Kiek reikėtų uždirbti norint gyventi oriai Baltijos šalių sostinėse? (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pinigai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio (angl. Living wage) analizę Baltijos valstybių sostinėse ir apskaičiavo, kiek reikėtų uždirbti asmeniui, norint gyventi oriai. Remiantis gautais duomenimis, mažiausiai lėšų pragyvenimui reikia Vilniuje, daugiausiai – Taline.

Norint gyventi oriai Lietuvos sostinėje, remiantis atliktu tyrimu, vienam, save išlaikančiam ir būstą besinuomojančiam asmeniui vidutiniškai reikėtų gauti 700-750 eurų pajamų „į rankas“ per mėnesį.

„Tai – maždaug dukart daugiau nei šalyje nustatytas minimalus atlygis, šiuo metu siekiantis 360 eurų. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, Vilniuje vidutinis uždarbis „į rankas“ šiuo metu siekia 790 eurų, o mūsų tyrimo identifikuota atlyginimų mediana – 855 eurus. Abi reikšmės leistų daryti prielaidą, jog mažiau nei pusė gyventojų vis dar negauna pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – sako „Baltic Salary Survey“ atstovas Povilas Blusius.

Tiesa, pasak jo, pragyvenimo alga šeimos nariui galėtų būti ir mažesnė, nes dalijamasi bendromis išlaidomis, pavyzdžiui, būsto nuoma, komunalinėmis paslaugomis. Tačiau gausesnėje šeimoje tokia suma gali gerokai išaugti.

Pragyvenimo alga – tai teorinė, tačiau realiais duomenimis grįsta pinigų suma mėnesiui, kurios vienam asmeniui turėtų pakakti oriam gyvenimui. Ją apskaičiuojant įtraukiamos išlaidos maistui, būsto nuomai, mokesčiams, transportui, drabužiams ir avalynei, sportui, higienos prekėms, medicininėms paslaugoms, laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms, taip pat bent minimalioms santaupoms kaupti.

Estijos sostinėje – ir aukščiausias pragyvenimo lygis, ir didžiausi atlyginimai

Kaip rodo tyrimo duomenys, vilniečiai oriai gyventi gali už mažiausią sumą Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Rygoje pragyvenimo alga yra 100 eurų didesnė ir siekia 850 eurų. Įdomu tai, kad dėl didesnių mokesčių Latvijoje vidutinis atlygis „į rankas“ yra mažesnis nei Lietuvoje – siekia 770 eurų. Tad Rygoje, tikėtina, didesnė dalis gyventojų negauna oriam pragyvenimui reikalingų pajamų.

Geriausia situacija iš Baltijos šalių sostinių yra Estijoje: čia vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius svyruoja apie 1200 eurų, kuomet pragyvenimui apskaičiuota suma siekia iki 1070 eurų.

Vilniaus studentai gali tikėtis mažiausiai išlaidų

Vilniuje studijuojantiems asmenims, remiantis analizės duomenimis, be šeimos paramos, pragyventi turėtų užtekti iki 450 eurų. Be to, čia mažiausios ir bendrabučių nuomos kainos.

Rygoje studentams reikia 50 eurų daugiau nei Lietuvos sostinėje, tuo tarpu Taline suma siekia 600 eurų.

Anot atlygio tyrimų bendrovės atstovo, nederėtų pamiršti, kad šios sumos yra vidutinės, todėl radikaliai skirtingus poreikius turintiems ir skirtingomis aplinkybėmis gyvenantiems žmonėms jų gali neužtekti. Tačiau, neišlaidaujant ir bent kiek planuojant išlaidas į priekį, vidutinėmis ar geromis pragyvenimo sąlygomis galėtų pakakti ir mažesnių sumų.

Apskaičiavimas – sudėtingas procesas

„Pragyvenimo alga gali skirtis, priklausomai nuo to, kokius duomenis tam naudojame, ar skaičiuojame vienišam, ar šeimoje gyvenančiam asmeniui. Skirtingose šalyse gyvenančių žmonių gerovė dažnai lyginama ir pasitelkus BVP vienam gyventojui, rečiau – perkamosios galios ir kainų lygius, kurie taip pat lemia oriam pragyvenimui reikiamą atlyginimo dydį. Tačiau pastarieji duomenys sunkiau interpretuojami, todėl ir skaičiuojame pragyvenimo algą“, – sako P. Blusius.

Štai Lietuvoje BVP vienam žmogui tenka 26 217 Eur, Estijoje – 25 642 Eur, Latvijoje – 22 491 Eur. Šalys atitinkamai užima 23, 24 ir 30 vietas Europos turtingiausiųjų sąraše, tačiau, „Baltic Salary Survey“ duomenimis, tai neatspindi realios situacijos, nes iš tiesų Taline daugiau žmonių nei Vilniuje gauna pragyvenimo ar didesnį atlygį.

Atlygio tyrimų bendrovė šiemet atliko ir darbo užmokesčio augimo tyrimą Baltijos šalyse, kuris parodė, jog metinis atlyginimas su priedais prieš mokesčius Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų daliai ir vidutiniškai didėjo 10,5 procento. Latvijoje atitinkamai didėjo 71 proc. apklaustųjų ir siekė 11 proc., o Estijoje kilo 73 proc. ir vidutiniškai padidėjo 13 procentų.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Skalvis:

    Orus gyvenimas – be oro nieko daugiau nereikia ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: