Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė realią situaciją, piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastą. Ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių. Net 18 kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimti. Kaip konstatavo ekspertai, be defektų yra tik 4 iš audito metu tirtų kelių.
Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
„Audito rezultatai patvirtino blogiausias prognozes. Net 90 procentų tirtų kelių neatitinka reikalavimų. Tai stebinantys skaičiai, kurie atskleidžia rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita bei statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą. Auditas vertina, kad padaryta mažiausiai 16 milijonų eurų žala. Privalo keistis pats suvokimas, kad kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – sakė susiekimo ministras Rokas Masiulis.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendrą jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 milijonai eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
„Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta Garantinė komisija artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus. Rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų“, – sakė laikinai einantis pareigas LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas.
Ekspertai nurodo nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.
Kelių kokybės tyrimus LAKD atliko kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI.
Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvoje keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei Skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80 proc. kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis.
Atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma tobulinti projektavimo darbų kokybę, automatizuoti procesus, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus. Konkrečių veiksmų buvo imtasi dar vykstant kelių kokybės auditui: buvo pakeisti šaltai regeneruotų mišinių reikalavimai, sumažintas leistinas kelio dangos storio nuokrypis nuo 10 cm iki 3,4 cm, kelių tiesimo procesui stebėti ir kontroliuoti įvedami elektroniniai statybos žurnalai. Techninę priežiūrą atliekančios įmonės informuotos apie kelių kokybės audito pirmo etapo metu nustatytus trūkumus ir jų paprašyta ateityje atkreipti dėmesį į vis pasikartojančias problemas.
Kelių kokybės auditu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines pernelyg greito kelių susidėvėjimo priežastis, galimas sistemines klaidas ir užtikrinti kuo geresnę Lietuvos kelių kokybę ateityje. Susisiekimo ministerija ir LAKD, įvertinę šio audito rezultatus, spręs dėl galimybės panašius auditus tęsti ir ateityje.
33 kelių auditas be pažeidimų tik 4 keliai
Susiję straipsniai:
- Susisiekimo ministerija pradeda Lietuvos kelių kokybės auditą
- Dėl įtarimų korupcija atleistas Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijoje aptiktas tikras politinių užsakymų archyvas
- Pradedama kelių priežiūros pertvarka
- Bus tikrinamos visos kelių priežiūros įmonės
- Bus išasfaltuoti beveik 104 kilometrai kaimo kelių skirtingose vietovėse
- Kelių priežiūrai ir plėtrai šiemet skirta beveik 15 proc. daugiau lėšų
- Prastai dirbanti kelių tiesimo įmonė neįvykdė ir žvyrkelių asfaltavimo sutarčių
- Pagal kelių būklę Lietuvą jau aplenkė lenkai ir baltarusai, aplenks ir latviai
- Lietuva ir toliau gerina kelių eismo saugą
- Kelio danga Lietuvos keliuose „ploninta“ net 10 cm!
- Valstybės kontrolė nerimauja dėl vietiniams keliams skiriamų lėšų
- Žvyrkelių asfaltavimu rūpinsis dvi ministerijos
- Auditas „Utenos regiono keliuose“ iš pareigų išvertė 7 darbuotojus
- Pradedamas rengti Lietuvos dviračių takų plėtros planas
- Lietuvos keliams šiemet atiteks beveik 0,5 milijardo eurų
- Bus atšauktas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas
- Susisiekimo ministerija kreipėsi STT ir Generalinę prokuratūrą dėl VĮ „Oro navigacija“ veiklos
- Laiškininkai dalys pensininkams atšvaitus
- Atleista Lietuvių kalbos instituto direktorė
- Kaimo vietovėse bus asfaltuojami žvyrkeliai
Visoje Lietuvoje atvirai, be asmenines atsakomybes ivairiais budais VAGIAMA, o kada bus uz vagyste baudziama? Kodel nera mastoma apie SAVARANKISKA, KOMPENTENTINGA ir SAZININGA visa TEISESAUGA, kuri nebutu kisenine, kuri atstovauti tikrai demokratijai. Teisesauga mato kaip valdzia vagia, tai ko jai negalima? Zmones priversti ieskoti tiesos svetur.