Kartu su pensijų kaupimo pertvarka Vyriausybė yra pasiūliusi didinti mažiausias senatvės pensijas pensininkams, kurie yra įgiję minimalų ir ilgesnį stažą, ir šalpos pensijas, neįgijusiems minimalaus stažo.
Mažesnes nei 95 proc. minimalaus vartojimo pajamų dydžio pensijas ar kelių pensijų sumą (šiuo metu 232,75 eurų) gaunantys senatvės pensininkai po pertvarkos turėtų vidutiniškai gauti po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam didės individualiai. Tai paliestų apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto kitiems metams šiam tikslui ketinama skirti 20 mln. eurų.
Mažiausia šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos turėtų augti nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.
Senatvės pensijos nuo 2018 m. sausio taip pat pradėtos indeksuoti: tai reiškia, kad jų augimas yra „pririštas“ prie šalies dirbančiųjų darbo užmokesčio fondo pokyčių.
Augant visų dirbančiųjų uždirbtam darbo užmokesčiui, auga ir senatvės pensijos. Apskaičiuojant pensijų indeksavimo koeficientą, vertinami septynerių metų rodikliai ir prognozės.
Nuo šių metų pradžios senatvės pensijos vidutiniškai augo apie 7 proc., planuojama, kad kitąmet jos augs apie 6,6 proc.
Lietuvos Vyriausybė yra pritarusi pensijų pertvarkai, kurią sudaro trys dalys: mažiausių pensijų didinimas; pensijų kaupimo pertvarka II pakopoje ir valstybės mokamos bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, kad pensiją būtų galima finansuoti ne tik iš socialinio draudimo įmokų, bet ir kitų mokesčių. Kad siūlymai įsigaliotų, tam turi pritarti Seimas.
suprantu taip ,išdirbusio 40 metų pensija tokia pat kaip tinginio ar nelegaliai dirbusio