L. Kasčiūnas: Sausio 13-osios bylą tyrę teisėjai gali būti išduoti Rusijai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas sukurti teisminį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos prokurorus ir teisėjus, tyrusius Sausio 13-osios bylą ir neleistų Rusijai manipuliuoti teise ir persekioti lietuvius atskirose ES valstybėse, kadangi šiuo metu jokio apsaugos mechanizmo nėra.
Šiandien žiniasklaidoje pasirodė publikacija apie Lietuvos Respublikos pilietį, kuris dėl atsakingų Lietuvos pareigūnų vangumo gali būti išduotas jį persekiojančiai Rusijai. 2015 m. pradžioje vienas Rusijos pilietis, kuris dirbo advokatu Maskvoje ir atstovavo vienam opoziciniam judėjimui, sulaukė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos įspėjimų nutraukti ryšius su opozicija. Rusijos pilietis išvyko į Nicą, vėliau atvyko į Lietuvą, kur sužinojo, kad Rusijoje prieš jį pradėta baudžiamoji byla dėl separatizmo – t. y., kaip teigiama, dėl viešų raginimų pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą, nes jis viešai ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad Krymo okupacija yra neteisėta.

Lietuvoje rusas prašėsi politinio prieglobsčio, bet prašymas perduotas Prancūzijai, nes tai pirmoji valstybė, į kurią asmuo atvyko iš tos šalies, dėl kurios veiksmų prieš jį yra prašoma prieglobsčio. Be to, rusas turėjo 5 metų Prancūzijos išduotą vizą. Kol Prancūzija svarstė prieglobsčio prašymą, iš Rusijos atkeliavo ekstradicijos prašymas, bet asmuo 2019 m. gegužės 6 d. tapo Lietuvos piliečiu, kurį teisiniu keliu atsisako ginti Lietuva.
Tačiau rusas, tapęs Lietuvos piliečiu, negali būti išduotas kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės trečiajai šaliai, prieš tai neatsiklausus tos šalies, kurios pilietybę jis turi – šiuo atveju Lietuvos. Lietuva, norėdama apginti Lietuvos pilietį nuo trečiosios šalies, t. y. Rusijos teisinio persekiojimo, turėtų išduoti Europos arešto orderį ir spręsti dėl to, ar jį teisti už veikas, padarytas ne ES teritorijoje, bet Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl istorijos baigtis dėl galimo Lietuvos piliečio išdavimo Rusijai kol kas išlieka neaiški.

„Aprašyta situacija gali baigtis dviem variantais: Prancūzija gali neišduoti Lietuvos piliečio arba išduoti. Pastaruoju atveju minimas Lietuvos pilietis, baimindamasis išdavimo Rusijai, tiesiog negali išvykti iš Lietuvos. Tada jau Rusija gali kreiptis į Lietuvą su ekstradicijos prašymu – Lietuva yra aiškiai pasisakiusi, kad savų piliečių neišduoda, neturi reikšmės ir jo ankstesnė pilietybė. Tačiau paradoksas toks, kad Lietuva atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kas leistų apsaugoti Lietuvos pilietį nuo galimo išdavimo Rusijai“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, visa ši istorija sukuria precedentą, su kuriuo gali susidurti Sausio 13-osios bylą tyrę Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Kaip žinia, šių metų balandį Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl keturių Vilniaus apygardos teisėjų (Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko, taip pat į pensiją jau išėjusios kolegijos pirmininkės byloje Ainoros Kornelijos Macevičienės), paskelbusių nuosprendį buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir sovietų armijos veikėjams Sausio 13-osios byloje. Taip pat Rusijos tyrimų komitetas anksčiau yra pareiškęs kaltinimus už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu. Turint omeny aprašytą atvejį, susijusį su Lietuvos piliečiu tapusiu rusu, negalima atmesti tikimybės, kad dėl tokio neteisėto Rusijos persekiojimo Lietuvos teisėjai ir prokurorai, išvykę į bet kurią ES šalį, pavyzdžiui, Prancūziją, gali būti sulaikyti, motyvuojant išduotu tarptautiniu Interpolo arešto orderiu.

„Atsižvelgiant į visa tai, prašau dar kartą įvertinti aprašytą atvejį ir sukurti teisminį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos prokurorus ir teisėjus, tyrusius Sausio 13-osios bylą, ir neleistų Rusijai manipuliuoti teise ir persekioti lietuvius atskirose ES valstybėse. Nes šiuo metu jokio apsaugos mechanizmo nėra“, – sako Seimo narys.