Lietuvoje gyvena beveik 58 000 žmonių, atvykusių ne iš Europos šalių (3)

Projektas „Būkim pažįstami“ | rengėjų nuotr.

Projektas „Būkim pažįstami“ | rengėjų nuotr.

Šiandien Lietuvoje gyvena beveik 58 000 žmonių, atvykusių ne iš Europos Sąjungos šalių. Tai – žmonės gyvenantys tarp mūsų, tačiau ar pažįstame juos? Iš kur jie atvyko? Kodėl pasirinko Lietuvą? Ką šiandien čia veikia?

Dažnai mūsų nuomonę apie kitataučius formuoja žiniasklaidos ir politikų skelbiamos bauginančios istorijos. Tačiau išties pažinti tarp mūsų gyvenančius kitokius žmones, turinčius savitą patirtį ir kultūrą, galime tik bendraudami.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras kartu su partneriais VšĮ „Europos namai“ jau antrus metus įgyvendina projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“ (socialinė iniciatyva „Būkim pažįstami“), kurio metu organizuoja bendruomenių diskusijas su Lietuvoje gyvenančiais, studijuojančiais ar dirbančiais trečiųjų, ne ES, šalių piliečiais. Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų baimės dėl kitataučių daugiausia kyla todėl, kad jie nėra sutikę ar bendravę su Lietuvoje gyvenančiais užsienio šalių piliečiais.

„Mūsų projekto pavadinimas – labai prasmingas. Kol nepažįsti žmogaus, gali apie jį susidaryti klaidingą įvaizdį, o pabendravus, nuomonė neretai kardinaliai pasikeičia. „Būkim pažįstami“ užsibrėžė tikslą – aplankyti visas Lietuvos savivaldybes ir jose surengti diskusijas apie migrantus ir pabėgėlius. Kodėl? Nes tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje apie juos kalbama su baime. Nesunku pastebėti, kad šią temą dažnai lydi stereotipai, neigiamos nuostatos. Iniciatyva siekia skatinti diskusijas, įtraukiant į jas pačius užsieniečius. Galbūt geriau pažinus skirtingų kultūrų atstovus, pamažu išsisklaidys ir nepagrįstos baimės“, – sako socialinės iniciatyvos „Būkim pažįstami“ koordinatorė ir NVO informacijos ir paramos centro programų vadovė Olia Žuravliova.

Per 24 projekto mėnesius jau aplankytos 54 savivaldybės, „Būkim pažįstami“ diskusijose dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvos gyventojų. Mokyklų, suaugusiųjų, senjorų bendruomenėse jau svečiavosi beveik 300 užsieniečių iš 38 skirtingų šalių. „Rinkdamiesi kur vykti su projekto diskusija orientuojamės į nedidelius miestelius, bendruomenes, kuriose auditorijai tai kartais pirmoji pažintis su kitos kultūros atstovu. Štai praėjusią savaitę turėjome susitikimą su Šakių rajono trečiojo amžiaus universiteto klausytojais. Uždavę daugybę įvairių klausimų diskusijos dalyviui politikos mokslų doktorantui Amal iš Indijos vyresnio amžiaus žmonės prisipažino, kad pirmą kartą iš taip arti mato tikrą indą ir gali su juo bendrauti“, – kolegei antrina diskusijų moderatorė Jurgita Jacovskienė.

Labai dažnai diskusijose keliamas klausimas kodėl užsieniečiai atvyko į Lietuvą. Kodėl siras, gyvenęs ir mokyklą baigęs Katare, galėjęs vykti studijuoti į bet kurią pasaulio šalį nusprendė keliauti į Lietuvą? „Daugelis mano pažįstamų studijuoja Ispanijoje ir kitose Europos šalyse, taip pat Amerikoje. Lietuva man atrodė neatrastas kraštas. Kai mano seni draugai išgirsta, kad studijuoju čia, jie labai nustemba. Tuomet neretai seka klausimas, kur yra ta Lietuva? Man patinka imtis dar neatrastų dalykų. Tiesa, kai mokiausi Katare, viena mano dėstytoja buvo lietuvė. Ji mokė informacinių technologijų“, – pasakoja inžinerijos mokslus Lietuvoje pasirinkęs siras Naseh.

Labai dažnai mokyklos kviečia projekto komandą dalyvauti pilietiškumo ar anglų kalbos pamokose – „Būkim pažįstami“ diskusijų gimnazijose temos pačios įvairiausios. Ir tai puiki proga moksleiviams patikrinti anglų kalbos pamokose įgytas žinias. Užsieniečiai visuomet maloniai nustemba, kad Lietuvos moksleiviai puikiai moka anglų kalbą, geba bendrauti įvairiausiomis temomis ir domisi tais pačiais dalykais kaip ir jaunimas jų gimtojoje šalyje. Dažniausiai tokios diskusijos baigiasi naujomis draugystėmis socialiniuose tinkluose taip pratęsiant bei skleidžiant projekto idėją.

Kategorijos: Laiko vinys, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Aistis Krivaitis:

    Pasaulio ELITOS Globalizavimo progrmoje įrašytas ir šis tautų pažindinimo klausimas, kad lengviau būtų išvietinti lietuvius iš Lietuvos ir Lietuvoje apgyvendinti ištuštėjusias vietas kitataučiais. Iš vienos pusės – pažintinės – gal ir neblogas projektas. Tik dabar, kai internetas atviras visoms pažintims, atvedančias internautus net prie šeimų kūrimo- vedybų…vargu ar toks Globalios lietuvių tautos projektas reikalingas. Per Globalizacijos 25 metus mūsų tauta bene DAUGIAUSIAI NUKRAUJAVO- PRARADUS NET DU MILIJONUS Į PASAULĮ IŠSKRIDUSIŲ IR TAPUSIŲ PASAULIO PILIEČIAIS, bijau, kad amžiams išskridusių ir niekad nebegalvojančių grįžti atgal į Tėvynę, kurioje atlyginimai už darbą vis tebelieka mažiausiais pasaulyje, pensijos mažiausios pasaulyje, gimstatmumas jau seniai pralaimi mirštamumui…kurioje ligi pat šiol niekas nepagerėjo…gal tik ŠOU VERSLAI SU TIKRAI IŠTOBULĖJUSIAISI TV KONKURAIS IR KONCERTAIS, TALENTŲ ATRANKOMIS… Ir kartu su narkotikų platinimo gaujomis, baisesnėmis už Tulpinius ar kitolius INIUS. Per pastaruosius 20 metų – po Adamkaus pilietinės visuomenės instituto įkūrimo ir PATRIOTINIO AUKLĖJIMO IR UGDYMO SUNAIKINIMO VISOJE ŠVIETIMO SISTEMOJE, mūsų vaikai auga nebežinodami Tautos didingosios praeities, auga jau nuo vidurio mokslų gimnazijose , galvodami, kad baigę spruks į kitas šalis DUONELIAUTI. Lietuvoje tik klesti prekyba atvežtinėmis prekėmis…net maisto produktais, gamintais MŪSŲ – VERGIŠKO SINDROMO TAUTAI- IŠ PIGIENŲ IR ATLIEKŲ…bet už europinę kainą. Valstybėje net iš savųjų užaugintų grūdų NEGAMINAMI MAISTO PRODUKTAI SAVAJAI TAUTAI, o išvežamiparduoti brangiau į kitas šalis…Valstybės vadovai suįžūlėję pardavinėja miškus, miestų istroijnius paminklus…leidžia laisvai įvežti kontrabandinius narkotikus ir jai nuodyti MŪSŲ MOKYKLINUKUS. Liūdna, labai liūdna, bet taip yra. Ir tai tęsiasi nebaudžiamai, nes tai leidžia besipelnydami naujų dvarų valytojai- valstybės vadovai.
    Kai ištuštėjusioje nuo lietuvių Lietuvoje kasmet pradės atvykti po 50 000 kitataučių iš trečiųjų šalių, bijau, kad vietoje baltaveidžių čia matysime tik rudaodžius ar juodaodžius, ar geltonodžius, tik ne baltaveidžius lietuviukus,- tuomet jau nebebus mūsų gražiosios Lietuvos- Baltų LIETUVIŲ – ŠALĖLĖS.

  2. Iš tiesų:

    Perteklinė anglomanija vykstanti,deja, Lietuvoje skurdina lietuvių kultūrą,ypač lietuvių kalbą.Užsieniečius,nesprendusius gyventi Lietuvoje ar atvykstančius pagyventi čia ribotą laiką, raginčiau didesnį dėmesį skirti lietuvių kalbai,kultūros pažinčiai.

  3. Bebras:

    Tai ne is europos ar ne is europos sajungos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *