Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu.
Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu.
Plazdėjo vėliavos ir skambėjo dainos, buvo gera, saulėta ir apmaudu. Nes buvo sunku suvokti, kodėl iš viso čia turėjom ateiti. Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras?
Visi viską seniai supranta, ponai, tik metas tylėti baigiasi. Laisvė nebaudžiamai girias iškirsti ir slėpti tiesą praeina. Atėjo laikas kalbėti ir paklausti, išgirsti atsakymus ir atsakyti.
Žmonės išsirinko valdžią, ant kurios vėliavų užrašyta „žalieji“, kurie kalbėjo apie Lietuvos gamtą ir jos išsaugojimą, kėlė ekologijos problemas ir žadėjo sprendimus. Ministru tapo žaliasis, partijos ir Vyriausybės programoje įsipareigota mažinti plynuosius miškų kirtimus.
Apie tai žmonės skaitė, svajojo, pritarė. O kas atsitiko? Plynieji kirtimai ir toliau buvo vykdomi didžiuliu mastu. Ir nuspręsta juos ne mažinti, o dar, jau kažkelintą kartą sekančiam penkmečiui padidinti. Valdžios apgavystė ir melas seniai jiems akių nedrasko – taip juk įprasta, ar ne?
Plynieji miško kirtimai saugomose teritorijose yra tas pats, kaip plynieji griovimai saugomuose istoriniuose senamiesčiuose. Giria kertama kombainais, nepaliekančiais nieko gyva Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijose? Na ir kas, juk yra išduoti leidimai. Vsio zakonno!
Paaiškinkit tai Labanoro regioniniame parke automobilį vienu ratu ant samanų pastačiusiam ir didžiule bauda apdovanotam žmogui, matančiam netoliese su valstybės leidimu iki horizonto suniokotą, su visais paukščių lizdais ir jaunikliais į skutus sumaltą sengirę, kurioje liko gyventi tik uodai ir musės.
Plynų kirtimų leidimai su herbais ir antspaudais, kuriais mojuojama žmonėms į veidus, išduoti nesilaikant galiojančių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Juristai jau ruošia ieškinius, Europos Komisija rengiasi skirti baudas – kas jas sumokės? Vyriausybė iš visuomenės, protestuojančios prieš tokią tvarką, pinigus ar ministras iš asmeninių lėšų?
Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga, ne viskas, kas teisinga, yra teisėta – toks realaus gyvenimo prieštaringumas ir, išaiškėjus problemoms, jos turi būti sprendžiamos. Tik čia niekas nieko spręsti nesirengia – žmonės suvažiuoja į Labanorą iš visos Lietuvos, bet asmeniškai kviestas ministras neatvyksta. Vienintelis jo pažadas – toliau ir daugiau kirsti.
Klausimas – kam ir kodėl šito reikia? Ar ministrui ir Vyriausybei, visų akyse laužantiems rinkiminius pažadus, skandinančius reputaciją bei savo politinę ateitį? Ar biudžetui ir valstybei, kada pajamos iš šios besitęsiančios gamtos niokojimo bakchanalijos – tik keletas centų vienam žmogui?
Atsakytų ir vaikas – bet kokia veikla naudinga tam, kuris ją vykdo, kitaip to nedarytų. Mišką pirkti Lietuvoj – tai ne žemę, kur yra apribojimai ir saugikliai. Pirkti gali bet kas ir bet kiek. Ir praktiškai viskas, kas iškertama – išvežama.
Žmonės klausia – kam didžiausiam pasaulyje švedų baldų gamybos ir prekybos koncernui dešimtys tūkstančių hektarų lietuviško, latviško, estiško miško? Juk pas mus miškingumas vos per 30 procentų, kai tuo tarpu Švedijoje, miškingiausioje Europos valstybėje – daugiau kaip 60 procentų, taigi tikrai neturėtų nepakakti?
Atsakymas – ne vien mūsų greito pinigo godulys ir medienos pigumas. Tie procentai seniai nieko realybėje nebereiškia, nes juose apskaitomi plotai, kur miško nebėra ir bus tik po gero šimtmečio – plyni kirtimai. Miškingoji Švedija seniai nuniokota kirtimo kombainų, nušienauta daugiau kaip pusė produktyvių miškų.
Internete nesunku rasti subombarduotą teritoriją primenančių, iš lėktuvo padarytų Švedijos miškų nuotraukų, kur plynės tiesiog lipa viena ant kitos. Visuomenė ten protestuoja ir nebėra kur trauktis, todėl atėjo eilė mums. Ir jau mūsų miškuose urzgia miškovežių kamščiai.
Net statant viešą tualetą mieste pamatysi lentelę su užrašu, kas, ką stato ir kada pastatys. Nugenėjęs savo kieme be leidimo keletą nudžiuvusių šakų be leidimo – baudžiamas. Tačiau apie bendruomenių dalyvavimą sprendimuose ar bent jau visuomenės informavimą sudarant saugomų teritorijų miškų plyno iškirtimo projektus nėra jokios kalbos.
Kiekvieną dieną nepaliaujamai kalbama apie pilietiškumą ir atsakingumą už savo valstybę. O kada neabejingi piliečiai iš tikro, su dainomis ir vaikais išeina ginti viešojo intereso, paaiškėja, kad to niekam iš valdiškų pilietiškumo trubadūrų nereikia.
Ir visuomeninis transliuotojas pagrindinėje dienos įvykių laidoje sugeba nepastebėti visuomenės, išėjusios apginti savo valstybės nuo biurokratų siautėjimo. Baimė apie tai net pakalbėti aiškiai patvirtina, kaip žiauriai bijomasi savo žmonių, jų iniciatyvos ir pilietiškumo.
Kaukės nukrito ir tai yra gerai. Visuomenė visada atsibunda dėl paprastų, kiekvienam žmogui suprantamų ir apčiuopiamų dalykų. Dėl akis badančios netiesos ir valdžios arogancijos, tapusios kasdienybe. Dėl tikrojo gyvenimo vilties ir savo vaikų ateities.
Ne vien dėl medžių žmonės išėjo su vėliavomis. Tai Labanoras išėjo į Lietuvą ir Lietuva, išvydusi ir išgirdus Labanorą, krūptelėjo ir atsibudo. Lietuva vėl prasideda – supratus, kad netiesa baigiasi ir pajutus vienas kito petį. Ir šito jau niekas nebesustabdys.
Esu 41-jų tremtinys! Kas ir kaip buvo?, – ne tiktai regėjau bet ir patyriau! Regėjau ir rusų “šeimininkavimą” Kogalymo statybose bei naftininkų verslovėse! Tačiau tokio BARBARIZMO, kurį regėjau LABANORE, neteko regėti niekur! Neduok die jį kada nors dar matyti! Tai panašu į, per televiziją regėtą, KATASTROFOS ŽEMĖJA, PRADŽIĄ! Bet gi šią “katastrofą” LABANORŲ GIRIOJE, palaimino mūsų mūsų ministrai!? Ir tai vyksta mūsų “namuose”?! Ir tai tuo laiku, kai visas pasaulis yra susirūpinęs – dėl GAMTOS bei gyvūnijos IŠSAUGOJIMO!? Taip ir norisi paklausti mūsų vadovų- GAL JAU IR JUS RUOŠIATĖS ir LIETUVOS KRAUSTYTIS Į VAKARUS?! Tai bent miškus mums palikite!!!
Arvydas Juozaitis:
,,traktatų, ekologijos problemas, programoje, teritorijose, istoriniuose, kombainais, ekologinio, horizonto, herbais, procedūrų. Juristai, protestuojančios, realaus, problemoms, reputaciją, politinę, bakchanalijos, praktiškai, koncernui, procentų, realybėje, produktyvių, subombarduotą teritoriją, protestuoja, tualetą, informavimą, teritorijų, projektus, intereso, trubadūrų, biurokratų, iniciatyvos, arogancijos…”
Tikiu, kad Arvydas Juozaitis atsodins girią prieš rinkimus, bet nesugebės atsodinti lietuviškus žodžius, kuriuos pats iškirto.
Nebūkite kalbos stabmeldys. Daugelio žodžių, kuriuos laikome lietuviškais, kilmė nėra “grynakraujė”. Man asmeniškai svarbu, ką A. Juozaitis nori pasakyti, o kabinėtis prie smulkmenų visi esame gudrūs. Beje, Jūsų pasisakyme yra bent viena kalbos vartosenos/stiliaus klaida. 🙂
Juozaitis norėjo pasakyti BAKCHANALIJOS – Jūs suprasite jį 🙂
” Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras? ”
kai žinai, kai esi aptikęs bei patyręs tokio juozaitiško j.o.a.z.i.t i.š.k.o melo mąstą (net tėvų, protėvių, visos Juozaičių giminės Anapilin jau išėjusių gaila, užjaust vien ir per Vėlines juos jau išėjusius pagailėt ir pamalonint tegalėsim, – už tokios naujadariškos veidmainystės iškilumus …kurių netgi Kemblys įžvelgt nebegebėjęs netgi –
KIRTIMĄ išniokojimą savęs, savos ir protėvių kalbos būdu “Vsio zakonno!”
Šaukinio, klyksmo iš širdies gelmių, ant Lietuvos, ant visko visko (Išskyrus
SAVE 🙂 ). Kai tą patiri, – tokį “užvažiavimą” asmeniškai atlaikęs būni, – tai ir kitiems lengviau parodyt, papasakot tą veidmaniškumo šlykštumos, dvilypiškos savanaudystės išvaržų poveidį, nes tai net ne veidas (ką Alkas dar vis rodąs),
tai prie ir po garbiojo Kemblio, aršiausio lietuvybės gynėjo atodangų vien patvirtinimas – kaip genialai mokama naudotis, pribėgt ir (atsiprašau už — )
m a s k u o t i s belekokistinių temų įvairovėje; liežuvaujantis.
Kirviu:
“Vsio zakonno!”
iš širdies gelmių atodanga sprūstant
“Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras?”
(apie save kai viešinasi, ir uždanga tają slapstant mėgina beatodairos miglas pūst šis vargetų vargeta, šįryt tekę iš senolių tokią tvirtą užuojautą išgirst).
Taig, tuoj Vėlinių-Ilgių metas, ir galima bus už tiek naujadarišką tikrinžodį
j o a z i t i š k u m a s visą kilnią bei tikėkim garbią Juozaičių protėvių aplinką,
jų Vėles užjaust.
Užuojauta Vėlėms, tai jau net ne ženklas garbusis Kembly, tai…
(giluminiu lygiu, mastu bei)
“Laisvė … slėpti tiesą praeina” prisipažino bent pats. Tiek apsimelavus!!!
Kas čia per sąmonės srautas?
🙂 🙂 🙂 🙂
” net visas visas Alkas leidžiasi prievartautis, primetinių prievartos n e r e g i”
(dėkui už budrumą,
budėk ir gink!)
Šį kartą “žalieji” mus labai gražiai “išdūrė”, bet apgauti žmones galima kartą. Kitą kartą jiems taip begėdiškai pasielgti su mumis nepavyks.
Jeigu kalbėtume apie “Žaliųjų” žalumos siekiamybe tikrąją, tai tiek ten jos ir yra… Nes kiek jau gi girdėta, kiek trąšomis anie uznuodyje dirvožemį. O ką?.. Vadinasi ogi ir nesiruošia net prasiziot apie tikrąją žaliąją ekologiją… O kalbant apie girias uksmingasias, tai ne tik dėl žemės, ale kaip svarbiau dėl gi girių šimtamečių išsaugojimo – TAI SKElBIAM REFERE NDUMA!! Nu, žinokit, aš gi čia rimtai. Supraskit, jie gi nieko nebijo kitaip… vidury baltos dienos…
Norėčiau pastabą padaryt. Ateikit tūkstantis, ateikit ne į mišką, o kur blogio šaknis auga. Prie ministerijų, seimo, vyriausybės. Ateikit daug, be šypsenų, garsiai ir piktai. Norit pritrauk daugiau žmonių? Tokio atėjimo tema turi būt ne tik Labanoras, bet ir daugybė kitų, opių žmonėms klausimų. Jų daugybė aplink. Tada gal susirinks daug. Sugebėsit padarysit šitą? Gal kas pradės keistis ir į jus pradės žiūrėt ne į kaip bevalę masę, kurią galima minkyt kaip nori, o kaip į piliečius su kuriais REIKIA skaitytis.
Pritariu “Dronui”, Labanoras, gamtosauga – tik “gėlytės”. Blogio šaknis, tai žmogaus egoizmas. Jis turi būti KONTROLIUOJAMAS. Ypač valdžios žmonių… O kaip tik jie ir lieka be priežiūros. Jie įpratę (per teismus, policiją, kitas valdžios institucijas) kontroliuoti piliečius. Tai būtina. Bet dar didesnė būtinybė kontroliuoti vldžiažmogius, nes jie turi didesnes pagundas ir galimybes…
Valdžia per amžius buvo tik “viršuje” – tai paseno, atėjo laikas pokyčiams. Valdžios vertikalę būtina pakeisti į ratą. Simbolikoje, tai gyvatė apžiojusi savo uodegą. Kalbu apie tiesioginę demokratiją, kuri (de jure) įteisinta konstitucijoje “Lietuva yra demokratinė respublika”. Tereikia šią (teorinę) nuostatą paversti (de fakto). Gyvenime tai pasireikštų, kaip piliečių teisė išbalsuoti bet kurį susikompromitavusį ar blogai dirbantį valdžios pareigūną.
Esant tokiai galimybei, jie visai kitaip dirbtų…
Gentinė visuomenė iš ,,viršaus” nevaldoma, bet ir ,,demokratijos” ten nėra. Jei nori ginčytis, tai parašyk genties, tautos ir valstybės sąvokų apibrėžimus. Šie žodžiai labai gerai suvokiami buitinėje kalboje, bet ,,moksliniai” jų apibrėžimai yra niekam tikę, tad neieškok žodynuose. Man įdomus būtų TIK tavo suvokimas.
Dabar gera proga masiškai susirinkti prie LRT būstinės Konarskio gatvėje ir atsikovoti nacionalinę televiziją. Spalio 22d. susirinkime gausiai, praneškime vienminčiams – tai bus antras žingsnis po Labonoro.
Tauta bunda.
Taip
Pritarsiu,
tiek giliai … joazitiškai išprievartauta, ir
taip “sumonstrinta” LRT
– didžiausia gėda, net ne “tarybai=sovietui”,
o pačiai Grybauskaitei, ir labiausiai pažaliavusiam (ar pasidažius.) Karbauskiokui.
Bet kas iš to
“Laisvė nebaudžiamai … slėpti tiesą … (praeina)” PRO ŠALĮ – joazitizmo pvz.
(kaip visa “sumanipuliavus” net visas visas Alkas leidžiasi prievartautis, primetinių prievartos n e r e g i)
Susižavėjau ta mergaite, kuri laiko užrašą: Sengirės – tai mūsų protėviai. Kas gali būti teisingiau ? Ir nuoširdžiau.