K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga (4)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minės Orumo dieną, pasak filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus Stoškaus, šiandien visuomenės orumui pavojingiausi – sudaiktėjimas ir patyčios.

Tiesą sakant, reagavimas į kiekvieną cyptelėjimą iš Vakarų, kada ir ką mes turime švęsti, minėti, irgi šioks toks orumo krizės reiškinys. Vis dėlto dabartinėje kultūroje išsaugoti orumą yra sunkus uždavinys. Žmogaus vertės klausimas šiandien yra labai svarbus. Žmogaus gyvenimas labai sudaiktėjęs, pats žmogus sudaiktintas. Asmens nuvertėjimas žeidžia spontaniškai besiformuojančią savivertę.

Jeigu žmogus susitaiko su daiktine padėtimi, kaip daiktas tarp daiktų, vadinasi, interesas kaip nors pasirūpinti savo vertingumu, svarbumu, žmogiškumu, asmens laisve darosi labai komplikuotas.

Kitas dalykas – patyčios, kurios paplitusios net tarp valdžios, kariauja visi su visais, o patyčios tampa viena priemonių, „ginklų“, kurią panaudojus galima „pakelti savo vertę“. Patyčių ir sudaiktėjimo plitimas orumo problemą padaro labai aktualią. Pavyzdžiui, automobiliai, aprangos atributai, kuriuos gerai žino tarpusavyje konkuruojantys. Formaliai tų vertės „rangų“ lyg ir nėra. Formaliai lyg jie ir nedemonstruojami, tačiau nėra taip, kad jie nebūtų jaučiami: žmonių bendravime tas atsiskleidžia, pavyzdžiui, žiūrėjimas iš viršaus, manipuliacijos žvilgsniu, kalbos pertraukimas.

Dar vienas reiškinys, kuris liudija apie žmogaus vertės menkumą, didžiavimasis savimi. Didžiuojasi tik žmogus, kuris yra palūžęs, paliegęs, vadinasi, jam neužtenka tos vertės, kurią jau turi. Oriam žmogui nereikia didžiuotis. Jam tiesiog reikia būti savimi, o kad būtum savimi, reikia formuoti savo autonomiją, įsitikinimus ir juos gebėti ginti. Vis dėlto didžiavimasis pas mus propaguojamas kaip teigiamas bruožas, bet jis, mano galva, yra orumo nykimo simptomas.

Blogiausia, kai pats žmogus save kaip daiktą traktuoja ir jis daiktų naudojimą laiko svarbiausiu. Tiesiog nesuvokia aukštesnio mato. Ir mene tas plinta, ir žmonių santykiuose. Daiktų pasaulis žmogų įtraukęs į savo apyvartą. Kaip iš to išbristi? Reikia keisti gyvenimo būdą, o kultūra plačiąja prasme ir yra gyvenimo būdas. Jį keisti galima tik tada, kai ateis alternatyvų reikalingumo pojūtis. Turės grįžti vertybių hierarchija. Dabar tos vertės unifikuotos daiktais.

Orumas reguliuoja žmogaus tarpusavio pagarbą, o daiktais – mainomasi. Per sudaiktėjimą žmonės susvetimėja. O susvetimėjimas ryškus žmonių bendravime. Tikroji orumo vertė, kai žmogus bendrauja, bendradarbiauja. Priešintis esamai situacijai galima tik per tarpusavio pagarbą.

Kategorijos: Skaitiniai, Visi įrašai, Žodžiai sielai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *