Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.
2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.
Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Šių pertvarkymų metu dalis institutų tapo universitetų dalimi, dalis buvo sujungti į didelius, pajėgius mokslo centrus, o dalis liko nedideli ir ne visuomet funkcionalūs.
Apžvelgusi tarptautinę praktiką darbo grupė konstatavo, kad technologiškai išsivysčiusiose šalyse mokslinių tyrimų institutai dažnai veikia kaip nacionaliniai tinklai, tenkinantys plačią pramonės ir viešojo sektoriaus technologinių-inovacinių poreikių skalę. Tokios organizacijos paprastai yra didelės, įdarbinančios tūkstančius tyrėjų, ir daugiadisciplininės – orientuotos į platų šalies ūkio, valstybės, visuomenės taikomųjų tyrimų ir inovacijų poreikių spektrą.
„Lietuvos valstybiniai mokslo institutai iki šiol veikia nepakankamai koordinuotai, jų potencialas išnaudojamas ne visa apimtimi. Valstybė menkai pasinaudoja galimybe formuoti institutams užduotis, susijusias su ilgalaikiais šalies ūkio ir viešojo sektoriaus poreikiais. Dėl nepakankamo finansavimo, ribotų investicijų į žmonių išteklius ir strateginio valdymo spragų dabartinė institutų sistema yra nesubalansuota ir netvari. Todėl Lietuvos visuomenės, ūkio ir inovatyvaus verslo poreikius ši mokslo ir studijų sistemos grandis tenkina tik iš dalies“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Darbo grupės siūlymuose konstatuojama būtinybė stiprinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą ir vadybą, poreikis toliau konsoliduoti jų mokslinį potencialą, didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas.
Vyriausybės programoje yra numatyta sutelkti aukštųjų mokyklų, mokslo institutų žmogiškuosius išteklius, racionaliai ir tikslingai panaudoti mokslo infrastruktūrą, užtikrinti geriausia tarptautine patirtimi pagrįstą mokslinės veiklos vertinimą, mokslinių tyrimų finansavimą, inicijuoti technologines ir socialines inovacijas skatinančius tyrimus.
Darbo grupės išvadas kovo 8 d. apsvarstė MTEPI taryba. Tarybos sprendimu darbo grupei pavesta suformuluotus siūlymus apsvarstyti su akademine bendruomene ir kitomis suinteresuotomis šalimis ir Vyriausybei pateikti konkrečius sprendimų projektus.
Darbo grupės ataskaitą galima rasti čia.
Preliminarios institutų apžvalgos
- Fizinių ir technologijos mokslų centras
- Nacionalinis vėžio institutas ir Inovatyvios medicinos centras
- Humanitarinių mokslų institutai
- Socialinių mokslų institutai
- Lietuvos energetikos institutas
- Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
- Gamtos tyrimų centras
Pasiūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo prašome teikti iki balandžio 16 d. el. paštu institutai@smm.lt .
Mokslininkai ir visuomenė nepritaria ŠMM siūlymui naikinti lituanistinius institutus
Alkas.lt redakcija primena, kad į minėtos „institutų kokybės gerinimo“ grupės pasiūlymus dėl institutų pertvarkos itin jautriai ir audringai reagavo lituanistikos ir kultūros srities mokslininkai, visuoemnininkai bei Seimo nariai. „Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ pasiūlymas sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus (Lietuvių kalbos institutą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, Istorijos institutą, Kultūros tyrimų institutą) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGRTC) sukuriant vadinamą Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą buvo sutiktas labai nepalankiai.
Lituanistinių mokslų atstovai mokslininkai, pilietinės visuomeninės organizacijos žiniasklaidoje bei visuomeniniuose forumuose išreiškė pagrįstą susirūpinimą ir nepritarimą minėtų institutų sujungimui, bei išdėstė svarius argumentus įrodančius, kad tokia šių institutų „reforma“ padarytų didelę žalą unikalioms lituanistikos studijoms formuojančioms Lietuvos kultūrinę tapatybę ir istorinę atmintį ir sudarančioms bei palaikančioms nacionalinės kultūros pamatus. Plačiau skaitykite:
1. 2018.03.05. Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video).
2. 2018.03.13. Kam kliūva Lietuvos humanitarai?
3. 2018.03.13. Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką.
4. 2018.03.15. Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC.
5. 2018.03.19. M. Kniežaitė. Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose.
6. 2018.0319. Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite.
Susiję straipsniai:
- Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką
- Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC
- Seime rengiamos dvi tarptautinės konferencijos, skirtos ES kovos su prekyba žmonėmis dienai paminėti
- Laukiama sumanymų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti
- Kultūros ministerijoje baigėsi pertvarka: sustiprintas dėmesys regioninei kultūrai
- Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite
- Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
- Aplinkos ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų valdymo
- Laisvės piknike – tūkstančiai Lietuva tikinčių žmonių (video)
- Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė
- Vilniaus savivaldybė kviečia siūlyti apdovanojimui asmenis, labiausiai nusipelniusius Vilniui ir vilniečiams
- Universitetų tarybos apsisprendė dėl aukštųjų mokyklų jungimo
- Po medikų mitingo – Nacionalinis streikas?
- Viskas apie kormoranus – apie didžiausią koloniją iš pirmų lūpų
- Profesinis mokymas įgauna pagreitį
- J. Basanavičiaus paminklui vieta bus parinkta iki vasario 19 dienos
Baisu,niekada nebūčiau net pagalvojęs,kad atkurtoje Lietuvos valstybėje teks rūpintis,kaip apginti valstybinę lietuvių kalbą,lituanistikos mokslo įstaigas nuo,,savų”.Kaip tokie antilietuviai patenka į valdžią,jųjų apgavystės rinkėjų turi gauti atsaką.Programos skiriasi nuo realių darbų.
Jeigu ir toliau švietimo,mokslo ir kultūros reikalus tvarkys globalistinio ir kosmopolitinio /t.y. neoliberalai/ braižo politikai ir veikėjai,o tokiais yra ,,darbo grupės” nariai sulindę iš MOSTA ir įsitvirtinę Švietimo-mokslo ,Kultūros ministerijose, užėmę vadovaujančius postus mokslo institutuose ir aukštosiose mokyklose, rezultatus gausime apgailėtinus.Tad, lietuvių kultūra,kalba atsidūrė nepavydėtinoj padėty,tuo labiau liūdna ir tai,kad Premjeras irgi yra ištikimas nūdienos liberalas.Deja.
Draugai, padarykime viską (ir net daugiau negu viską), kad niekas nekištų nagų prie institutų, kad jie toliau galėtų organinį produktą malti ir vaizduoti mokslą. Juk tai taip lietuviška ir tautiška – nedirbti ir kovoti už teisę nedirbti. O visi tie, kurie siekia permainų, yra suknisti liberalai ir žydomasonai, linkintys mūsų Lietuvėlei ir lietuvių kalbai beigi institutams pražūties. Ir kaip juos šventa žemelė nešioja!
Cha, spėjo komentatoriai liberastus paminėti – štai vienas teletabinio homjaunimo egzempliorius iškart ir atropojo. 🙂