Liepos 26-27 d. Kauno marių regioniniame parke rinkosi saugomų teritorijų specialistai – botanikai ir norintys tobulėti gyvosios gamtos stebėjimo srityje. Susirinkimas skirtas pasiruošti Bendrijos svarbos buveinių monitoringui, kurį planuojama pradėti jau nuo kitų metų.
Lietuva kaip ir kitos ES šalys pagal Buveinių direktyvą, vieną pagrindinių ES gamtos apsaugos teisės aktų, įsipareigoja užtikrinti gyvybiškai svarbią vertingiausių Europos natūralių buveinių apsaugą bei palankią jų būklę. Šiam tikslui turi būti nuolat vykdomi stebėjimai, skirti Bendrijos svarbos buveinių būklės pokyčių vertinimui.
Į tokių stebėjimų praktinius mokymus Kauno raj. praėjusią savaitę susirinko specialistai iš 11 saugomų teritorijų direkcijų. Mokymus vedė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinio analitinio centro ekspertai – botanikai – Vytautas Uselis ir Dalytė Matulevičiūtė. Susirinkimą organizavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
„Buveinių monitoringas – sudėtingas darbas. Per metus reikia inventorizuoti Bendrijos svarbos buveines net 16-oje šalies kvadratų. Vienas kvadratas sudaro 10 X 10 km. Inventorizavus buveines kvadratuose reikia atlikti detalesnius tyrimus juose – augalų bendrijų geobotaninius aprašymus. Tokiam darbui reikia kruopštaus pasiruošimo ir turėti ne mažai praktinių įgūdžių, kurie įgyjami ne per metus ir ne per du“ – teigia mokymus organizavęs Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertas Giedrius Vaivilavičius.
Susirinkimo dalyviai mokėsi atpažinti Bendrijos svarbos buveines bei tinkamai pritaikyti lauko tyrimų metodus: pasirinkti imties transektas ir aprašymų aikšteles, vertinti augalijos padengimą transektose, aprašinėti augalijos rūšinę sudėtį ir struktūrą pasirinktose aikštelėse.
Tokie tyrimai atliekami siekiant įvertinti Bendrijos svarbos buveinių būklę Lietuvos mastu. Būklė vertinama pagal buveinės ploto pokyčius – braižant buveinės kontūrus žemėlapyje – ir pagal buveinės struktūros ir funkcijos stebėjimus – vertinant augalijos rūšinę sudėtį ir padengimo pokyčius.
Šių stebėjimų pagrindu yra kaupiami duomenys apie vertingiausias Europos natūralias buveines. Surinkta informacija padeda įvertinti ir prognozuoti jų būklės pokyčius, laiku ir tinkamai reaguoti pasirenkant aplinkosaugines priemones. Kaip teigia Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertas G. Vaivilavičius, tai yra ypač svarbu, kadangi Bendrijos svarbos buveinės yra svarbios kaip biologinės įvairovės lopšiai, kuriuose prieglobstį randa daugybė retų gamtos vertybių. Kuo didesnė biologinė įvairovė, tuo geresnė aplinka gyventi žmogui. Retos ir saugomos buveinės – tai mūsų visų buveinės – sveikatos ir gerovės šaltinis.
