Gegužės 19 d., šeštadienį, 11 val. Aukštaitijos nacionaliniame parke, Meironyse vyks gamtos šventė „Sekminės vidur ežerų“.
Tai jau antroji šventė gamtoje, kuria siekiama ne tik paskatinti lankymąsi saugomose teritorijose ne turizmo sezono metu, bet ir populiarinti smulkųjį vietos gyventojų verslą. Gamtininkai drauge su vietos bendruomene jau šį savaitgalį kvies į „Sekmines vidur ežerų” pasidžiaugti gražiausias savo spalvas įgavusia Aukštaitijos gamta, dalyvauti įvairiose veiklose ir įsigyjant vietos produkciją paremti vietos verslą.
„Ilgą laiką turizmas, ūkinė veikla saugomose teritorijose ir pinigai gamtininkams buvo tabu temos. Bet šiuo metu vis garsiau kalbama apie tai, jog saugomose teritorijose turi gyventi žmonės, besirūpinantys tos teritorijos palaikymu, kurtis smulkūs, aplinkai draugiški verslai. Švenčių gamtoje esmė paprasta – lankytojai atvyksta į saugomas teritorijas pasidžiaugti gamta, perka vietines prekes ir paslaugas iš smulkiųjų verslininkų, o uždirbtos pajamos akivaizdžiai demonstruoja saugomų teritorijų naudą vietos gyventojams. Ne veltui šventės stengiamės rengti ne turizmo sezono metu, kai lankytojų srautai dar nedideli ir kai gamta yra ne mažiau (o gal ir labiau) kerinti. – sako švenčių rengėja Baltijos aplinkos forumo specialistė Rita Grinienė.
„Sekminės vidur ežerų” – antroji tokia šventė šiemet. Pirmoji – „Vidur girių“ – vyko balandžio mėnesį Dzūkijoje. Trečiają šventė ketinama surengti spalio 6 d. Žemaitijoje. Rengėjų teigimu, didžiulio lankytojų antplūdžio „Sekminėse vidur ežerų“ nesitikima, kadangi tai – pirmasis tokio pobūdžio renginys Aukštaitijos nacionaliniame parke.
„Nors laikui bėgant, tikimės vis didesnio visuomenės susidomėjimo šiais renginiais, sąmoningai ribosime dalyvių skaičių iki kelių šimtų, kad šventės būtų jaukiomis, aplinkai žalos nedarančiomis ir gilią asmeninę patirtį gamtoje suteikiančiais renginiais.“ – sako Rita Grinienė.
Tokios šventės bus rengiamos 10 metų. Pasirengimo jiems metu, bus rengiami susitikimai, konsultacijos su vietiniais gyventojais, siekiant ne tik paskatinti juos imtis verslo ar jį plėtoti, bet ir pakviesti labiau susipažinti su savo kraštu, gamtinėmis jo vertybėmis. Tikimasi, jog po dešimtmečio šventės taps pilnai save finansiškai išlaikančiomis ir bus daugiausiai rengiamos vietos žmonių, o ne gamtininkų.
