am.lt nuotr.
Neseniai Lietuvos zoologijos sodo stumbrų voljeras pasipildė naujais gyventojais – jame įkurdintos stumbrės Dulina ir Durabela (Durabella) su pusės metų jaunikliu Dunst. Jie į Kauną atvyko iš Duisburgo zoologijos sodo.
„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai. Daug svarbesnis tikslas – genetiniai mainai. Jie reikalingi sveikai stumbrų populiacijai mūsų šalyje palaikyti, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Lėšų šiems stumbrams atgabenti iš Vokietijos skyrė Aplinkos ministerija“.
Stumbrai yra įrašyti ne tik į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą.
Kadaise šių gyvūnų dėl medžioklės ir natūralių buveinių nykimo buvo visiškai nelikę laukinėje gamtoje. XVI a. pabaigoje Žygimantas Senasis už stumbro sumedžiojimą buvo įteisinęs net mirties bausmę. Tačiau stumbrų populiacija vis tiek mažėjo. Jie buvo medžiojami dėl mėsos, odos, ragų. 1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras.
Atkuriant išnykusią laukinių stumbrų populiaciją itin svarbų vaidmenį atliko zoologijos sodai, žvėrinčiai ir privatūs stumbrų augintojai.
Pirmąjį stumbrą Lietuvos zoologijos sodui 1939 m. padovanojo Varšuvos zoologijos sodas. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą jį išgabeno vokiečių kareiviai. Po karo stumbrai Lietuvos zoologijos sode vėl apsigyveno 1956 m.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Futbolininkai sutvarkė stumbryną Lietuvos zoologijos sode
- Zoologijos sodas kviečia į korsakų įkurtuves
- Lietuvos zoologijos sodas turi tapti vienu moderniausių Baltijos regione
- Lietuvos zoologijos sode įsikūrė nauji gyventojai
- Į Moliūgiadienį Lietuvos zoologijos sode – su savo moliūgu
- Palšojo grifo patelė sulaukė patino iš Kaliningrado zoologijos sodo
- Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dar viena snieginė leopardė
- Zoologijos sodo lankytojams – naktinė pažintis su gyvūnais
- Lietuvos zoologijos sodo lankytojai jau gali pamatyti leopardę
- Lietuvos zoologijos sode – gausus jauniklių būrys
- Tigro dieną – nemokamos ekskursijos zoologijos sode
- Zoologijos sodui nebus leista tiesiog sunykti
- Laukiama visuomenės balso dėl Stumbro populiacijos apsaugos ir valdymo
- Pirmą kartą ištirta Lietuvos stumbrų genetika
- „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
- Lietuvos miškai praturtinti didžiaisiais apuokais
- Neįgalus lūšiukas nebus nei užmigdytas, nei paliktas likimo valiai
- Aptvaruose nebebus galima laikyti nei lūšių, nei vilkų, nei meškų
- Lūšys grįžta į Lietuvos miškus
- Laukiniai gyvūnai negali būti imami iš gamtos
- Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams
- Bus leidžiama nauja Raudonoji knyga
- Drugeliais primins hidraulinio ardymo technologijos daromą žalą
- Gyvi Velykų simboliai neturi kentėti prekybos centrų narvuose
- Jokiu būdu negalima neštis namo rastų sveikų žvėrių ar paukščių jauniklių
- Ruošiamasi užkirsti kelią ištisiniam medžių kirtimui
- Kolekcinėje monetoje pavaizduotas balinis vėžlys
- Balinis vėžlys – griežtai saugoma rūšis
- A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!
- Paleistos lūšys padės gausinti nykstančią jų populiaciją (video)
Oho, porelė! Solidi.
Tik – be kitų priežasčių – ar ne naujųjų laikų karo technika tarė lemiamą žodį – tankai, patrankos – kad rimtesniam žvėriui Žemėje vietos neliko? Kol žmonės su kuokomis, lankais, ietimis lakstė, jiems gal ne tokį pavojų kėlėme? Net ir negyvenamos vietos, kur lyg ir ramu, lyg ir pakaktų vietos stambesniam žvėriui, žr., tai karinis poligonas, tai kosmodromai…