Artėja bėgimo renginys – gydytoja pataria, kaip elgtis (1)

Emilija Petrauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Jau šį sekmadienį, birželio 2 d., įvyks vienas didžiausių bėgimo renginių Lietuvoje „NIKE We Run Vilnius“. Prie starto linijos rikiuosis tūkstančiai bėgimo entuziastų, kurie savo jėgas išbandys 4 skirtingose trasose.

Likus porai dienų iki renginio pradžios Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė, pati dalyvavusi ne viename bėgimo renginyje, kur dažniausiai įveikia pusmaratonio distanciją, pataria, kaip pasirūpinti savo sveikata ir sėkmingai nubėgti pasirinktą distanciją.

„Bėgimas yra viena iš natūraliausių sporto formų. Žmonės, dirbdami fiziškai neaktyvų darbą ar tiesiog mažai judėdami, nori užsiimti fizine veikla ir dažnai pasirenka bėgimą. Tačiau svarbu suprasti, kad šiai sporto šakai, o ypač dalyvauti bėgimo renginyje, reikia tinkamai pasiruošti. Bėgant žmogaus organizme išsiskiria gerokai daugiau šilumos, netenkama daugiau skysčių, pagreitėja širdies pulsas, padažnėja kvėpavimas ir nutinka daugybė kitų veiksnių, kuriuos kiekvienas turime mokėti suvaldyti taip, kad ši fizinė veikla suteiktų papildomų jėgų, o ne nuvarytų nuo kojų“, – sako E. Petrauskienė.

Oro temperatūros svarba

Pasak gydytojos, pirmiausia tam, kad bėgimo dalyviai turi įvertinti svarbiausią veiksnį, turintį didžiulės įtakos, – lauko temperatūrą. Jeigu ji žema, 10–15 laipsnių, perkaitimo, o kartu ir kitų susijusių sutrikimų tikimybė yra mažesnė. Tačiau jeigu ji aukšta, viršijanti 20 laipsnių – padidėja šiluminio smūgio rizika, o tai vienas rimčiausių ir pavojingiausių negalavimų.

„Kartais žmonės neteisingai mano, kad bėgant karštą dieną svarbiausia – pasirūpinti gausiu skysčių vartojimu. Net ir bėgant ilgiausią šio bėgimo – 21,098 km distanciją, būnant tinkamai fiziškai pasiruošus, bet visai negeriant vandens visos distancijos metu, dehidratacijos tikrai nebus arba ji nebus tokia, kad sutrikdytų sveikatą. Kur kas rimtesnė problema – perkaitimas ar šilumos smūgis, – įžvalgomis dalinasi E. Petrauskienė. – Esant šiltam orui, įkaitusiam kūnui dėl padidėjusios šilumos gamybos fizinio krūvio metu daug sunkiau atiduoti šilumą į aplinką, dėl to kyla kūno temperatūra ir organizme gali pradėti irti baltymai, tirštėti kraujas, trombuotis smulkios kraujagyslės, netgi atsirasti inkstų ar kitų organų pažeidimo rizika.“

Petrauskienės teigimu, labai svarbu treniruoti kūną, kad jis priprastų prie padidėjusios šilumos gamybos bei spėtų prisitaikyti. Kūnas „išmoksta“ labiau vėsintis ir prisitaiko prie šiluminės aplinkos per maždaug 7–10 dienų. Dėl šios priežasties nesitreniravę bėgimui, tačiau sumanę išbandyti jėgas žmonės daug dažniau patiria šilumos smūgį, nei tie, kurie reguliariai bėgioja visomis oro sąlygomis.

Emilija Petrauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Vandens galia

Skysčių vartojimas taip pat yra kritinis veiksnys dar besiruošiant bėgimui: „Žmogaus organizme skysčių balansas turi būti geras jau atėjus į bėgimo renginį. Tai reiškia, kad kelias dienas prieš bėgimą reikia išgerti mažiausiai 2 litrus vandens per dieną, nevartoti alkoholio. Jeigu žmogaus kraujas tirštas ar jo organizme mažai skysčių – jam prakaituoti sunkiau ir būna sudėtinga atiduoti kūno šilumą į aplinką, todėl vėl padidėja rizika gauti šilumos smūgį. Bėgimo metu geriamas vanduo šioje situacijoje jau negali pagelbėti“, – paaiškina gydytoja.

Kita vertus, prie starto linijos stoti su pilnu skysčių skrandžiu taip pat nepatartina. Gydytojos teigimu, bėgimo dieną vandenį reikia gerti likus porai valandų iki starto, o jau bėgant juo tik lengvai atsigaivinti. Esant poreikiui, netgi sudrėkinti kūną, aplieti galvą ir t. t. Iš viso „NIKE We Run Vilnius“ bėgime šiemet numatyta 11 vandens stotelių. Pusės maratono distancijoje dalyviams yra numatytos 6 vandens stotelės, 10 km bėgikams – 3 stotelės, o 5 km bėgikams – 2 stotelės.

Paskutinės detalės

Dar vienas svarbus veiksnys – apranga. Pasak gydytojos, nereikėtų rinktis tamsių ir šiltų rūbų: „Šviesi apranga atspindi saulę, todėl nesugeria tiek daug aplinkos šilumos ir kūnas kaista mažiau. Taip pat nepatariama rengtis uždarų ar šiltų rūbų, turi būti kuo daugiau atviro kūno, kad lengviau būtų atiduodama šiluma. Ir, žinoma, reiktų nepamiršti šviesios, plono audinio kepurės nuo saulės“, – primena E. Petrauskienė.

Galiausiai gydytoja pataria, ką reiktų daryti, jei sekant visais žingsniais, renginio dieną vis tiek sušlubuoja sveikata: „Jeigu bėgant pradeda svaigti galva, darytis silpna – reikia nedelsiant sustoti, atsitraukti į pavėsį, atsigerti vandens apsišlakstyti galvą vandeniu. Jeigu bėgant pajuntamas šaltkrėtis – tai perkaitimo požymis, todėl būtina ne tik imtis nurodytų veiksmų, bet ir paprašyti medikų pagalbos, – nurodo E. Petrauskienė. – Pajutus nesunkų negalavimą nebūtinai reikia nutraukti bėgimą – kartais užtenka pailsėti, sumažinti tempą ir toliau tęsti distanciją arba ją įveikti pėsčiomis. Svarbiausia – klausyti savo organizmo ir nebandyti galimybių ribų. Juk sveikata yra daug svarbiau nei 1678-ta vieta vietoj 2683-čios.“

Šiemet „NIKE We Run Vilnius“ renginys vyksta jau aštuntą kartą. Rengėjai žada smagią šventę tiek bėgimo entuziastams, tiek juos palaikantiems. Registracijos formą ir kitą svarbią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.werunvilnius.lt.