Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Gedimino laiškams – 696 metai (video)

www.alkas.lt
2019-01-25 10:54:26
4
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

1323 m. sausio 25 d. Lietuvos karalius Gediminas parašė laišką ir pakvietė Vakarų Europos amatininkus, pirklius, riterius ir žemdirbius atvykti į Lietuvą. Laiške pirmą kartą buvo paminėtas Vilnius, todėl šią datą laikome Vilniaus gimtadieniu. Vis dėlto Vilniaus įtvirtinimas nebuvo pagrindinis Gedimino laiškų tikslas. Ko iš tiesų jais siekė Lietuvos valdovas? Ar galime juos vadinti pirmąja tarptautine Lietuvos komunikacijos kampanija ir ar ji buvo sėkminga?

Neeilinis veiksmas

„Kunigaikštis Gediminas vieną po kito parašė laiškus trims adresatams – Romos popiežiui, Šiaurės Vokietijos Hanzos sąjungos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolynams.

Laiškuose kunigaikštis pristatė lietuvišką konflikto su Vokiečių ordinu interpretaciją, o kartu padarė tai, kas buvo populiaru to meto Europoje: pakvietė pirklius, amatininkus, iš esmės visas socialines grupes atvykti į Lietuvą“, – pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, vienas žinomiausių šalies medievistų Rimvydas Petrauskas.

Pasak jo, parašyti laiškus buvo neeilinis Karaliaus sprendimas, nes nieko panašaus Lietuvos istorijoje iki tol ir ilgą laiko po to daugiau nebuvo. Laiškai buvo inovatyvus to meto valdovo komunikacinis pasirinkimas dar ir dėlto, kad raštas to meto Lietuvoje dar tik buvo pradėjęs įsitvirtinti.

Perrašomi ir platinami

Lietuva viduramžiais buvo politiškai izoliuota pagoniška šalis, neseniai susivienijusi ir sustiprėjusi, tad Gediminui reikėjo rasti taikų kelią, kaip pradėti komunikuoti su krikščioniškąja Vakarų Europa. Tai buvo pirmasis bandymas diplomatiniu būdu įsitvirtinti Europoje, stabdyti Ordino puldinėjimus bei paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą.   

„Gediminas tuomet neturėjo daug pasirinkimų, kaip žinią paskleisti –  laiškai ir pasiuntiniai buvo pagrindinė komunikacinė priemonė. 

Viename iš laiškų kunigaikštis prašė persirašyti laišką ir prikalti prie bažnyčios durų, o originalą siųsti toliau. Tai lyg to meto virusinė kampanija, kai laiškai ir jų nuorašai keliavo iš rankų į rankas, o bažnyčios durys atstojo šiandieninę feisbuko sieną“, – pasakoja komunikacijos agentūros „Agency 1323“ vadovaujanti partnerė Rita Saunorytė-Norutienė.

„To meto Europoje skelbimas viešoje vietoje, kaip kad ant bažnyčios durų, buvo vienas iš viešumą užtikrinusių sprendimų. Gediminas laiškus taip pat siuntė ir pranciškonų bei dominikonų vienuoliams. Veikiausiai taip buvo tikimasi, kad vienuolynuose jie bus perrašomi ir skelbiami, siunčiami toliau ir tokiu būdu laiškai, kiek įmanoma tomis sąlygomis, pasieks platesnę auditoriją“, – pasakoja R. Petrauskas.   

Bandymas laiškus sumenkinti

Siunčiami Gedimino laiškai susidūrė su trukdžiais – yra žinoma, kada vieną laišką kryžiuočiai perėmė ir sulaužė kunigaikščio antspaudą, taip bandydami sumažinti laiškų patikimumą.

„Valdovo antspaudas yra ženklas, kuris užtikrindavo dokumento autentiškumą. Dėl to Gediminas kitame laiške taip piktinasi šiuo kryžiuočių žingsniu, nes tai yra tam tikras komunikacijos kanalo nutraukimas“, – pastebi istorikas.

„Šiais laikais tai prilygtų, kad programišiai nulaužtų tinklapį ar perimtų siunčiamą elektroninį laišką ir bandytų iškraipyti skelbiamą informaciją ar paskelbtų netikras žinias“, – priduria komunikacijos specialistė.  

R. Petrausko teigimu, taip Viduramžiais pasireiškė informacinis karas, kuris būdingas įvairiems laikotarpiams, skiriasi tik taikomos technologijos.  

Suformulavo patrauklų pasiūlymą 

„Kunigaikštis Gediminas, kviesdamas į Lietuvą atvykti Vakarų miestiečius, siūlė mokesčių lengvatas, davė žemės ir suteikė įvairių privilegijų. Šį faktą galime prilyginti palankesnėms dabartinių laisvųjų ekonominių zonų mokestinėms sąlygoms ar įvairioms paskatoms, kurias vyriausybės suteikia ateinantiems investuotojams“, – sako R. Saunorytė-Norutienė.

Pasak istoriko, kunigaikštis labai gerai įsivaizdavo kvietimo sąlygas – siūlė tai, kas tuo metu kviečiamiems atvykėliams buvo patrauklu.

„Negana tik pakviesti. Buvo svarbu užtikrinti atvykstantiems naujakuriams laisvesnį gyvenimą ir kartu tokią gyvenimo kokybę, prie kurios jie jau buvo pripratę. Nepamirškime – vis dar pagoniškos šalies vadovas kviečia krikščionis, todėl neatsitiktinai Gediminas mini jau pastatytas bažnyčias ir žada pastatyti jų dar daugiau.

Gediminas siekė prisikviesti didžiausią tuometinį turtą – žmones, kurie atvyksta parengti, įvaldę naujesnes technologijas, kaip dirbti žemę, kaip prekiauti, kaip plėtoti amatus. Visose Europos šalyse tokių naujakurių atvykimas smarkiai paskatindavo ekonominę raidą ir panašu, kad Gediminui tai buvo gerai žinoma“, – antrina R. Petrauskas.

Tuometiniai nuomonės lyderiai

Be Hanzos miestų gyventojų, laiškus Gediminas siuntė Romos popiežiui, pranciškonų ir dominikonų ordinams.  

„Tai lyg kreipimasis į to meto nuomonės lyderius ir siekis juos informuoti tiesiogiai, kad jie žinotų Lietuvos argumentus ir galbūt palaikytų Lietuvos pusę, kai bus sprendžiami mums aktualūs klausimai“, – teigia komunikacijos specialistė.  

„Sakyčiau, kad Gediminas teisingai ir sėkmingai pasirinko adresatus. Jei Gediminas tikrai norėjo priimti krikštą, šiuo klausimu jis turėjo derėtis su popiežiumi. Jei jis norėjo Vakarų Europos opiniją paskatinti galvoti, jog Vokiečių ordino veikla vykdoma galbūt nebūtinai vien tik krikščionybės labui, be abejo visų pirma į savo pusę turėjo patraukti popiežių ir jo aplinką.

Miestai – kita teisingai pasirinkta kryptis. Šiaurės Vokietijos Hanzos miestai buvo labiausiai suinteresuoti prekyba Baltijos regione, todėl buvo didžiausia tikimybė, kad jie atsilieps“, – istoriniu aspektu žvelgia R. Petrauskas.

Paliko dovaną

Iki šiol yra išlikę 6 Gedimino laiškai, kuriuos jis parašė vos per dvejus metus – tuo metu tai buvo labai  aktyviai vykdyta komunikacija. Ir svarbiausia – šie laiškai iš dalies pasiekė savo tikslus.

„Gediminas krikšto nepriėmė, bet diplomatija tapo svarbiu Lietuvos ginklu kovoje su Vokiečių ordinu šalia karinės galios. Taip pat 1323 m. turime pirmąją tarptautinę rašytinę sutartį, kurią sudarė pagoniška valstybė Lietuva su Livonija ir joje buvo įsipareigota laikytis 10 metų paliaubų. Tokiu būdu Lietuvos valdovas gavo svarbų atokvėpį kare ir tam tikrą diplomatinį pripažinimą“, – apibendrina R. Petrauskas.

XIV amžiuje – kai buvo parašyti Gedimino laiškai – Vilniuje ir Polocke apsigyveno nedidelės, bet įtakingos vokiečių pirklių bendruomenės. Sostinėje jos įsikūrė dabartinės Vokiečių gatvės teritorijoje apie Šv. Mikalojaus bažnyčią ir tapo trečia svarbia kultūrine miesto dalimi šalia čia jau gyvenusių lietuviškų ir rusėniškų bendruomenių.

„Galime sakyti, kad pirmoji Lietuvos tarptautinė komunikacijos kampanija buvo sėkminga, nes dauguma tikslų bent iš dalies buvo pasiekti, ir vargu, ar tuometinėmis sąlygomis buvo galima tikėtis pasiekti daugiau, – apibendrina R. Saunorytė Norutienė. – Taip pat Gediminas ateities kartoms paliko dovaną, apie kurią tikriausiai tuo metu negalvojo – kad laiškai taps tais rašytiniais dokumentais, kuriuose pirmą kartą paminimas Vilnius, o po beveik septynių šimtų metų mes šią dieną minėsime kaip Vilniaus pirmojo paminėjimo dieną“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Jučas. Gedimino laiškai
  2. I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
  3. Minima sostinės įkūrėjo Gedimino diena
  4. VGTU studentai virtualioje realybėje prikėlė Gedimino sapną
  5. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  6. Vilnius švenčia miesto vardo pirmojo paminėjimo 696-asias metines
  7. Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011
  8. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  9. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  10. Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams
  11. A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Bartas says:
    6 metai ago

    Kaip įdomu. Pasirodo, kad ir tais laikais Gediminas jau “komunikavo”.
    O Istorikai dar nesusitarė . Vieni tvirtina, kad valdovas buvo karalius, kiti – kunigaikštis.

    Atsakyti
  2. alkanaitis says:
    6 metai ago

    kunigaikščiu Gediminas tikrai savęs nevadino.

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      6 metai ago

      Kunigaikščiu Gedimino nevadino net aršiausi priešai kryžiuočiai. Rex, Kionig ir pan.tik tokie suverenaus valdovo titulai buvo to meto Lietuvai skirti. Taigi straipsnis visas apgailėtinai gėdingas su pačiu lenkokorektišku istoriku Rimvydu. Net pats žodis kunigaikštis atsirado tik XVI amžiuje, Gedimino laikais buvo tik kniaziai… kuriais skirdavo Aukso ordos chanas savo vasalus, rusų sričių valdytojus. Nė vienas lietuvių karalius nebuvo mongolų vasalas.
      Galgi jau laikas būtų atsiversti naują dr. Algimanto Bučio veikalą “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de fakto ir de jure viduramžių Europoje”, kur gausiais to meto dokumentais viskas atskleista.

      Atsakyti
  3. alemandzaro says:
    6 metai ago

    Ar kas žino kokia kalba rašytas šis raštas?Ar kur yra vertimas?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Troleibusas

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25
Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Gatvių atnaujinimas

Vilniuje įsibėgėja gatvių atnaujinimo darbai

2025 06 18
Rudoji meška | wikimedia.org nuotr.

Lokys jau keliauja miškais Pabradės kryptimi

2025 06 17
Lokys

Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

2025 06 16
Panorama | Go Vilnius nuotr.

Vilnius įtrauktas į tvariausių kelionių krypčių Europoje sąrašą

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Jonas apie I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ - nauja istorijos primityvinimo mada?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai