Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt

Kazys Misius, www.alkas.lt
2019 03 27 12:41
6
0
SHARES
Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas Albinui Kentrai | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.
Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas Albinui Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą ir gyveno Lomos kaime. Albino tėvai susituokė 1919 m. vasario 25 d. Vėliau jaunavedžiai su žmonos tėvais persikėlė į Gūbrių kaimą, kur prisipirkę žemės ūkininkavo.

Kentrų šeimoje gimė ir užaugo šeši vaikai: Jonas (g. 1920 m.), Juozas (g. 1922 m.), Leonas (g. 1924 m.), Ona (g. 1926 m.), Albinas (g. 1929 m.) ir Elena (g. 1931 m.). Iš karto norisi pasakyti, kad pirmaisiais pokario metais išskyrus tėvą, kuris buvo miręs visi kiti šeimos nariai tapo pasipriešinimo okupacijai dalyviais. O kas apsakys, kiek ši motinėlė patyrė skausmo, netekusi trijų sūnų ir žinodama, kad kiti trys vaikai atlieka bausmes, lageriuose, vargsta tremtyje! Ona Kentrienė mirė 1961 m. ir naktį slapčia palaidota Šilalės kapinėse.

Gresiant Antrajam pasauliniam karui tėvelis siūlė žmonai su šeima emigruoti į JAV, nes ji turėjo teisė į JAV pilietybę, tačiau nesutiko.

1936–1941 m. Albinas mokėsi Nevočių pradinėje mokykloje. Lietuvai praradus valstybingumą, 1941 m. vasario 16 d. Albinas prie mokyklos tarp berželių nutiesė tautinių trispalvių vėliavėlių girliandą ir dar sugadino Stalino portretą. Iš Šilalės atvažiavusiems įvykio tirti milicininkams Albinas neprisipažino. „Kaltininkų“ milicininkai taip ir nesurado.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos-Sovietų Sąjungos karas. Jau kitą dieną vokiečiai įžengė į Šilalę. Dauguma šilališkių, sukrėsti 1941 m. birželio 14 dienos pradėtų trėmimų, kitų represijų į vokiečius žiūrėjo, kaip į išvaduotojus. Kadangi vokiečiai išvijo okupantus, tuo džiaugėsi ir Kentrų šeima, tačiau greitai teko skaudžiai nusivilti. Vokiečiai apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą nenorėjo nė girdėti. Todėl vyresni Albino broliai nestojo į jokias provokiškas organizacijas.

1941 m. rudenį Albinas pradėjo mokytis Šilalės gimnazijoje (nuo 1943 m. rugsėjo vidurinė mokykla). Ten mokėsi iki 1946 m.

1944 m. frontui artėjant prie Lietuvos, šeima nutarė nesitraukti į Vakarus, o pasilikti Tėvynėje. Broliai po gyvenamuoju namu iškasė ir išbetonavo gynybinį bunkerį, į kurį buvo slaptas įėjimas. 1944 m. spalio 8 d. raudonarmiečiai be kovų įžengė į Šilalę. Tuoj buvo atkurtos represinės struktūros. Jau 1945 m. vyriausias brolis Jonas suorganizavo pasipriešinimo būrį ir jam vadovavo. 1945 m. balandžio mėn. šeima sužinojo, kad juos ruošiamasi ištremti. Todėl visi paliko namus ir ėmė slapstytis. Netrukus visa Kentrų šeima įsijungė į laisvės kovotojų gretas. Būriui vadovavo Jonas Kentra-Rutenis. Vėliau jis tapo Butigeidžio rinktinės vadu. Tiesa, brolis Albino priimti į būrį dar nenorėjo, ne buvo per jaunas.

A. Kentra su Kentrų šeimos ir artimųjų partizanų. Pr. Gerliko pav. V. Jocio nuotr.
Albinas Kentra su Kentrų šeimos ir artimųjų partizanų draugėje Pr. Gerliko pieštas paveikslas | V. Jocio nuotr.

Albinas Kentra rinko kovotojams šovinius ir ginklus. Frontui nuslinkus į Vakarus, Šilalės pušyno pakraštyje apsistojo rusų karinis dalinys. Iš to dalinio vokiško tanko Albinui pavyko paimti kulkosvaidį ir perduoti partizanams. Dar vieną vokišką kulkosvaidį jis surado Šilalės gimnazijos palėpėje, kurį suvyniotą į audeklą išnešė dienos metu ir išgabeno partizanams. Lietuvių persekiotojai buvo sutelkę platų agentų ir informatorių tinklą. A. Kentra irgi buvo šnipinėjamas. Vienas ginklų „tiekėjas“ Apolinaras Damulis dirbo sovietinio saugumo agentu.

1946 m. liepos 7 d. Albinas paryčiais su būriu sugrįžo iš naktinio žygio. Prie Šilalės partizanai išsiskirstė dienoti sodybose. Albinas gavo užduotį nueiti į Šilalę pas pogrindininką. Šilalėje, palei tvenkinį pastebėjo, kad jį seka ginkluoti asmenys. Albinas ėmė bėgti, dar suspėjo į žolę išmesti kišenėje turėtus šovinius ir sutrintą raštelį. Už Šilalės buvo apsuptas ir sulaikytas. Atvažiavo baudėjų paimtas šienui vežti vežimas. Albinas buvo atvežtas į dvaro parką ir iškrėstas, tačiau jokių įkalčių nerasta. Pastatė jaunuolį prie medžio ir nutaikę ginklus grasino sušaudysią, jeigu nepasakys, kur broliai, kur jų slėptuvės. Albinas žiūrėjo į atstatytus vamzdžius ir kartojo: „nežinau, nežinau“ …

Po valandėlės vėl paguldė į tą patį vežimą ir sakė vešią į mišką sušaudyti. Tačiau atvežė į NKVD būstinę. Siekiant palaužti jaunuolį, jis buvo talžomas lazdomis, pliekiamas gumine žarna. Kad neprarastų sąmonės, Albinas galvą dengė rankomis. Jis iškentė visus kankinimus ir nieko, čekistus dominančio nepasakė. Jau gerokai po vidurnakčio, Albinas buvo uždarytas areštinės rūsyje.

Vėliau apie 5 mėnesius buvo tardomas Tauragėje. Yra tekę skaityti ne vieną šimtą sovietinio saugumo baudžiamųjų bylų. Tačiau taip atkakliai, drąsiai ir tvirtai, kaip A. Kentra neigiant kaltinimus nepasitaikė aptikti. Net liudininkų akistatose Albinas visus kaltinimus neigė. Beje, vėliau tardymo metu taip laikėsi ir abi jo seserys: Ona ir Elena. Puikiai suprantu, kiek jam ir seserims teko iškęsti kankinimų. Iš Tauragės atvežtas į Šilutę, kur Karo tribunolo 1946 m. gruodžio 28 d. nuteistas dešimčiai metų pataisos darbų lagerio.

Albinas Kentra-Ritos Stankeviciutes LZ nuotrauka
Albinas Kentra | R. Stankevičiūtės nuotr.

Neaišku, kodėl teismo nuosprendžio neskubėta vykdyti. Iš Šilutės išgabentas į Vilnių, kalėjo Lukiškėse. Buvo skiriamas į Džeskazgano vario kasyklas. Kadangi turėjo sužalotą dešinę ranką dirbti kasyklose netiko. Po to perkeltas į kitą kalėjimą netoli Misijonierių bažnyčios, tuometinėje Rasų gatvėje. Paties A. Kentros žiniomis tiktai 1949 m. jis etapu išgabentas už Uralo į Spasko lagerį.

Po Stalino mirties A. Kentra iš lagerio paleistas 1954 birželio 19 d. Paleidžiant jis gavo pasą su klaidingai užrašyta pavarde Klentva (rusiškai Клянтва). Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune. Sužinojo, kad visi trys broliai žuvę. Didžioji dauguma partizanų žūdavo dėl išdavysčių, tarp jų ir Albino broliai.

Šnipas slapyvardžiu Kulka 1949 m. spalį pranešė Šilalės MGB skyriaus vadui, kad Lentinės kaime dažnai lankosi partizanai. Todėl buvo surengti siautimai. Trečią siautimų parą spalio 21 d. tas pats agentas pranešė, kad partizanai yra Lentinės kaime, Prano Katausko sodyboje. Baudėjai apsupo sodybą. Partizanai buvo daržinėje. Užpuolikai daržinę padegė. Per mūšį žuvo Leonas Kentra, o Juozas Kentra sunkiai sužeistas mirė miške, sakoma, kad pats nusišovė. Iš viso tada Lentinėje žuvo 5 partizanai.

Agentas Bronius Grakalskis buvo čekistams pranešęs, kad Laukuvos valsčiuje, Dvarviečių kaime dažnai lankosi partizanai. Kartą šnipo žmona pastebėjo, kad to kaimo gyventoja Bronė Racevičienė pirko mašininės alyvos. Ji žinojo kad M. Racevičienė siuvamos mašinos neturėjo. 1951 m. spalio 18 d. į susitikimą su MGB pareigūnais šnipas B. Grakalskis atėjo su žmona. Ši papasakojo apie B. Racevičienės pirkinius Laukuvoje ir savo įtarimus, kad jos name arba aplinkinėse sodybose turėtų būti partizanai. Tuoj į Dvarviečius pasiųsti baudėjai. Mėgindamas pasitraukti iš supamos B. Racevičienės sodybos žuvo tuometinis Šalnos tėvūnijos vadas Jonas Kentra, o su juo buvusiam kovotojui Algirdui Liatukui pavyko pabėgti.

1955 m. iš tremties sugrįžo sesuo Onutė. Ji buvo suimta 1947 m. liepos 14 d. Žiauriai tardoma Ona nieko neišdavė: nei bunkerių, nei vadaviečių, nei partizanų rėmėjų pavardžių. Sovietinio saugumo Ypatingasis pasitarimas 1947 gruodžio 27 d. jai skyrė 5 metus tremties. Išvežė į Užpoliarės salą prie Salechardo (Tiumenės sritis). Mirė 1986 m.

1956 m. paleista ir sesuo Elena. Turint šnipų žinias ji buvo suimta 1950 m. liepos 28 d. Genioto kaime Petro Varaniaus gyvenamajame name buvusiame bunkeryje bespausdinanti partizanų dokumentus. Tardoma ji teigė į Varanių sodybą atėjusi prieš parą. Į bunkerį patekusi atsitiktinai iš smalsumo. Nors trys Varanių šeimos nariai prisipažino, kad jų name partizanų Šalnos rajono vadavietės bunkeris įrengtas 1949 m. rudenį, o jame nuo to laiko kartu su kitais partizanais būdavusi ir Elena Kentraitė. Mergina tvirtai pareiškė nepatvirtinanti Varanių parodymų, tą patį teigė ir per akistatą su Petru Varaniumi. Čekistams nepadėjo ir agentūrinė kombinacija. Vežamą Eleną „išlaisvino“ partizanais apsimetę agentai smogikai. Tariamieji partizanai reikalavo įrodyti, kad ji tikrai partizanė, o ne išdavikė. Klausinėjo iš kurio būrio, kur jų bunkeris. Stebėtinas dalykas: jauna mergina suprato klastą. Ji pareiškė esanti partizanė ir visas žinias išlaisvintojai galintys sužinoti iš jos brolio partizanų rajono vado Rutenio. Daugiau nieko nekalbėjo. Dėl žiaurių kankinimų Elena visam gyvenimui liko sugadinta sveikata. Elena Kentraitė mirė 2015 rugpjūčio 19 d., palaidota Šilalės kapinėse.

Albinas Kentra Kaune išlaikė vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir 1955 m. įstojo į Vilniaus universiteto neakivaizdinį skyrių studijuoti anglų kalbą ir literatūrą. Vėliau perėjo į dieninį skyrių. Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokytojavo Laurų 8-metėje ir Nemenčinės (abi Vilniaus r.) vidurinėje mokykloje. 1962–1965 m. tobulinosi Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. 1965–1991 m. Vilniaus universitete dėstė anglų kalbą. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame studentai galėjo mokytis gyvos anglų kalbos. Nuo 1965 m. pradėjo filmuoti Vilniaus universiteto įvairius įvykius ir renginius. Jis 1970 lapkričio 20 d. Vilniuje, Saulės kapinėse filmavo ir neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio ar nužudyto (kūnas rastas Neryje) žymaus kalbininko Jono Kazlausko laidotuves.

Kentra buvo senojo Vilniaus universiteto puošimo istorinėmis mitologinėmis freskomis ir kitais meno kūriniais iniciatorius. Tam buvo ir proga – 1979 m. Vilniaus universitetas ruošėsi minėti 400 metų jubiliejų. Nors tuometinis rektorius Jonas Kubilius tokius siūlymus palaikė, tačiau ideologai tai buvo praminę „Kentros folkloriniu nacionalizmu“. A. Kentros rūpesčiu senojo Vilniaus universiteto rūmų sienos buvo papuoštos menininkų sukurtomis freskomis, tapyba, mozaika ir gobelenais tautine bei istorine tematika. Ši puošyba ir šiandien žavi lankytojus.

Paminklo Jonui Kentrai atidengimas Dvarviečiuose 2016 m. | lrs.lt nuotr.
Paminklo Jonui Kentrai atidengimas Dvarviečiuose 2016 m. | lrs.lt nuotr.

Įsisteigus Sąjūdžiui, A. Kentra filmavo svarbiausius Lietuvos atgimimo įvykius. Rengė 1991-ųjų metų sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Jis dalyvauja Šilalės kraštiečių draugijos veikloje, filmuoja šios draugijos renginius.

Kentra 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio kryžiaus ordinu, 2002 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2008 m. už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu – Kalbos premija, 2010 m. – medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 2013 m. jam suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas, o 2016 m. įteikta šv. Kristoforo statulėlė už gyvenimą, skirtą Vilniui.

Daugiau negu penkis dešimtmečius su filmavimo kamera nesiskiriantis A. Kentra savo archyve yra sukaupęs didžiulį Vilniaus universiteto kultūrinio gyvenimo archyvą, Lietuvos nepriklausomybės siekius įprasminančius renginius. Tai apie 2000 kino juostos ritinių, maždaug 1000 fotojuostų ritinėlių ir apie 1000 magnetinių garso įrašų.

Kentra 1989 m. kartu su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ draugiją. Rūpinantis draugijos patalpomis buvo pastebėtas Vilniuje (Totorių g. 9/Labdarių g. 10) griuvėsiais virstantis be vandens, kanalizacijos ir šildymo sistemų pastatas. 1992 m. Vyriausybė patenkino prašymą ir tą pastatą perdavė „Miško brolių“ draugijai. Remontui šiek tiek lėšų skyrė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK). Buvo organizuojamos talkos, draugijos nariai prisidėjo savo lėšomis. Dailininkas Antanas Kmieliauskas paaukojo savo gautą Nacionalinę premiją.

Albinas Kentra | K. Driskaius nuotr.
Albinas Kentra | K. Driskaius nuotr.

2000 m., kai jau buvo atlikta dalis atstatymo darbų atsirado JAV gyvenanti pilietė, kuri pateikė pretenziją į pastato nuosavybę. Kadangi statybų metu buvo pakeista 63,5 proc. nekilnojamojo turto, sukurta 44,36 proc. naujo ploto, todėl neliko teisėto pagrindo JAV pilietei atkurti nuosavybės teises. Pasirausus archyve, paaiškėjo kad tas namas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įkeistas vienai kredito unijai ir net atiduotas išvaržyti. Taigi pastatas nebebuvo pretendentės turtas.

2011 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino tą pastatą draugijos nuosavybe. Deja, Registrų centras, savaip interpretuodamas teismų nutarimus, pastatą draugijos nuosavybėn atsisakė registruoti. 2012 m. Vyriausybė pareikalavo pastatą perduoti Turto bankui. To namo likimas neaiškus iki šiol. Susirašinėjimų, dokumentų dėl minėto pastato Albinas turi didžiulį šūsnį. Vietoj to, kad ramiai vadovautų draugijai, tvarkytų savo milžinišką archyvą, pagaliau džiaugtųsi nepriklausomybe, pelnytai ilsėtųsi, A. Kentra įveltas į nesibaigiantį bylinėjimąsi. Jam tenka vargti renkant įvairias pažymas, dokumentus, o tai garbaus amžiaus Lietuvos Laisvės kovų dalyviui darosi sunkai pakeliama.

Albinas Kentra | K. Šiaulyčio piešinys - šaržas
Albinas Kentra | K. Šiaulyčio piešinys – šaržas

Šilalės kraštiečių draugija taip pat sveikina Albiną Kentrą sulaukus garbingo jubiliejaus ir dėkoja už jo nuveiktus darbus Tėvynei Lietuvai. Tikime, kad už jo vaizdo ir garso sukauptus lobius ateityje bus dėkingi lietuvių kultūros tyrinėtojai.

***

Atbalsiai:

Susiję straipsniai:

  1. Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą
  2. Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis (nuotraukos)
  3. Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu
  4. A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (II)
  5. Bus švenčiamos Lietuvos radijo 90-osios metinės
  6. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko
  7. Seime – fotografijų paroda, primenanti Lietuvos kelią į Laisvę 1988–1991 m.
  8. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį
  9. Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui
  10. Bus minimas Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-metis (dienotvarkė)
  11. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija rengia Tarptautinę konferenciją
  12. Signatarui prof. Bronislovui Genzeliui – 80!
  13. Vidiškėse pasveikinta šimtametė: daug dirbau ir niekada nesirgau
  14. A. Zolubas. Iš KGB kaltinimų industrijos
  15. Jūrų muziejaus sumanytoja švenčia sukaktuves
  16. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  17. P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų
  18. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  19. I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai
  20. Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija)
  21. Z. Vaišvila. Atviras klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkui R. Norkui
  22. Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“
  23. Lietuvos universitetui Kaune – 90: žvilgsnis į ateitį
  24. Seime bus pagerbtas politinio kalinio Algimanto Lisausko atminimas
  25. Kauno meras ragina prezidento Antano Smetonos palaikus sugrąžinti į Lietuvą
  26. D. Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui
  27. A. Patackas. Partizanas-signataras-žmogus
  28. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  29. R. Grigas: Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas
  30. Legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą

Comments 6

  1. Vytis says:
    2 m. ago

    Kodėl jam nepadeda konserevatorių partija O tik kenkia

    Atsakyti
    • ??? says:
      2 m. ago

      Ar yra Lietuvoi tokia partija,..

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 m. ago

    ATSIPRAŠAU, kad ne į temą! Bet mūsų reikia – kaip TĖVYNĖS GARBĖS GYNĖJŲ

    Sprendžiamas kpt. Jono Noreikos legendos likimas
    Renginio tipas: Spaudos konferencija
    Renginio data: Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d.
    Renginio pradžia: 16:00
    Renginio pabaiga: Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d.
    Renginio vieta: Adomo Mickevičiaus biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius

    Kovo 27 d., trečiadienį, Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą dėl Grant Arthur Gochino skundo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

    Kalifornijoje gyvenantis Lietuvos pilietis G.A.Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC naujai, išsamiai, nešališkai, nepiktnaudžiaujant valdžia, susipažinti su jo pateikta “Užklausa dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos” ir jos prieduose esančius dokumentus. Jis tikisi, kad Centras pakeis savo istorinę pažymą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, kad būtų aišku, jog J.Noreika nelaikytinas didvyriu. J.Noreikos aukų giminaitį G.A.Gochiną žeidžia J.Noreikai skirti paminklai, paminklinės lentos, gatvių ir mokyklos pavadinimai. Tuo tarpu LGGRTC ginčijo, kad šioje byloje G.A.Gochinas neturi materialaus intereso.

    Tarptautinė žiniasklaida susidomėjo Lietuvos valstybės istorijos politika po to kai kpt. J. Noreikos anūkė Silvia Foti pritarė G.A.Gochino užklausai. Chicago Tribune teismui skyrė savo pirmojo puslapio pagrindinį straipsnį. 75 milijonai klausytojų klausėsi BBC World Service Outlook 23 minučių ilgio laidos, “Tiesa apie mano senelį ‘didvyrį'”. Kovo mėn. 20 d., Wikipedijos portalas anglų kalba savo įvadiniame puslapyje paskelbė, “Ar jūs žinote, kad Jonas Noreika yra Lietuvoje įamžintas paminklinėse lentose ir gatvių pavadinimuose, nors jisai aktyviai dalyvavo Holokauste?” Šis puslapis kasdien sulaukia 18 milijonų lankytojų.

    Kovo 28 d., ketvirtadienį, 16:00-18:00, G.A.Gochino užklausos autorius, filosofas dr.Andrius Kulikauskas kviečia visus į renginį susipažinti su teismo nuosprendžiu ir plačiau aptarti, kaip mums įvairiai atsakyti už Lietuvą? Trijų dalių renginys vyks Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Didžiojoje salėje, Trakų g. 10, Vilniuje. Renginio dalyviai sutinka būti filmuojami.

    Renginio pirmoje dalyje, A.Kulikauskas papasakos, kaip kpt. J. Noreikos legenda išaugo ir kaip ji sunyko.
    Antroje dalyje vyks spaudos konferencija. A.Kulikauskas aptars teismo nuosprendį ir atsakys spaudos atstovų klausimus. G.A.Gochino bei LGGRTC atstovai ir įvairiausių požiūrių visuomeninkai taip pat bus kviečiami pasisakyti ir atsakyti spaudos atstovų klausimus.
    Galiausiai visi bus kviečiami į platesnį pokalbį, kaip norėtumėme atsakyti už Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį? Pokalbio tikslas išsakyti klausimais mums rūpimus skaudulius, troškimus, vertybes, svajones, jais sieti Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, ir apibūdinti mums prasmingas veiklas.

    Siūloma iš anksto susipažinti su Atsakingos Lietuvos savanorių tinklo “Lietuvos sąžinės” reikalavimais atsakyti už 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai.
    “Žemaičių saulutė” vasario mėn. 8 d. paskelbė 33 reikalavimų sąrašą ir aprašė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos Centre vykusį jų suderinimą.
    Skubiausias iš reikalavimų, tai “Pajusti Lietuvos žydų skaudulį, kad seniausios Vilniaus žydų kapinės, kurias sovietai išniekino ant jų pastatydami Vilniaus sporto rūmus, nebūtų mūsų naujai išniekintos, juos paverčiant kongreso rūmais.”
    “Žemaičių saulutė” kovo mėn. 8 d. aprašė Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusį pasitarimą šiais klausimais. Kun. brol. Gediminas Numgaudis OFM įtikino dalyvius atsakomybės klausimus spręsti dvasinėje plotmėje, kovoti su antisemitizmo piktąja dvasia.
    Adomo Mickevičiaus bibliotekoje bus pasistengta į atsakomybės klausimą pasižiūrėti iš įvairiausių kampų, tad VISI KVIEČIAMI!

    ————————-
    Ar pasinaudosime kvietimu APGINTI SAVO DIDVYRIŲ bei SAVO TĖVYNĖS GARBĘ?
    Renginys bus ilgas, tad GALIMA ir VĖLIAU PRISIJUNGTI!

    Atsakyti
  3. Gintautas says:
    2 m. ago

    Ačiū, Kazimierai. Gintautas. Š.

    Atsakyti
  4. Vanduo says:
    2 m. ago

    Albinas Kentra tai tikras mūsų tautos šviesulys, daugel gyvenimo audrų atlaikęs stiprus, galingas Ąžuolas.
    Su Gimtadieniu, Albinai, gyvuok, stiebkis į šviesą amžinai!

    Atsakyti
  5. valstybė says:
    2 m. ago

    viena ranka jam teikia apdovanojimus, kita apvaginėja. su žyde bylinėjosi miško brolių draugija, pastato “savininkė” valstybė apsimetė durnele ir sėdėjo rankas sudėjus tarsi turtas ne jos ir netgi buvo stengiamasi, kad teismą laimėtų “pretendentė” iš amerikos. vos draugija teismą laimėjo, valstybė vėl apsimetė durnele ir staiga prisiminė, ei, pastatas mūsų nuosavybė, sorry, dabar eikit iš čia! jis jau seniai, dar kubiliaus vyriausybės neteisėtai perduotas turto bankui, kuris miško brolių draugijos reikalauja sudaryti panaudos sutartį arba išsikraustyti. mat turtas jai buvo ne atiduotas, bet perduotas panaudos pagrindais, kas kaip sake Albinas Kentra yra nesąmonė, nes panauda neleidžia pastate, šiuo atveju griuvėsiuose nieko keisti ir perstatyti. draugijos veiklai valstybė suteikė “patalpas” be stogo, langų ir vos stovinčiom sienom. valstybė net 10 metų “nematė” kaip draugija “neteisėtai” kelia iš griuvėsių šį pastatą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

2021 01 22
5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)

S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…

2021 01 12
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
  • Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2344; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1994; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1702; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1419; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1328; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1300; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 22
0
VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

Mokslininkų teigimu, sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse – ten, kur mažiau užterštas oras. Priešingu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai...

Skaityti toliau

5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

Naujųjų metų pradžia yra puiki proga pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Tai ypač svarbu jau turintiems tam tikrų sveikatos problemų...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
16
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

V. Vasiliauskas. Valstietiška vėpsonė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai