Daugelis moterų vis dar nepelnytai nuvertina save, savo gabumus, yra per daug savikritiškos, gėdijasi savo kūno ir kompleksuoja dėl daugeliui net nepastebimų trūkumų. Su žemos savivertės bėdomis kasdien susiduria pusė apklausoje dalyvavusių moterų iš viso pasaulio.
Tokius rezultatus atskleisti padėjo kosmetikos kompanijos „Mary Kay“ pradėtas pasaulinis tyrimas. Apie žemą moterų savivertę ir iš to kylančius kompleksus pasakoja psichologė Laura Rimkutė.
− Pasaulinis tyrimas atskleidė prastą moterų savęs vertinimo rodiklį – net pusė pasaulio moterų savimi nepasitiki ir nepelnytai save kritikuoja. Ar iš savo patirties galite patvirtinti, jog su tokiomis bėdomis susiduria ir lietuvės?
− Iš patirties galiu pasakyti, kad savivertės klausimu Lietuvos moterys turbūt yra žemiau bendrojo pasaulinio vidurkio. Lietuvių moterų socialinis ratas ir aplinka, kurioje augama, vyraujanti kultūra, nėra palankūs aukštai savivertei ugdyti. Savivertės šaknys dažniausiai pradeda skleistis vaikystėje ir priklauso nuo to, kaip su mumis elgėsi tėvai, globėjai ar aplinkiniai žmonės.
Silpna žmogaus savivertė formuojasi tuomet, kai, pavyzdžiui, vaikas auga, tačiau jis šeimoje nėra svarbus: tėvai neturi jam laiko, nebūna kartu su juo, netenkina tam tikrų vaiko poreikių. Tada vaikas nesijaučia vertas kitų dėmesio. Paauglystė atneša kitus, dažnai mokykloje vyraujančius patyčių iššūkius. Suaugęs žmogus jaučia viso to pasekmes dėl savivertės stokos.
– Kaip gali pasireikšti žema moters savivertė?
– Savivertės stoka pasireiškia tuomet, kai moterims sunku priimti komplimentą, sunku save tinkamai pateikti darbe, susirasti partnerį. Vyrauja tendencijos, rodančios, kad moterys linkusios geriau būti su bet kokiu partneriu, negu su lygiaverčiu sau, nes bijo, kad nesusiras geresnio.
– Perdėtą įtampą dažnai moterys patiria ir norėdamos atitikti įvairius formuojamus standartus, taip pat ir grožio. Kaip tai veikia psichologinę būklę?
– Moters įvaizdį mums dažnai formuoja nuotraukos – tai, kas nėra tikra ir net nebūtinai atitinka tikrovės. Skandinavijos šalyse, kur nevyrauja tokie slaviški princesės įvaizdžio standartai, moterys yra labiau atsipalaidavusios. O mes dažnai jaučiame būtinybę atrodyti nepriekaištingai.
Tokiai streso įtakai moterys, neturinčios stipraus, „nelūžtančio“ vidinio vertės jausmo, pasiduoda lengviau ir tampa pažeidžiamos. Moterys, pasitikinčios savimi, daug sąmoningiau renkasi tam tikrus dalykus, ne taip jautriai reaguoja į kritiką ir geba susitvarkyti su kylančiomis bėdomis.
– Vertinant tyrimo rezultatus, galima pamatyti gana dviprasmišką situaciją. Šiuolaikinę moterį įprasta matyti nusiteikusią labai ryžtingai, tvirtai, siekiančią savo tikslų. Bet tyrimai atskleidžia kitą medalio pusę – pusė apklaustų moterų nepasitiki savimi. Kaip Jūs vertintumėte tokį prieštaravimą?
– Kai mes stokojame savivertės, elgiamės dvejopai: slepiamės, nenorim rodytis viešumoje arba labai stengiamės atrodyti savarankiškos, „kietos“. Tai irgi yra trūkumo pripažinimas, tik kiek kitoks. Toks elgesys yra nesąmoningas. Tai gynybiniai mechanizmai, kuriais bandome atkurti savąją vertę.
– Ar yra kokių veiksmingų būdų, kuriais galėtume stiprinti vidinį pasitikėjimą savimi, auginti vidinį vertės jausmą?
– Reikėtų save labiau vertinti ir mylėti, skirti daugiau laiko sau, pasitikėti savimi ir labiau priimti save tokią, kokia esate. Užklijuoti priminimai ant veidrodžio su komplimentais, kad esate graži ir vidumi, ir išore išties veikia. Tai gali būti ir darbe pakabintas humoristinis paveikslėlis, leidžiantis tiesiog prisiminti tai.
Svarbu ir aplinka, žmonės, su kuriais bendraujama. Ar tikrai leidžiate laiką su tais, kurie jus palaiko, sako pagyras ir stiprina jūsų vertės jausmą? Esu mačiusi daug jaunų moterų, kuriomis abejoja net jų tėvai, nors jų vaidmuo labai svarbus moters gyvenime. Mes nepakeisime aplinkinių ar tėvų, bet galime apriboti su jais leidžiamo laiko kiekį. Tėvų negalime pasirinkti, tačiau mus vertinančius draugus arba gyvenimo partnerį tikrai galime.
Žemos savivertės žmogui dirbti darbą, kuris nesiseka, yra nemėgstamas ar sunkus, labai pavojinga. Tokiu atveju geriau jį keisti, atrasti pomėgių, užsiimti veiklomis, teikiančiomis džiaugsmo ir leidžiančiomis jausti, kad man viskas sekasi gerai. Tai taip pat padės sustiprinti savivertės jausmą.
– Ko norėtumėte palinkėti moterims, bijančioms keistis, nemylinčioms savęs ir nuvertinančioms savo galimybes?
– Aš visoms linkiu nuoširdžiai pasiekti tokį lygį, jog jos galėtų pasakyti, kad aplinkinių vertinimas joms visiškai nerūpi. Tai, mano manymu, jau yra aukštasis pilotažas ir turbūt labai nedaug žmonių yra jį pasiekę.
Mums pernelyg dažnai rūpi aplinkinių nuomonė, todėl siūlau mažiau galvoti, ką sako kiti, labiau tikėti savimi, tikėti, kad galite pakeisti savo vertės jausmą. Sakykite sau komplimentus, rinkitės aplinkinius žmones, kurie jus vertintų, išmokite drąsiai sakyti „ne“ tiems dalykams, kurie gyvenime jūsų netenkina.
O kas yra savivertė ? Kodėl taip svarbu, kaip tu pats save vertini, o ne aplinkiniai ? Ir kas patariama, kaip pasikelti tą savivartę ? Vaikščioti pasipūtus ir nekreipti dėmesio, ką kiti mano ? Tai, kad moterys yra mažiau pasipūtusios, nei vyrai – bėda ? O valdžioje sėdinčioms moterims irgi savivartės krizė ?
vis tik pažvelgus iš arčiau – padėtis yra visiškai priešinga – feminizmas senai viršūnėje. Aišku ,praktiškai būna visko,tačiau šiandien teigti ,kad visumoje moterys kenčia nuo savivertės trūkumo , – jau labai aiškus blefas. Neaišku ,kas vėl siekia įtikti ir neleistinai pasinaudoti silpnąja lytimi.