V. Valiušaičio knygos pristatymas | rengėjų nuotr.

Kovo 6 d., antradienį, 17.30 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a.15) bus pristatoma žurnalisto, publicisto, redaktoriaus, kultūros ir politikos apžvalgininko, LNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio knyga „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“.

Knyga parengta autoriaus publikacijų istorinėmis temomis pagrindu. Joje plačiai nagrinėjami tragiškieji 1940–1941 metų įvykiai, pateikiamas to meto istorinis kontekstas Lietuvoje ir Europoje, istorinių patirčių sąsajos su dabartimi. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis ir ano meto spaudos iškarpomis.

Knygoje – istorinių asmenybės ir šiandienos aktualijos

„Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“ skaitytojams Kaune pirmą kartą pristatoma tarpušvenčio laikotarpiu, Kovo 11-osios išvakarėse. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, ši knyga – puiki dovana, savo šalies istorija besidominčiam piliečiui. Įžvalgomis apie pristatomą knygą pasidalins Kauno miesto muziejaus ir Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Simonas Jazavita, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis, taip pat – knygos autorius Vidmantas Valiušaitis.

„Man kaip istorikui, labai vertinga, kad Vidmantas Valiušaitis padeda mums atrasti dažnam net menkai žinomas asmenybes, priartina jas prie dabarties Lietuvos aktualijų – jų gyvenimą jis nušviečia spalvingais potėpiais“, – pasakoja istorikas, VDU doktorantas S. Jazavita. Kaip pavyzdį jis pateikia – Kazį Pakštą – idealistą, vizionierių, visą energiją skyrusį tautos išlikimo perspektyvai.

„Kokį mes jį pažįstame šiandien? Žinome jį gal tik dėl utopinio, ambicingo, bet be galo naivaus plano kuriuo siekė surasti lietuvių tautai saugesnę, atsarginę gyvenamąją vietą – pavyzdžiui egzotiškąjį Madagaskarą. Tačiau tai buvo be galo įdomus žmogus. Retas žino, kad 1938-1939 m., tuo dramatišku laikotarpiu, kai Damoklo kardas pamažu leidosi virš Lietuvos, Pakštas intensyviai mindė įvairių valstybės institucijų duris ir kreipėsi net į tautos vairininku save laikiusį Antaną Smetoną prašydamas skirti bent jau dalį valstybės išteklių būsimai emigracijai, siekiant finansų ir kultūros resursus saugiai išgabenti į draugišką valstybę, kad jie neatitektų okupantui. Karininkams jis kalbėjo, kad Lietuvos jie taip ir negins, nes…net progos tam nebus sudaryta“, – analizuoja istorikas S. Jazavita, – „Už tokias erezijas, Pakštas neretai sulaukdavo daug kritikos, buvo laikomas bene ,,bambekliu“, savotišku aiškiaregės Kasandros Trojoje atitikmeniu, kad nesidžiaugia laisve, neutralumu, visapusišku Lietuvos progresu. Tačiau, kaip netrukus likimas parodė, Pakštas buvo teisus…“.

Anot Kauno miesto muziejaus ir Vytauto Didžiojo universiteto istoriko, kartais panaši situacija ir nūdienos Lietuvoje, į žmogų išsakantį kritiškas mintis, siekiantį idealizmo, žiūrima kaip į bambeklį, nemokantį džiaugtis tiek Lietuvos, tiek asmenine laisve, vis norintį kažko daugiau ir daugiau. „Vis dėlto, blaiviai kritiškas požiūris lieka reikalingas, – mintimis dalijasi S. Jazavita – Knygos autorių laikyčiau būtent blaiviai kritišku – tai tikrai ne ,,bambeklis“ nematantis nei Lietuvos istorijoje, nei dabartyje nieko šviesaus, kiek veikiau idealistas – nuolat ieškantis atsakymų į sudėtingus klausimus, tad nevengiantis papešioti plunksnas ir autoritetams. O juk kai kažkas mums tikrai rūpi, tai suprantame, tik pajutę neramų jausmą krūtinėje. Apie tai ir ši knyga.“

Renginį moderuos Kęstutis Ignatavičius. Jo metu bus galima įsigyti pristatomą knygą. Renginys nemokamas.