Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Taip pat siekiama, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos. Ugdymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinukams prasidėtų nuo 3 metų.
Šiuo metu lietuvių kalba galima vykdyti dalį ikimokyklinio ugdymo programos, jeigu tėvai to pageidauja. Bet praktika patvirtina, kad neskiriant konkrečių valandų ir tam reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevyksta, nors tėvai to pageidautų. Skirti konkrečias valandas lietuvių kalbai nuolat pageidauja tėvai, vedantys vaikus į tautinių mažumų mokyklas, tačiau šių mokyklų steigėjai ne visada į tai atsižvelgia, dažnai tam neturi finansinių galimybių.
Daugiau savaitinių valandų, skirtų ugdymui lietuvių kalba turės ir priešmokyklinukai. Dabar Švietimo įstatyme numatyta, kad lietuvių kalbai turi būti skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniame ugdyme savaitinių valandų, skirtų lietuvių kalbos bendrajai programai įgyvendinti, tautinių mažumų mokyklose, lyginant su mokyklomis, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, yra mažiau, tokiu būdu norima gerinti ir vienodinti sąlygas visiems mokytis valstybinės kalbos.
Švietimo ir mokslo ministerija, parengusi teisės aktų pakeitimo projektus, nustatys pedagogų, kurie galėtų mokyti lietuvių kalba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, kvalifikacinius reikalavimus, parengs kvalifikacines programas ir metodines priemones, pedagogams bus organizuoti mokymai. Tautinių mažumų mokyklų pedagogams bus padedama pasirengti ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbiam ugdymui.
Tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse galėtų dirbti vienas pedagogas, gerai mokantis abi kalbas, arba du pedagogai, su vaikais bendraujantys skirtingomis kalbomis.
Lėšų poreikis numatytiems pakeitimams įgyvendinti 2019 metų 4 mėnesiams sudarytų 213,1 tūkst. Eur, o 2020 metams – 639,4 tūkst. Eur. Šias lėšas planuojama skirti iš bendrų Švietimo ir mokslo ministerijai 2019–2020 m. numatomų asignavimų.
Tautinių mažumų mokyklose pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdoma daugiau nei 7 tūkst. vaikų, priešmokyklinio ugdymo grupes lanko daugiau nei 2 tūkst. vaikų.
Tautinių mažumų Lietuvoje nėra, o tautinių mažumų mokyklos yra (?!)… Kas tai? Kalėdų stebuklas ar, kaip sakoma, iš didelio rašto išėjom iš krašto?
Žiniasklaidos pranešimuose “lenkai ant Lietuvos” vistiek nepatenkinti. Lietuva, jų akimis , vykdo jų nutautinimą.
Įdomu, kaip galima dar nutautinti nutautėjusius vietinius Pietryčių Lietuvos lietuvius? Jei ponai Kiszkel, Bubnel, Dedel, Gaidis, Giedrojc, Wojsznis, Krepštul, Wentis ir t.t. yra lenkai, tada aš – Romos popiežius. ?
Jų ideologinis tėvas jiems nepaaiškino, jog jie gali jaustis kuo tik nori, gali persikrikštyti, gali pradėti kolekcionuoti automobilius, tautybes, pašto ženklus, partnerius, gali mokytis visų pasaulio kalbų – jų pomėgiai ar įnoriai tėra tik jų, jų vienų privatus reikalas ir pasirinkimas. Tačiau valstybė čia niekuo dėta.
Gerai, jei, pvz., aš išmokstu kalbėti jidiš ir ivritu, “iškalu” talmudą, pasidarau apipjaustymą, tai aš jau būsiu… žydas??? Nesąmonė!!!