A. Kupčinskas: Ministerijos perkėlimo į Kauną idėją kompromituoja neskaidrus patalpų nuomos konkursas | LRT.lt nuotr.
Praėjusios savaitės pabaigoje Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė abejones dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną, o Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad ŽŪM neteikia turimos informacijos „apie atliktą kaštų ir naudos analizę“, todėl procesas tampa abejotinu.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas dar gegužės mėnesį kreipėsi į ŽŪM dėl informacijos pateikimo apie Ministerijos perkėlimo į Kauną proceso rengimą. Nagrinėjant atsiųstus dokumentus, paaiškėjo, kad vasario 13 d. Vyriausybės pasitarime buvo priimtas sprendimas dėl projekto „LR Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną“ įgyvendinimo. Buvo pavesta Žemės ūkio ministerijai rengti administracinių patalpų nuomos konkursą ir leista nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu, taip priskiriant šį pirkimą specialiajam atvejui.
Tačiau A. Kupčinsko teigimu, labiausiai nustebino ne ši Vyriausybės numatyta išimtis, o vėliau vykdomo patalpų nuomos konkurso techninės specifikacijos – viena iš jų nuomojamoms patalpoms numatė niekuo nepagrįstą maksimalų 3,5 km atstumo spindulį nuo Kauno geležinkelio stoties kampo (t.y. daugiausia balų skiriant tam kandidatui, kurio pasiūlytas atstumas (metrais) nuo patalpų iki Kauno geležinkelio stoties yra mažiausias).
„Tai yra konkurencijos ribojimas, galimai sudarant išskirtines sąlygas vienam iš konkurso dalyvių, pavyzdžiui šalia Kauno „Akropolio“, nes daugiau nei 4000 kv. m. pasiūla aplink Kauno Geležinkelio stotį šiuo metu nėra didelė. Tai vėliau parodė ir konkursui gautos paraiškos, t.y. vos 3, iš kurių viena vėliau atmesta“, – teigė Seimo narys.
Parlamentaras A. Kupčinskas pabrėžė, jog Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nėra toks racionalus, kaip pavyzdžiui vienos iš ministerijai pavaldžios institucijos, tačiau valdantiesiems tai nerūpi.
„Esu už regioninės politikos stiprinimą ir dalies valstybės institucijų perkėlimą į Lietuvos regionus, tačiau bet kokią gerą idėją galima sukompromituoti, jei ji realizuojama nesilaikant skaidrumo ir nešališkumo principų. Susipažinus su nuomos konkurso sąlygomis ir matant, kad specialiai apeinami viešieji pirkimai, akivaizdi skaidrumo stoka organizuojant patalpų nuomos konkursą. Apskritai, žinant Valstybės valdymo niuansus ir aukščiausių institucijų tarpusavio ryšius, parlamentinės kontrolės ir bendradarbiavimo kasdienybę, racionaliau būtų iš Sostinės pirmiausia iškelti kitas ŽŪM pavaldžias institucijos, pvz. Nacionalinė mokėjimo agentūrą (NMA) ar Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Pvz. perkėlus Ministeriją Kaune įsikurtų 280 darbuotojų, o NMA – 780 darbuotojų. Tačiau valdantieji supranta, kad Ministerijos perkėlimas skamba įtaigiau nei bet kurios kitos Valstybės institucijos, nors efektyvumas ir regioninės politikos realus rezultatas būtų akivaizdesnis“, – pažymėjo A. Kupčinskas.
Manau, kad jau pats sumanymas kelti ministeriją iš sostinės nėra skaidrus. Iš esmės tai valstybės draskymas pradedant nuo jos sostinės išvalstybinimo veiksmų. Konstitucija nustato (17 str. ), kad Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas, o tai reiškia, kad Vilnius yra valstybės valdžių vieta, jų buveinių adresas. Viena iš pagrindinių valstybės valdžių yra Vyriausybė, o jos dalimi yra ir Žemės ūkio ministerija. Tad tai, kad šio ministerijos vieta yra Vilniuje, nustato Konstitucija. Akivaizdu, kad tokiu atveju ŽŪM kėlimo iš sostinės Vilniaus veiksmai yra prieštaraujantys Konstitucijai, t.y. nusikalstami. Taigi ministerijos kėlimo neskaidrumą politikoje pirmiausiai dėrėtų matyti dėl šio veiksmo prieštaravimo Konstitucijai.
Pritariu Vilnai. Taigi, kaip tik 100-metis, kai visa vyriausybė 1919 m. paliko sostinę Vilnių ir persikėlė į Kauną – įtartini sutapimai. Regis, tik patriarchas J. Basanavičius, M. Biržiška ir kariuomenės kūrėjas K. Škirpa (dabar Škirpos alėją mertas Šimašius taip pat panaikino) pasiliko Vilniuje, o NMA ir NŽT galėtų būti Kaune, bet ne ministerija – tai Konstitucijos pažeidimai. Čia kreipiuosi ir į Prezidentą, kuris yra Konstitucijos apsaugos garantas, sustabdykite šį politinį istorinį veiksmą.
Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną kompromituoja neskaidrus patalpų nuomos konkursas: o tai naivuolis – vasaros nežino. Nebūtų iš viso tokios minties, jei nebūtų kažko užsikalti. Lietuvoje visur būtų amžinas įšalas, jei neleistų pavogti.
Apskritai koks gali būti Lietuvos tikslas valstybės valdžios įstaigas – lietuvybę kelti iš Vilniaus ir dar į Kauną, kuriam pavojaus tapti nelietuvišku miestu nėra. Be to, Kauno vystymas valstybiškai Lietuvai nėra kuo nors svarbus. Kadangi gyvename be valstybinių sienų, esant laisvam kapitalo ir darbo jėgos judėjimui, tai šiandien šaliai svarbu yra lietuviškais išlaikyti teritorijos pakraščius. Tačiau iki šiol regis yra atvirkščiai didžioji valstybės subsidijų dalis plaukia ne kokiems pakraštiniams traukos centrams – Alytui, Šiauliams, Utenai, o centre esančiam Kaunui. Taigi ką nors kelti iš sostinės ir dar į Kauną apskritai būtų nevalstybiškas požiūris. Prezidento pareiga būtų sustabdyti šį Karbauskio- Kauno dujeto vykdomą Vilniaus išlietuvinimo, išsostinimo Kauno naudai politiką…