau darbdavys ir pas mene darbo ieškoti ateitų koks pilietis, tai pirmiausia išsiaiškinčiau, ar jis ne koks profsąjungietis. Profesionalumas būtų antroje vietoje”. Ir jis yra teisus.
Na, Lietuvos aukštosiose mokyklose profsąjungos tikrai nepopuliarios. Ir visiškai aišku, kodėl 🙂
Skaitant straipsnį girdėjau instinktais paremtą alkano pilvo urzgesį.
Progresiniai mokesčiai patenkina ‘Robin Hood efektą’, kas matosi pagal apklausas – 67 nuoš. to nori.
Gal pirma vertėtų pasiekti, kad visi be išimčių mokėtų 20 nuoš. GVP virš minimalaus atlyginimo kaip pagrindo. Nereikėtų iš mažas pajamas turinčių atskaičiuoti, pvz. nuo 2020.01.01 būtų 607,00 eurai tas dugnas, nuo kurio kylant atlyginimui būtų mokami 20 nuoš.
Progresiniai mokesčiai sukūria oligarchatą su neįsivaizduojamu kiekiu soc. remtinų asmenų skaičiumi, kuriems dirbti neapsimoka.
Dar Aristotelis nusakė tvirtos visuomenės pagrindą – viduriniąją klasę, esant progresiniams mokesčiams jai atsirasti yra sunku, nes savo uždarbio dalies negali kaupti būsimo verslo pradžiai.
Gal reikia bankams mokėti mokesčius, gal reikia panaikinti PVM lengvatas, kurių nelikus nesunkiai susirinktų 2 -2,5 mlrd. eurų.
Investuotojams apsimoka darbuotojai su universiteto diplomais už minimalų atlyginimą.
Prasisunkė žinia, kad per šių metų 9 mėnesius biudžeto įplaukos viršijo išlaidas kiek virš 550 mln. eurų – kas tai ?
Tai verslo, ypač vidutiniojo nusmaukymas, oligarchams a la Karbauskis vaizduojant besirūpinančius pašalpų gavėjais, juos didinant naujais mokesčiais, tuoj sulauksime ir oro mokesčio, kai patys oligarchai Lietuvoje nuslepia bent 3-4 mlrd. eurų mokesčių kasmet mokesčių lengvatomis.
netiesa rasote. Ir nereiketu gryzti i Aristotelio laikus . Verciau pasizvalgyti po dabartines valstybes kur ypac stipri yra vidutinioji klase. Pvyzdziui, kad ir lietuviu pamegta Britanija kurios stabilumo pagrindas ir yra ypac stipri vidutinioji klase . Britanijoje per metus uzdirbantiems iki £11,600 mokesciu tarifas yra 0. Berods, iki £18 000 per metus uzdirbantys moka 10% o iki £40 000 per metus uzdirbantys moka 25%. O nuo £40 000 ir daugiau per metus uzdirbantys moka 40% ir tai yra dalis kuri sudaro vidutiniaja klase ir kuriu daugelio bendros seimos vidutines metines pajamos yra £250 000 per metus. O butent patys turtingiausieji UK ir sumoka daugiausiai mokesciu, pradedant pacia valstybes galva Elizabeth II kuri irgi kasmet sumoka nemazai milijonu £ mokesciu o vengiantys moketi mokescius valstybei Britanijoje yra vadinami kisenvagiais is karalienes kisenes ir niekaip negali buti gerbiamais visuomenes nariais.
Jums esti koks nors turto kaupimas laike ? Prisimenate kolonijinius plėšimus ?
Ar bent suvokiate, kad šiandien Lietuvoje esantys skandinaviški bankai vykdo kolonijinius Lietuvos žmonių apiplėšimus ir dar savo statytinį turi kaip Lietuvos valstybės vadovą ?
Lietuvos žmonių didžioji dauguma yra skurdinama vardan išvežamų į Skandinavijos šalis pelnų, pasižiūrėkite į europinę bankų statistiką – bankai Lietuvoje turi didžiausius pelnus.
Lietuvos piniginės sankaupos yra išsiurbiamos – galite pasiskaityti apie carinės Rusijos tą pačią pinigų politiką (V. Terleckas puikiai aprašė). Kas pasikeitė Lietuvoje po 150-100 metų ? Tas pats piniginių sankaupų kolonijinis išsiurbimas.
Jūsų paaiškinimas tėra alkano pilvo instinktinis urzgimas, matant sočius ponus, nebuvusius Stalino gerovės ekonomikoje, sprendžiant tik pagal ponų blizgį.
Ar Jums žinoma apie OFF SHORE ?
Kaip ir kiek pinigų D. Britanijoje ten nuslepiama ir dar kiek iš kitų pasaulio valstybių visi verslininkai, korumpuoti valdininkai nuslepia ?
OFF SHORE yra didelių vagių saugi vieta, kur sunešami ir pasidedami trilijonai. Manau, kad iš Lietuvos kasmet ten nuplukdomi milijardai bent du.
Kur dedami tie pinigai Lietuvoje, kurie sunešami prekybos tinklams kaip PVM ir to PVM nesumoka, nes turi PVM lengvatas, apie 2 – 2,5 mlrd. eurų kasmet ? Jie išplukdomi į OFF SHORE D.Britanijoje, Kipre, Maltoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ar dar kažkurios kitos šalies ar salos mokesčių rojuje.
Pietų Lietuvoje paskraidęs jaunas pilotas nustebo: tai – ne tik Alytaus, o visos šalies nelaimė
– delfi.lt/news/daily/lithuania/pietu-lietuvoje-paskraides-jaunas-pilotas-nustebo-tai-ne-tik-alytaus-o-visos-salies-nelaime.d?id=82609809
didziausios siurbeles Lietuvoje stekenancios valstybe ir Lietuvos zmones yra siltnamio salygomis laisvai lupikauti palikti stambieji prekybininkai kurie susigrobta kapitala net nesumokeje mokesciu issiveza is Lietuvos, greiciausiai, i ofsorines banku saskaitas. Civilizuotose valstybese, visu pirma, yra saugomos zemdirbiu teises ir ypac grieztai baudziama uz meginima pasipelnyti fermeriu (ukininku) saskaita . Todel bloga pasidaro pamacius beprotiskas pieno produktu kainas (ir ne tik!) Lietuvoje zinant kad piena gaminantys ukininkai Lietuvoje tegauna po “aplaizytus” 20 eurocentu uz litra naturalaus sviezio iki 6% riebumo pieno o “supermarketuose” nugriebtas ir chemikalu prifarsiruotas jau 1 eura kainuoja! Dar graziau – 380 gramu pakuote 40% grietines kainuoja virs 2 euru, panasiai ir sviestas o valdzia LEIDZIA taip lupikauti! Daugybe produktu Lietuvoje yra pardavinejami 2-3x kartus brangiau nei kitose Europos valstybese todel vien virspenio mokestis atnestu taip trukstamus milijardus i Lietuvos biudzeta!