A. Kirkutis. Ar gali būti kas geriau už Dievo planą? (1)

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Šį straipsnį mane paskatino paruošti viešoje erdvėje pasirodžiusi publikacija. Tai parengta publikacija apie vieną Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu diegiamą į šalies ir, net galima tvirtinti, kad į visos Europos sąjungos sveikatos apsaugos sistemą vieną iš naujausių ir pažangiausių šiuolaikinės klinikinės medicinos sričių – gyvensenos mediciną (GM). Šioje publikacijoje abejojama ar gali būti medicininėje praktikoje taikoma patirtis įgyta pasiremiant krikščioniško gyvenimo ideologija. Dievo planas moko mus šalinti lėtinių ligų atsiradimo priežasčių ir tuo pačiu mažinti augantį sergamumą šiomis ligomis keičiant visuotinai įsivyravusį ydingą gyvenimo būdą pagal biblijoje išdėstytas tiesas. Gerai suprantu šios medicinos srities įdiegimo į praktinį gyvenimą svarbą mūsų visuomenei,

todėl negaliu į tai nereaguoti. Manau skaitytojams bus įdomu susipažinti ne vien tik su LRT užsakyto žurnalisto, bet ir su visuomenės išrinkto bei šiuo metu profesionaliai aktyviai dirbančio sveikatos politiko, kuris turi beveik keturiasdešimties metų gydytojo – kardiologo ir biomedicinos mokslininko patirtį kiek kitokia nuomone apie tyrimo metu surinktų faktų interpretavimą.

Neabejoju, kad gera sveikata reikalinga kiekvienam. Tačiau realiame gyvenime mes matome, kad nežiūrint į augančias išlaidas, kurios yra skiriamos sveikatos apsaugai  visuomenės sergamumas lėtinėmis ligomis tik didėja. Ypač tai aktualu mūsų šaliai. Nežiūrint aukšto pacientų gydymo stacionare dažnio Lietuvoje išvengiamo mirtingumo rodikliai lieka prasčiausi visoje ES (Eurostat Database. htp://dx.doi.ora/10.1787/888933835668). Nors prof. A.Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija daro daug ir svarbių sveikatos apsaugos sistemos kiekybinių pokyčių, širdies ir kraujagyslių ligomis mes sergame net keturis su puse karto dažniau negu statistinis Europos Sąjungos  pilietis (Prof. A. Lauvevičius su bendrautoriais „Didelės kardiovaskulinės rizikos pirminės prevencijos strategija Lietuvoje“. 2018 m. Vilnius). Ar ši mokslinė informacija Jums nesukelia klausimų? Kodėl taip yra? Kodėl kalbame viena, o realiame gyvenime vyksta kita? Ar pakaks SAM daromų vien tik kiekybinių sveikatos apsaugos sistemos pokyčių norint pagerinti Lietuvos žmonių sveikatą?

Norint rasti atsakymą į šiuos klausimus reikia praskleisti problemą dengiančią skraistę. Geriausia tai daryti pasitelkiant konkretų pavyzdį.

Moksliškai yra įrodyta, kad greičiausiai auga sergamumas lėtinėmis ligomis. Liūto dalis tarp jų atitenka aterosklerozei – kraujagyslių spindžio ir pralaidumo mažėjimui dėl jų sienelėse vykstančių sklerotinių procesų. Kraujagyslių sienelių sklerozės priežastimi yra laikomas blogųjų (nereikalingų organizmo veiklos užtikrinimui) riebalų ir kitų medžiagų perteklius kraujuje. Nepanaudotos jos nusėda ant kraujagyslių sienelių, mažindamos jų spindį ir tuo pablogindamos pralaidumą kraujo srovei. Galima išskirti tris pagrindines priežastis kodėl formuojasi nepanaudotų medžiagų perteklius kraujuje. Pirma – dėl per dideliais kiekiais vartojamo, persotinto kalorijomis ir kenksmingomis medžiagomis maisto. Antra – dėl per mažo fizinio aktyvumo, kuris yra reikalingas, kad pagreitinti medžiagų apytaką ir palengvinti perteklinių bei šlakinių medžiagų sunaudojimą ir pašalinimą. Trečia – dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo sąlygoto psichoemocinės pusiausvysos disbalanso, kuris sukuria kraujagyslių sienelių inervacijos trikdžius, kurie dar labiau blogina medžiagų apytaką jose.

Greičiausiai ir skaudžiausiai ši patologija pasireiškia, ten kur intensyviausia kraujotaka – širdyje (miokardo infarktas) ir smegenyse (insultas). Gydant sunkią ir užleistą patologiją  širdyje dažnai tenka operuoti širdies kraujagysles, o prisidėjus  ypač sunkiai lydinčiai patologijai net atlikti širdies persodinimą. Pažengusiais smegenų kraujagyslių aterosklerozės atveju dažnai net chirurgija ir vaistai yra bejėgiai. Kažkodėl viešoje erdvėje  įprasta kalbėti apie sunkiausius šios ligos pasireiškimo atvejus. Matomai taip yra dėl to, kad jie reikalauja didžiausios užuojautos pacientui ir sunkiausio medikų darbo. Nenorima suvokti, kad iki aterosklerozės simptomų pasireiškimo šį liga jau vystėsi dešimtmečiais.  Nepagrįstai vengiama suprasti, kad kuo ankščiau šį  patologinį procesą pradėsime valdyti, tuo veiksmingiau ir paprastesnėmis priemonėmis galėsime tai padaryti.

Pažvelkime į šios patologijos suvaldymo galimybes iš elementarios logikos pozicijų (pav. 1). Aterosklerozė, kaip ir dauguma kitų gamtoje vykstančių procesų, vystosi tam tikros piramidės principu. Šios piramidės pagrindą sudaro užleisti sunkiausi aterosklerozės pasireiškimo atvejai, kurie reikalauja sudėtingiausių chirurginių manipuliacijų. Kiek aukščiau pastebėsime itin gausias farmacines kraujagyslių sienelių pakenkimo pasekmių mažinimo galimybės. Tai cheminės priemonės leidžiančios plėsti kraujagyslių sienelę, keisti kraujo sudėtį, mažinti ląstelių tolerancijos deguonies nepritekliaus lygį, įtakoti aterosklerozę lydinčius kitus metabolinius susirgimus: II tipo cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją ir pan. Antrajam žiūrint nuo viršaus lygiui reikia priskirti  tikrųjų šios ligos atsiradimo priežasčių: mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo įpročių valdymą sveikos gyvensenos pagalba. Ir pagaliau pirmajame, svarbiausiame lygmenyje, kuris apvainikuoja visą piramidę, mes pamatysime šio patologinio proceso principų suvokimą bei švietimą ir kultūrą, kurie nulemiančius mūsų sąmoningą motyvaciją gyventi sveikai.

Apimdama du apatinius šios piramidės lygmenis medicina daugiau ar mažiau sėkmingai darbuojasi šalindama aterosklerozės pasekmes organizme ir šios ligos sukeltus simptomus. Tuo tarpu pirmame ir antrame lygmenyje esanti gyvensena nulemia ar ši patologija  pasireiškia iš viso ir kokia yra jos eiga. Sveikai gyvenant pavyksta išvengti susirgimo ir tuo pačiu jo ir jo sukeltų sunkių pasekmių gydymo poreikio. Be to, savalaikis gyvensenos koregavimas gali padėti pasukti jau prasidėjusį patologinį procesą savaiminio pasveikimo linkme. Piramidės principas mums leidžia suvokti dvi labai svarbias tendencijas. Kuo žemiau leidžiamės piramide, tuo aterosklerozės valdymo paslaugų kaina auga, o jų efektyvumas ir kartu galimybės pagydyti  pacientą bei pilnai sugrąžinti jo prarastą sveikatą mažėja. Tai rodo, kad mūsų sveikatos apsaugos sistemos orientavimas į medicininių paslaugų teikimą yra klaidingas, nes jis tik didina medicininių paslaugų poreikį ir kainą, bet ne jų veiksmingumą. Tai ir yra tikroji sergamumo lėtinėmis ligomis augimo priežastis reikalaujanti kokybinio sveikatos apsaugos sistemos peržiūrėjimo.

Gyvensenos ir medicininių paslaugų sritims persidengus ir atsiranda nauja sritis – gyvensenos medicina (GM) (pav.2). Vadovaujantis mokslu ir klinikinio panaudojimo veiksmingumą patvirtinančiais faktais įrodyta, kad naudojant šviežią augalinės kilmės maistą, aktyviai judant ir sureguliavus darbo ir poilsio režimą galima  ženkliai sustiprinti organizmo atsparumą ligoms, o sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip aterosklerozė, pasukti jų eigą savaiminio pasveikimo linkme nenaudojant brangių tradicinių medicininių priemonių. Skirtingai nuo įprastinės medicinos, kur paciento rolė yra pasyvi, gyvensenos medicina praktikoje realizuojama aktyviai įtraukiant į gydymo procesą patį ligonį. Jam detaliai išaiškinama jo sveikatą paveikusių  žalingų gyvensenos  rizikos veiksnių įtaka į ligos atsiradimo mechanizmą ir padedama sukurti modelį, kuris leistų pacientui suformuoti gyvenseną be patogeninių faktorių. Ši sparčiai besivystanti nauja medicinos sritis atveria galimybes originaliai pažvelgti į lėtinių neinfekcinių susirgimo prevencijos, gydymo ir reversijos klinikinę praktiką.

Motyvacija gyventi sveikai.

Pagrindinis sunkumas diegiant GM į klinikinę praktiką yra sužadinti pacientui tikėjimą, kad jis keisdamas savo gyvenimo būdą gali nesusirgti, o susirgęs lengvai pasveikti be vaistų ir chirurginių paslaugų vien tik keisdamas savo gyvenseną. Kol nėra pakankamo valstybinio supratimo, kad išlaikyti sveikus ir darbingus piliečius yra ekonomiškai naudingiau negu didinti išlaidas skiriamas gydymo paslaugoms užtikrinimui ekonominių motyvacijos įrankių neturime. Todėl tenka ieškoti kitų būdų, kaip motyvuoti piliečius sveikai gyvensenai. Gerai yra žinomi istoriniu keliu tikėjimo pagrindu susiformavę religiniai būdai siekiantieji tikintiems į geresnio gyvenimo galimybę sukurti tokiai motyvacijai. Praktiškai visos mums žinomos religijos: induizmas, budizmas, islamas, krikščionybė  propagavo  į sveiką  gyvenseną orientuotą vegetarinę mitybą ir aktyvų fizinį darbingumą bei dvasinę ramybę. Juk net kasdieninėje maldoje mes prašome Dievo „kasdieninės duonos“, o ne kasdieninės mėsos. Todėl mano minėtoje publikacijoje labai keistai skamba nuostaba, jog šiuolaikinių statistinių mokslinių tyrimų pagalba yra įrodyta, kad septynių dienų adventistai gyvena ilgiau bei aktyviau, nes savo kasdieniniame praktikoje taiko biblijos studijomis paremtas krikščioniškojo gyvenimo nuostatas (šio judėjimo pradininkas pamokslininkas V. Mileris (W. Miller 1840 m. JAV).  Jeigu kažką stebina siekis gyventojus sveikatinti pagal biblijoje išdėstytą  Dievo planą, tai pagal kieno kito planą tai reikėtų daryti?

Politiniai  GM diegimo į šalies sveikatos apsaugos sistemą aspektai.

Noriu užtikrinti skaitytojus, kad Gyvensenos medicinos integravimas tikrai nėra A. Verygos asmeninis projektas. Tai daugiau negu šešis metus užtrukusio Lietuvoje kruopštaus darbo rezultatas. Atlikusių LRT užsakymu tyrimą tyrėjų parengtame straipsnyje nėra minima, kad beveik prieš du metus LVŽS iniciatyva pirmą kartą Lietuvos Seimų istorijoje buvo suformuotas ir Seimo daugumos balsavimu patvirtintas Sveikatos reikalų komiteto (SRK) Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetis (toliau pakomitetis). Reikia atkreipti dėmesį, kad tokio lygio visuotino Seimo narių daugumos pritarimo pareikalavę politiniai sprendimai turėjo būti kruopščiai rengiami ir ilgai derinami. Vienas iš dviejų pagrindinių tikslų, kuriuos išsikėlė sau pakomitetis buvo integruoti į šalies sveikatos apsaugos sistemą GM specialybę.

Kartu su SAM, trijų sveikatos specialistus rengiančių universitetų ir įvairių visuomeninių organizacijų atstovais pakomitetis per savo veiklos laikotarpį net keletą kartų specialiai šiai problemai spręsti rengtuose savo posėdžiuose svarstė GM integravimo eigą. SAM ministras prof. A.Verygą buvo aktyviai raginamas parengti  ir pasirašyti GM specialisto pareigybinį aprašą. Pakomitečio posėdžio metu kartu su VLK ir PSDF vadovais buvo svarstomos ir rengiamos šios naujos specialybės finansavimo taisyklės ir tvarkos. Šio klausimo parlamentinė kontrolė buvo vykdoma aktyviai viso GM integravimo proceso metu.

Pakomitetis rengė specialią tarptautinę  mokslinę-praktinę konferenciją ir tris, transliuojamas internetu, spaudos konferencijas  skirtas būtent GM integravimo pasaulyje ir mūsų šalyje problemoms. Šiuose renginiuose Seime be Lietuvos medikų ir politikų dalyvavę svečiai iš keliolikos užsienio šalių vieningai pažymėjo Lietuvos lyderystę Europoje integruojant GM į šalies sveikatos politiką. Seimo Pirmininkas prof. V.Pranckietis ir šalies Vyriausybės vadovas S.Skvernelis sulaukė keturių jiems adresuotų laiškų iš įvairių JAV institucijų, kuriuose buvo išreiškiamas pritarimas jų vykdomai sveikatos gyvensenos ir GM integravimo politikai.

Reikia pripažinti, kad šiame kontekste labai keistai atrodo Seimo opozicijos elgesys pakomitečio ir komisijos atžvilgiu pastaruoju laikotarpiu. Apie tai kalba faktai:

  1. Iškart po labai sėkmingoai praėjusuos, jau trečios pakomitečio rengtos tarptautinės spaudos konferencijos, kuri įvyko š.m. balandžio 9 d. Seime. SRK pirmininkė A. Kubilienė sulaukė R. Martinėlio (TS-LKD frakcija) ir K. Bartkevičiaus (Tvarkos ir teisingumo partija) pasitraukimo iš pakomitečio veiklos pareiškimų. Neatsiradus komitete daugiau norinčių dalyvauti pakomitečio veikloje opozicijos atstovų, nežiūrint pakomitečio sėkmingos veiklos istoriją SRK pirmininkė A.Kubilienė buvo priversta pateikti SRK posėdžio dalyviams pakomitečio veiklos nutraukimo klausimą ir tuo sustabdyti jo veiklą.
  2. Beveik tuo pačiu metu Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkui D. Kepeniui tokius pačius pareiškimus pateikė ir keturi šioje komisijoje dirbę opozicijos atstovai: K. Masiulis, A. Kupčinskas (TS-LKD), D.Šakaslienė (LSD partijos frakcija) ir S. Gendvilas (Liberalų partija).
  3. Balandžio mėnesį 25 d. Seimas svarstė opozicijos atstovų Morkūnaitė-Mikulėnienė ir G. Lansbergio (TS-LKD) pateiktą įstatymo pasiūlymą „Dėl LR Seimo 2018 m. kovo 15d nutarimo XXIII-1034 „D4l LR Seimo Sveikos gyvensenos komisijos  sudarymo“ pripažnimo netekusiu galios“, kurio Seimo dauguma nepalaikė.
  4. Balandžio 30 viešoje erdvėje pasirodo publikscija, kurioje teigiama jog Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (konservatorė) kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių dėl gyvensenos medicinos studijų programos abejodama jos tikslingumu.

Tegul skaitytojai patys nusprendžia kokius tikslus turėjo ir pagal kieno planą buvo vykdomi šie žingsniai pastarųjų kelių savaičių bėgyje.

Galima suprasti straipsnyje išreikštą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento K. Štaro bei Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovo šeimos gydytojo V. Kasiulevičiaus abejones dėl GM įdiegimo į klinikinę praktiką finansavimo tikslingumo pagal sekančią loginę seką. Kuo sveikiau gyvena žmones tuo mažiau jie serga, jeigu žmonės mažiau serga arba lengviau sveiksta be tradicinių medicininių paslaugų, reiškia, šių paslaugų reikia mažiau. Tada mažiau joms finansuoti reikia skirti pinigų. O tai, jų manymu, jau kelią grėsmę jų turimoms tradicinėms nuostatoms apie sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą. Kur šį nuostata nuvedė šią sistemą mes dabar puikiai matome. Be to, manau, kad ši loginė seka gali pasitarnauti ruošiant atsakymus ir į Seimo narės Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė keliamus klausimus vyriausybei apie GM studijų ir praktikos tikslingumą.

Baigdamas noriu paklausti LRT užsakyto žurnalistinio tyrimo autoriaus pono Mindaugo Aušros. Jeigu gyventojų sveikatinimas pagal Dievo planą jam kelia abejonių, tai kieno sukurtas planas būtų tinkamas ir kiek sidabrinių jis kainuotų?

Autorius yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, profesorius

Kategorijos: Akiračiai, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. manau:

    “kasdieninėje maldoje mes prašome Dievo „kasdieninės duonos“,” – tai civilizuoto žmogaus malda. Aterosklerozė- civilizuoto žmogaus liga, dėl civilizacinės (krakmolas, cukrus, augaliniai riebalai) mitybos. Necivilizuotieji nei duonos pas dievus prašo, nei aterosklerozę žino. Mėsa čia visai niekuo dėta DDD

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *