Ryškėja Vilniaus knygų mugės programa: kokių užsienio svečių sulauksime šiemet?

Vasario 22-25 d. vyksiančioje 19-ojoje Vilniaus knygų mugėje kaip visada ne tik bus pristatomos naujai išleistos knygos, vyks pokalbiai ir parodos, bet ir lankytojų itin laukiami susitikimai su užsienio svečiais. Likus mėnesiui iki mugės, lankytojus šiemet pasitinkančios su obalsiu „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“, dėliojami paskutiniai kultūrinės programos štrichai bei aiškėja pagrindinių užsienio svečių sąrašas. Šiemet mugėje laukiama per 30 svečių iš daugiau nei 10 šalių.Šimtmetį švęsime ne vieni

Visai Lietuvai vasario mėnesį švenčiant atkurtos valstybės šimtmetį, daug dėmesio jam bus skiriama ir Vilniaus knygų mugėje. Mugės renginiai neleis pamiršti, kad švenčiame ne vieni, – gausus būrys svečių atvyksta iš tų šalių, kurios neseniai minėjo, arba netrukus minės savo šimtmetį.

Ta proga Lietuvos kultūros institutas knygų mugės lankytojus pakvies į pokalbių ciklą „Mūsų šimtmetis“, kur žymūs Lietuvos rašytojai kalbins kolegas rašytojus: Norą Iksteną iš Latvijos, Marijanasą Milčaką iš Slovakijos, Joną Hajeką iš Čekijos, Ilmarą Taską iš Estijos bei Jerži Ilgą (Jerzy Illg) iš Lenkijos.

Leidykla „Homo Liber“ į mugę pakvietė Suomijos rašytoją Selją Ahavą. Ši Europos Sąjungos literatūros premija 2016 m. apdovanota autorė pristatys ir savo į lietuvių kalbą išverstą knygą „Iš dangaus krentantys dalykai“. Mugėje taip pat galėsite sutikti ir žinomą estų kino režisierių, scenaristą ir prodiuserį I. Taską, išgarsėjusį debiutiniu romanu „Pobeda 1946“, neseniai pasirodžiusį ir lietuvių kalba. Romane tikroviškai atkurta pokariniame Taline vyravusi slogi baimės ir įtarumo aplinka, kai Estiją nuo laisvojo pasaulio atskyrė geležinė uždanga. Vaizduojami ligi šiol literatūroje nutylėti įvykiai, kuomet pokario Estijoje sovietinis saugumas iš mažų vaikų išgaudavo žinias apie jų tėvus, ir kuo tai baigdavosi.

Lenkijos kultūros institutas pasirūpino, kad Vilniaus knygų mugės lankytojai turėtų galimybę susitikti ne tik su su J. llgu, bet ir kitais garsiais kaimyninės šalies intelektualais – Michalu Rusineku (Michał Rusinek), Vieslavu Myšlivskiu (Wiesław Myśliwski). Leidyklos „Vaga“ kvietimu lankysis ir Lenkijos kino legenda, Lietuvos publikai puikiai pažįstamas kino režisierius Kšyštofu Zanusiu (Krzysztof Zanussi).

Į mugės diskusijų programą įsilies ir Jungtinės Karalystės žurnalistė Rozi Goldsmit (Rosie Goldsmith), daugiau nei 20 metų dirbanti įvairiose pasaulio šalyse su tokiais transliuotojais kaip BBC, nuolat aktyviai dalyvaujanti Europos kultūriniame gyvenime. Knygų mugėje ji turės specialią užduotį – kalbins lietuvių autorius, pristatomus balandžio mėnesį Londono knygų mugės specialioje programoje, skirtoje Baltijos šalims. Savo ruožtu Londono knygų mugės organizatoriai Lietuvos skaitytojams dovanos susitikimą su pripažinta britų autore Evi Vild (Evie Wyld), kuri 2014 m. yra pelniusi Europos Sąjungos literatūros premiją už romaną „Visi paukščiai gieda“, 2017 m. išleistą ir Lietuvoje.

Pamėgti ir nauji autoriai

Mugėje netrūks ir jau tikrais renginio simboliais tapusių veidų, be kurių mugė jau beveik neįsivaizduojama. Sulauksime Tomo Venclovos, Antano Šileikos, Kristinos Sabaliauskaitės.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, duoklę mugėje gausiai atiduodanti lietuvių autoriams, šiemet į svečius pakvietė švedų žurnalistę ir rašytoją Leną Anderson. Už 2016 m. ir į lietuvių kalbą išverstą romaną „Estera. Romanas apie meilę“ ji buvo apdovanota Augusto premija, o šiemet mugėje bus pristatoma ir nauja jos knyga „Be įsipareigojimų“.

Leidykla „Tyto Alba“ pakvietė garsų politiką, buvusį Belgijos premjerą, Europos parlamento narį Gajų Verhofstadą (Guy Verhofstadt), kuris pristatys knygą „Paskutinis Europos šansas“.

Daug dėmesio mugėje bus skiriama ir Europos Sąjungos literatūros premijai. Europos rašytojų sąjungos, Europos leidėjų federacijos bei Europos Komisijos teikiamą premiją jau yra gavusios ir trys lietuvių autorės, o šiemet mugėje bus pristatomas specialus 9 Baltijos šalių laimėtojams skirtas leidinys. Ta proga į Vilnių atvyksta ir švedų rašytoja Sara Manheimer. Užaugusi Geteborge šiuo metu autorė gyvena Stokholme ir, be rašymo, vadovauja meninio stiklo studijai. Jos debiutinis romanas „Reglerna“ („Taisyklės“, 2008 m.) buvo nominuotas Augusto premijai, antrasis – „Veiksmas“ 2012 m. pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją. Šį romaną 2015 m. išvertė Alma Braškytė, o išleido leidykla „Tyto Alba“.

Nuo Ispanijos iki Omano

Dalis svečių į šių metų mugę atvyksta iš kraštų, kurių literatūra bei vertimai lietuviams dar nėra plačiai pažįstami. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga pasistengė, kad skaitytojai turėtų progą susipažinti su Irano poetu ir vertėju Ali Abdolahi, o štai mugėje dalyvaujantis Omano sultonatas pasisvečiuoti Lietuvoje ir su mugės lankytojais susitikti pakvietė poetą bei akademiką Hilal al-Hajri.

Po ketverių metų su savo stendu į Vilnių grįžta vienas svarbiausių ir didžiausių pasaulyje knygų bei literatūros renginių – Frankfurto knygų mugė. Jų kvietimu mugėje viešės Vokietijos svečių delegacija, taip pat ir rašytojas Aleksandras von Šionburgas (Alexander von Schönburg), kurio knygą „Pasaulio istorija išsinešti“  lietuviškai išleido „Tyto Alba“. Vokiečių žurnalistas, buvęs „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ redaktorius, nuo 2009-ųjų yra „Bild“ redakcijos narys, keturių bestselerių autorius, sugebantis šmaikščiai ir intelektualiai pasukti pasaulį prieš skaitytojo akis dar nematytu kampu.

Lietuvos leidėjų asociacija tęs programos specialistams tradiciją ir diskutuos apie šių dienų knygų platinimo ir prekybos iššūkius, taip pat iniciatyvas skatinti skaitymą populiariomis akcijomis.

Apie knygų platinimo aktualijas ir knygynų kultūrą Vokietijoje kalbės Iris Hunscheid, atstovaujanti Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijoje daugiau nei 500 individualių knygynų. Jungtinės Karalystės Knygų platintojų asociacijos komunikacijos vadovas Alanas Statonas, kartu su Europos knygų platintojų federacijos valdybos nare Džeine Stryt (Jane Streeter), diskutuos apie knygų platintojų iniciatyvas skatinant skaitymą.

Leidyklos „Sofoklis“ kvietimu į mugę atvyksta šiuolaikinė Izraelio rašytoja, poetė, eseistė Zeruja Šalev (Zeruya Shalev). Ji laikoma viena iš geriausių savo kartos kūrėjų, išgarsėjusi į 24 kalbas išversta knyga „Meilės gyvenimas“. Šis kūrinys bus pristatomas ir Lietuvos skaitytojams.

Taip pat laukiama ir iš Ispanijos atvykstančių rašytojų desanto. Ignasio del Vale (Ignacio del Valle), Antonio Manuelis Karasko (Antonio Manuel Carrasco), Ivanas Velesas (Iván Vélez) – tai trys rašytojai, kurie šiemet dalyvaus mugės renginiuose, pristatys Ispanijos kultūros ir literatūros lauką, jo santykius su Europa.

19-oji Vilniaus knygų mugė parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks vasario 22-25 d. Į visas penkias sales sugrįžtanti mugė ypatingą dėmesį šiemet skiria skaitymui, o lankytojų lauks renginiuose, susitikimuose, parodose bei pamėgtose erdvėse – „Bukinistų pasaže“, „Knygos kino salėje“, kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“, bibliotekų erdvėje bei Muzikos salėje. Per keturias dienas mugės dienas planuojama surengti per 400 renginių.