M. Kundrotas. Laimė ir laisvė (6)

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Jau daugelį kartų platesniame kontekste aptartos valstiečių ir žaliųjų valdžios reformos sukelia tiek diskusijų, kad kai kurios jų vertos platesnio ir gilesnio išnagrinėjimo. Šiaip linkdamas į bendresnio pobūdžio svarstymus ir vengdamas nuorodų į savo mažareikšmį asmenį šįsyk padarysiu išimtį, žengdamas nuo atskiro prie bendro. Asmeninės išpažintys kartais leidžia per atskiro asmens pavyzdžius suprasti kiek bendresnius dėsnius.

Labai mėgstu bulvinius patiekalus – ypač cepelinus pagal specialų giminės receptą, o taip pat – bulvinius blynus. Būtinai su grietine, o cepelinus – dar ir su spirgučiais. Ir tik su varškės įdaru. Deja, retai sau tai galiu leisti. 40-ies metų žmogaus sveikata – jau kitokia, nei 20-ies. Riebios mėsos išvis vengiu. Ypač – virtos ar keptos. Neskanu ir tiek. Retkarčiais leidžiu sau užkirsti rūkytų lašinių – gal kelis kartus per metus. Traškučius išvis ignoruoju: tai – tiesiog sintetika.

Šnekant apie Aurelijų Verygą ir jo sekėjus apsėdusį alkoholį buvo laikų, kai leisdavau sau prisigerti, kaip tautoje sakoma, iki žemės graibymo. Tie laikai – seniai praeityje. Ne dėl to, kad kas nors taip pasakė. Veikiau dėl filosofinių priežasčių. Nebeįdomu. Nebedalyvauju nei sueigose, kuriose vyksta gėrimas dėl gėrimo. Bet mielai išgeriu su draugais porą bokalų alaus ar taurę vyno. Kontekste. Šlakelis alkoholio atpalaiduoja mąstymą, nuramina jausmus, galima įdomiai ir turiningai padiskutuoti. Nebėra ir kasdienės cigaretės. Kaip ir kasrytinio puodelio kavos.

„Verygizuojuosi“ be Verygos. Norėčiau ir ateityje pats spręsti, kas man sveika, o ko verčiau vengti. Esu pasirengęs kovoti už šią laisvę tiek sau, tiek artimam savo. Jau gyvenau visuomenėje, kurioje kiti spręsdavo, kaip kam gyventi. Užteks.

Jau greit bus devyneri metai, kaip esu jaunas – vis dar jaunas – tėvas. Žinoma, savo sūnų noriu matyti sveiką ir laimingą. Mūsų šeimoje yra tam tikros ribos ir tam tikra kryptis, taip pat ir maisto srityje, nors tokio amžiaus vaikui įteigti, kas sveika, o ko geriau vengti, pakankamai sunku. Įmanytų – apskritai maitintųsi picomis ir traškučiais, užkąsdamas saldumynais. Bet ar vaikas būtų laimingas, gyvendamas koncentracijos stovykloje?

Deja, A. Veryga, kaip ir jo buvusi „partietė“, o tam tikrais klausimais – vis dar bendražygė Dovilė Šakalienė mano, jog iš šeimos vaikų auklėjimo teisę ir pareigą turi perimti valstybė. Tai – galima įtaka iš Skandinavijos, kuria dabartinė valdžia atvirai seka. Įvairiais klausimais – nuo švelnaus kolūkinio totalitarizmo iki masinės imigracijos Lino Kukuraičio ir jo draugų siūlymuose. Šios iniciatyvos gražiai sugula į vieną visumą, žinant, iš ko imamas pavyzdys. Socializmas kraštutine savo forma. Viskas – visiems, o kaip kam gyventi, spręsime mes.

Kai kas, skaitęs ankstesnius mano tekstus, gali paklausti – o kaipgi ištvirkavimas ir lytiniai iškrypimai? Ar čia taip pat reiktų vadovautis laisvės principu? Išties, kuo daugiau mąstai, tuo daugiau klausimų. Vargu, ar prasminga įstatymais reguliuoti, kam su kuo miegoti. Bet visiškai prasminga ir teisinga drausti ydingų reiškinių propagandą. Ar tai būtų ydingi lytiniai santykiai, ar žalingi maisto produktai. Alkoholio bei rūkalų reklama įeina į šią visumą. Kas norės – pats pasirinks gardesnį alų, skanesnį vyną ar – kas mažiau pageidautina – norimus tabako gaminius.

Sveikuoliškos stovyklos ir atitinkami renginiai kur kas geriau įkvėptų žmones sukti sveikesnės gyvensenos keliu, nei Jurijaus Andropovo ar skandinavų pavyzdžiais nuleidinėjami draudimai. Valstiečiai daro ir tai – ko vertas vien Naisių festivalis. Deja, maksimalizmas net geriausias iniciatyvas paverčia paikyste. Šalia sveiko gyvenimo būdo propagavimo – sovietinė cenzūra. O juk užtektų rekomendacinio pobūdžio vartotinų ir vengtinų produktų sąrašo. Ir šeimoms, ir mokykloms. Nebent manome, jog Lietuvos tėvai – Erodai, trokštantys savo vaikams blogo. Taip, ko gero, mano D. Šakalienė, panašiai, deja, mano ir jos kolega A. Veryga.

Valstiečių politikoje – daug prieštaravimų ir dvejopų standartų. Mokyklose draudžiama kepta mėsa su džiūvėsėliais, ribojami cepelinai, o tuo pat metu jose leidžiama homolobistų organizacijų propaganda apie dviejų vyrų ir dviejų moterų šeimas. Prievarta diegiama „sveika“ mityba, o tuo pat metu masiškai kertami ir parceliuojami Lietuvos miškai – tautos gyvybės ir sveikatos šaltinis. Tariamai kovojama už visuomenės sąmoningumą – kam jo ligšiol pavyko pasiekti jėga? – ir naikinami Lietuvos universitetai. Gal tai ir logiška: kam Lietuvai išsilavinę žmonės, kai valdžia siekia viską spręsti už pačią visuomenę? Išsilavinę, savarankiški žmonės tam tiktai trukdytų.

Pasakoje apie Smaragdo miesto burtininką, ekranizuotoje jau 1994 m. – ką tiktai žlugus sovietų represinei santvarkai – pateikta fundamentali mintis. Smaragdo miesto burtininkas, o taip pat ir jo valdovas, po ilgų eksperimentų suprato, kad sunku žmones padaryti laimingus prievarta. Ar tai supras Naisių kaimo burtininkai?

Žinoma, visuomenėje ir valstybėje privalo išlikti tam tikros ribos. Bet jos turi būti plačios. Joms siaurėjant mažėja demokratijos ir gausėja diktatūros. Be to, svarbu atsirinkti, kas leistina, o kas – draustina. Kol kas panašu, kad valstiečių ir žaliųjų draudimai bei ribojimai, pradedant maisto kultūra ir gyvenimo būdu, baigiant politikų teise būti žurnalistais ir atvirkščiai, Seimo narių skaičiaus mažinimu, valdininkų baudimu už dalyvavimą rinkimuose, vyksta prasta linkme. Tuo pat metu liberalizuojant imigraciją ir taip išlietuvinant Lietuvą, griaunant švietimo sistemą, pro pirštus žiūrint į žemiausių ir net iškreiptų aistrų propagavimą.

Norėčiau, kad mano vaikas gyventų valstybėje, kurioje galėtų pats pasirinkti, ką valgyti ir ką gerti, kur balotiruotis ir už ką balsuoti, ką skaityti ir kur studijuoti. O taip pat būtų laisvas nuo propagandos, ar tai būtų alkoholio, ar rūkalų, ar iškreiptų santykių propaganda. Ir kad būtų savo šalyje šeimininkas. Be atvežtinių masių. Kad galėtų perimti ir plėtoti lietuvybės ir laisvės kultūrą.

O Jūs?

Kategorijos: Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Diedas:

    O mes norėtume gyventi laisvai, valgyti ką norim, važiuoti kur norim, dirbti kur norim, daug turėti, ilsėtis kur tik širdis geidžia, dainuoti, baliavoti, sportuoti, bet svarbiausia, kad niekas nesikištų į kiekvieno asmeninius reikalus.
    Dar labai norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daugiau tolerancijos ir žmogus būtų priimamas toks koks yra.
    Pas mus dar gajus komsomolinis mąstymas su vienintele teisybe. Dabar patys teisiausi tie ir kurie klykauja apie gėjus. Lietuvoje iškrypėlį pavadinti iškrypėliu vos ne nusikaltimas. Viešai tai padaręs, būsi dešimteriopai viešai pasmerktas.
    Teisuoliai, žmones rūšiuojantys pagal tai, į kurią skylę jie tratinasi, save priskiria prie tolerantiškų, bet patys elgiasi agresyviai kitaip mąstančių atžvilgiu.
    Kiek keliavau, kur bedirbau, geriausią įspūdį dėl pagarbos žmogaus nuomonei paliko Olandija.
    Jeigu mano viršininkui perdėtai nepatiko gėjai, jis atvirai tai ir rėžė ( šiap nė vienoje šalyje jie nėra aukštinami kaip pas mus, visur atsiliepiama su pašaipėle. Olandijoje bjauriausias keiksmažodis ir didžiausias pažeminimas žodis “houmo”)
    Kartu dirbo afrikiečiai, juos vadindavo juodais, nes jie tokie yra. Ir niekas nesmerkė taip kalbančių. Žmogus turi tokią nuomonę ir turi teisę ją reikšt. Kažkas turi kitokį požiūrį į tuos pačius dalykus. Aš tą pačią aplinką savaip mačiau, bet niekam tai nekliuvo. Turėjau savo nuomonę,bet niekas nesistengė užtraukti ant kažkokio “teisuolių” kurpalio. To pas mus labai trūksta. Žmogui neleidžiama būti savimi.
    Kitas dalykas Lietuvoje, brukamas dar labiau už gėjų reklamavimą, kelklupsčiavimas rusams ir vakarų dergimas.
    Gyvenau ir Rusijoje ir vakaruose. Lietuvai matau tik vienintelį kelią į gerovę:
    stiprinant tautinį sąmoningumą, ribojant emigraciją ir imigraciją, sukurti stiprią konkurencingą vakarietišką ekonomiką ir saugią valstybę.
    Straipsnyje autorius neišvengė rusiško stiliaus antivakarietiškos propagandos. Jam “Skandinavija” tai kažkoks abstraktus vienetas kurį reikia.Smerkt. Ateit “Skandinavijoje” valstybė lenda į žmonių gyvenimą labaiu negu pas mus ir iš ten ateina visos nelaimės.
    Visų pirma Skandinavija, tai keturios visiškai skirtingos, skirtingo mentaliteto šalys, kiekviena su savo įstatymais.
    Turiu artimų žmonių Norvegijoje. Valstybė į jų reikalus kišasi tik pinigais. Gimus vaikui, netekus darbo, ar trūkstant pajamų, paremia. Ir viskas.
    Norvegijos valdžia deklaruoja, kad šalis nėra tobula ir kad jie kuria patogią gyvenimui valstybę. Visos partijos turi tą patį tikslą – padaryti taip, kad gyventi būtų gera visiems. Kiekvienas visuomeniškas žmogus, organizacija ar judėjimas, gali prisidėt su savo pasiūlymais kaip tobulinti gyvenimą. Visi yra išklausomi, gerovė kuriama remiantis visų nuomone.
    Švedijoje, kur turiu labai malonių draugų, valstybė finansiškai remia bet kokią visuomeninę veiklą, bet neaiškina taip tai turi atrodyt. Kaime kuriame gyvenau, yra grupė žmonių, kurie savaitgaliais daro renginius dėvėdami viduramžių rūbais, atkartoja istorinius įvykus, į svečius joja arkliais, jaunimas, net paprastomis dienomis ūkio darbus daro dėvėdami senoviniais rūbais. Ten pat yra ir riedlentėmis lakstantys ir garsiai šiuolaikinės muzikos klausantys vaikiukai. jie turi savo veiklą, bet niekas nesako, kad kažkurie blogesni ar geresni už kitus.
    Pataikaudamas rusams autorius susimovė.

  2. Skalvis:

    Man laisvės ir laimės reikalai per sudėtingi: mieliau svarstyčiau Tiesos ir Teisingumo svarbą valstybės ir piliečių gyvenime. Ar gyvename teisingai ?

  3. Diedas:

    Jeigu mes protingai kurtume tobulą Lietuvą, kažin ko išradinėt nereikėtų. Užtektų pasinaudot daugiau pasiekusių kaimynų patirtimi, kas mums priimtina nukopijuot, panaudot, kas netinka atmest. Lietuvos valdžia turi būti savanaudė, bet tarnauti ne savo kišenei, o naudos siekti valstybei.
    Dabar gi, iš visko daroma politika. Daugelis valdžiažmogių ir beveik visa žiniasklaida suuodė iš kur vėjas pučia ir parsidavė už rublius. Pažiūrėjus televiziją ir paskaičius naujienas labai lengva suprast kas valdo Lietuvos viešąją
    nuomonę.
    Žiniasklaidos temas parūšiavus į dvi dalis, vieną apie Lietuvą ir vakarus, kitą apie rusus ir Putiną, susidaro labai aiškus vaizdas kas yra geras, o kas blogas. Lietuva lietuviai ir vakarai, mūsų žiniasklaidoje dabar opozicijoje. Ypač aiškai tai matosi primityviajame Delfyje, kur ne tik komentarus, bet ir straipsnius kuria beraščiai troliai.
    Rusai įtaką turi ne tik žiniasklaidoje.
    Mano kaime yra kartuvių kalnas kur buvo kariami ir laidojami sukilėliai. Anksčiau buvo didelis kalnas. Komunistinės kiaulės tiesdamos plentą, pusė nukasė ir su visais palaikais supylė į kelią.
    Visada žmonės tą vietą vadino kartuvių kalnu, bet nūnai, seniūnijos darbuotojai ir visi esantys arčiau valdžios šitą vietą pradėjo vadinti kapeliais.
    Dėl to susiginčijau su vietinės mokyklos mokytoja. Diskusijai įsibėgėjus, ši pareiškė:”Jokių kartuvių čia nebuvo, niekas nieko nekorė”
    Ne tik žiniasklaida, bet ir smulkūs valdininkėliai su mokytojais šoka pagal balalaiką.
    Lietuvos istorija, dabartis ir ateitis rūpi tiktai eiliniams žmogeliams kurie turi savo uždarbį nepriklausantį nuo valdžios malones, bet deja deja, šitie žmogeliai neturi jokios įtakos šalies likimui.

    • Dronas:

      Aš šiuo atveju skirčiau ES kaip atskirų valstybių visumą, su tam tikrais bendrais kultūriniais ir dvasiniais bendrumais ir atskirai ES kaip politinį darinį. Pirmu atveju, man Europa labai patinka, daugumoje atvejų. Antru, ką gi, labai nepatinka. Bėda tame, kad Briuselyje, sėdi tiei, kurie NIEKAM neatskaitingi. Visai. Paskutiniai balsavimai, dėl 11 – 13 straipsnių (faktiškai interneto cenzūra), tame tarpe jeigu neklystu 9 straipsnis kur buvo norima mažint nacionalinių valstybių galias. Už visą šitą šlamštą, buvo nubalsuota be išlygų ir siūlomų pataisų. Kaip kompartijos kokiam plenume. O ir akivaizdi prekyba politiniais sprendimais, su aplink lakstančiais lobistais, kurie paskui išsišiepe iki ausų plojo kada buvo nubalsuota už tokius akivaizdžiai antidemokratiškus dalykus, kvepia neskaniai, atrodo šlykščiai. Todėl pas mane asmeniškai yra labai griežta takoskyra tarp ES kaip kultūrinės terpės ir politinio darinio. Man labai nepatinka tie, kurie niekam neatskaitingi, nerinkti piliečių ir turi galią spręst mano likimą. Jie akivaizdžiai ir ne kart parodė, kad siekia daugiau galių sau ir neatstovauja piliečių. Parodė, kad dirba įvairiem įtakingų ir turtingų grupių lobistam, bet ne piliečiam. Piliečiai šiuo atveju apmoka jų kenksmingus sprendimus. Tai didelė bėda. Todėl aš nors ir palaikau ES idėja, bet kategoriškai prieš federalizaciją ir nacionalinių valstybių galių mažinimą. Na, o kas liečia Kundrotą, susidėjo su bloga kompanija. Todėl nesistebiu jo rašliava. Tik suku galvą, ar sąmoningai dirba ar jį už virvelių tampo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: