Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo (4)

Mokslo institutai | smm.lt nuotr.

Mokslo institutai | smm.lt nuotr.

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.

2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Šių pertvarkymų metu dalis institutų tapo universitetų dalimi, dalis buvo sujungti į didelius, pajėgius mokslo centrus, o dalis liko nedideli ir ne visuomet funkcionalūs.

Apžvelgusi tarptautinę praktiką darbo grupė konstatavo, kad technologiškai išsivysčiusiose šalyse mokslinių tyrimų institutai dažnai veikia kaip nacionaliniai tinklai, tenkinantys plačią pramonės ir viešojo sektoriaus technologinių-inovacinių poreikių skalę. Tokios organizacijos paprastai yra didelės, įdarbinančios tūkstančius tyrėjų, ir daugiadisciplininės – orientuotos į platų šalies ūkio, valstybės, visuomenės taikomųjų tyrimų ir inovacijų poreikių spektrą.

„Lietuvos valstybiniai mokslo institutai iki šiol veikia nepakankamai koordinuotai, jų potencialas išnaudojamas ne visa apimtimi. Valstybė menkai pasinaudoja galimybe formuoti institutams užduotis, susijusias su ilgalaikiais šalies ūkio ir viešojo sektoriaus poreikiais. Dėl nepakankamo finansavimo, ribotų investicijų į žmonių išteklius ir strateginio valdymo spragų dabartinė institutų sistema yra nesubalansuota ir netvari. Todėl Lietuvos visuomenės, ūkio ir inovatyvaus verslo poreikius ši mokslo ir studijų sistemos grandis tenkina tik iš dalies“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Darbo grupės siūlymuose konstatuojama būtinybė stiprinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą ir vadybą, poreikis toliau konsoliduoti jų mokslinį potencialą, didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas.

Vyriausybės programoje yra numatyta sutelkti aukštųjų mokyklų, mokslo institutų žmogiškuosius išteklius, racionaliai ir tikslingai panaudoti mokslo infrastruktūrą, užtikrinti geriausia tarptautine patirtimi pagrįstą mokslinės veiklos vertinimą, mokslinių tyrimų finansavimą, inicijuoti technologines ir socialines inovacijas skatinančius tyrimus.

Darbo grupės išvadas kovo 8 d. apsvarstė MTEPI taryba. Tarybos sprendimu darbo grupei pavesta suformuluotus siūlymus apsvarstyti su akademine bendruomene ir kitomis suinteresuotomis šalimis ir  Vyriausybei pateikti konkrečius sprendimų projektus.

Darbo grupės ataskaitą galima rasti čia.

Preliminarios institutų apžvalgos

Pasiūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo prašome teikti iki balandžio 16 d. el. paštu institutai@smm.lt .

Mokslininkai ir visuomenė nepritaria ŠMM siūlymui naikinti lituanistinius institutus

Alkas.lt redakcija primena, kad į minėtos „institutų kokybės gerinimo“ grupės pasiūlymus dėl institutų pertvarkos itin jautriai ir audringai reagavo lituanistikos ir kultūros srities mokslininkai, visuoemnininkai bei Seimo nariai. „Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ pasiūlymas sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus (Lietuvių kalbos institutą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, Istorijos institutą, Kultūros tyrimų institutą) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGRTC)  sukuriant  vadinamą Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą buvo sutiktas labai nepalankiai.

Lituanistinių  mokslų atstovai mokslininkai, pilietinės visuomeninės organizacijos žiniasklaidoje bei visuomeniniuose forumuose išreiškė pagrįstą susirūpinimą ir nepritarimą minėtų institutų sujungimui, bei išdėstė svarius argumentus įrodančius, kad tokia šių  institutų „reforma“  padarytų didelę žalą unikalioms lituanistikos studijoms formuojančioms Lietuvos kultūrinę tapatybę ir istorinę atmintį ir sudarančioms bei palaikančioms nacionalinės kultūros pamatus. Plačiau skaitykite:

1. 2018.03.05. Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video).
2. 2018.03.13. Kam kliūva Lietuvos humanitarai?
3. 2018.03.13. Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką.
4. 2018.03.15. Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC.
5. 2018.03.19. M. Kniežaitė. Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose.
6. 2018.0319. Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *