„Vakaro žinios“ toliau kedena kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių dokumentų projektus. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad biudžetas bus atsakingas, nes reikia pasiruošti galimam ekonomikos augimo sulėtėjimui, todėl, kaip jau skelbta, sugalvota naujų mokesčių arba keičiami esami. Nepaisant to, toliau skirsime pinigų saugumiečių pastato statyboms, už dešimtis milijonų eurų pirksime karinės technikos ir t.t.
Kiekvienais metais viena įdomiausių ateinančių metų pajamų ir išlaidų finansavimo dalių yra Valstybės investicijų programa. Jai kitąmet ketinama skirti beveik 1,162 mlrd. eurų. Mažiausiai – 6,79 mln. eurų – atiteks viešajai tvarkai, o daugiausiai – 430,6 mln. eurų – bus skirta transportui bei ryšiams.
Kelias įdomesnes minėtos programos eilutes verta paminėti. Pavyzdžiui, kitąmet žadama pagaliau baigti kišti pinigus reprezentacinių rūmų sostinės S. Daukanto aikštėje pritaikymui prezidentūros reikmėms. Šiam projektui lėšos leidžiamos nuo pat 1995-ųjų, kitąmet, skyrus vos 62 tūkst. eurų, pagaliau numatomos užbaigtuvės. Seimas už 591 tūkst. eurų atnaujins „virtualizavimo infrastruktūrą bei modernizuos rezervinio kopijavimo sistemą“, o niekaip neužbaigiamam Valstybės saugumo departamento pastatui sostinės Pilaitės rajone ir vėl leisime pinigus. Šįkart – 1,76 mln. eurų. Rašoma, kad likutinė projekto vertė kitų metų sausio 1 d. – 13,29 mln. eurų, reiškia, tiek dar turėsime išleisti, nors pastatui jau išleidome per 60 mln. eurų. Matyt, naują pastatą greitai turės ir Vadovybės apsaugos departamentas, nes patalpų Vilniaus T. Ševčenkos gatvėje pritaikymui šios institucijos reikmėms kitąmet skirsime 2 mln. eurų, o likutinė projekto vertė – 9,5 mln. eurų.
Įspūdingi yra skaičiai, susiję su Krašto apsaugos ministerijos planais. Tiesa, kitų metų Valstybės investicijų programoje įvairiems pirkiniams, modernizavimo, plėtros darbams tebus skirta 89 mln. eurų, tačiau stebina sumos, kurias kai kuriems projektams dar išleisime per artimiausius kelerius metus. Pavyzdžiui, Sausumos pajėgų technikos įsigijimui – 202 mln. eurų, Pabradės poligono plėtrai – 39 mln. eurų, universalių sraigtasparnių įsigijimui – 300 mln. eurų ir t.t. Iš jau minėtos transporto srities daugiausiai kitąmet kainuos geležinkelio „Rail Baltica“ plėtra – 29 mln. eurų.
Iš įdomesnių faktų galima paminėti ir valstybės skolinimosi kitais metais poreikį. O jis – net 2,7 mlrd. eurų. Tiesa, „pravalgysime“ ne viską, nes apie 2,19 mlrd. eurų reikės senai skolai grąžinti. Tačiau gali tekti skolintis ir dar daugiau, jei nepavyks suvaldyti seimūnų apetito. Kasmet jie biudžeto projektui pateikia projektų už maždaug 300 mln. eurų, šįkart aktyvumas turėtų būti dar didesnis, mat tai – paskutinis biudžeto tvirtinimas prieš naujus Seimo rinkimus. Tačiau nors biudžeto projektas Teisės aktų registre atsirado jau užvakar, nė vienas parlamentaras dar nespėjo sureaguoti – nė vienas jų siūlymas neregistruotas.
Užtat prezidentūra Seimą užvertė projektais, kuriuos reikės priimti (arba atmesti) kartu su biudžetu, nes visi jie – mokestiniai. Laiko svarstymui – užtektinai, nes jau vakar jie buvo pristatyti Seimui, o Seimas pataisoms po pateikimo pritarė.
Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 proc. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto. Kol kas 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.
Seimui taip pat teikiamas siūlymas kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (iš turto pardavimo, kitokio perleidimo nuosavybėn, iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio) apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.
Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą, vietoj šiuo metu esančio 15 proc., tokiu būdu, anot prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.
Įstatymo projektu gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio gaminių gamybai siūloma nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą. Toks tarifas sąlygotų 20 proc. mažesnę mokestinę lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje.
Siūlomi pakeitimai, pasak prezidentūros, padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias siūloma skirti spartesniam bazinės pensijos didinimui, siekiant sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą. O Vyriausybė, kaip „Vakaro žinios“ vakar jau skelbė, pajamas didinti nusprendė didindama esamus arba kurdama naujus mokesčius. Žadama vėl didinti akcizą alkoholiui, benzinui, dyzelinui, rūkalams, apmokestinti pigesnį nei dabar NT, įvesti naują – automobilių taršos – mokestį ir t.t.
Bet puikus užsiėmimas imituoti įnirtingą veiklą tautos gerovės labui!
Šią kadenciją atims iš Petrutės Onutės labui,
kitą kadenciją vėl kelis metus skaičiuos, skaičiuos ir galiausiai prieis išvados, jog vardan teisingumo ir atskirties mažinimo reikia iš Onutės Petrutei atiduoti. Taip kadenciją po kadencijos – žiū, ir pensija ateis. O gal dar ir renta?
Ir ką tu gerb. Žemyna greitu laiku šmaikščiai berašysi, kai Guoda Burokienė prikarksės įstatymų pataisas, kurios ribos visų piliečių prieigą prie informacijos apie politikus ir valstybės tarnautojus ir t.t. Puikus Jūsų komentarai.