Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje?

www.respublika.lt
2017 12 11 09:55
11
0
SHARES
Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje?

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.
Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:

– Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą?

A. Butkevičius:
– Aiškinant, kas čia įvyko, reikia iš karto pasakyti, kad kalbame ne apie meninius sprendimus, o apie politinius, istorinius simbolius. Šioje diskusijoje tai yra labai aiškus politinis rakursas. Mes atsidūrėme konfliktinėje situacijoje – vienoje pusėje yra jėgos, bandančios įtvirtinti tam tikrus Tautai svarbius momentus, konkrečiai Vilniuje, konkrečiai toje aikštėje, per kurią gerus 150 metų žygiavo mūsų istorija nuo tų laikų, kai Rusijos pastangomis buvo sunaikinta Abiejų Tautų Respublika. Tai labai simbolinė vieta. Šioje pusėje yra žmonės, kurie suvokia šitų politinių simbolių prasmę, ir kitoje pusėje yra žmonės, kurie taip pat puikiai suvokia šitų politinių simbolių prasmę, bet, mano galva, yra sąmoningai angažuoti ignoruoti tokių politinių simbolių reikšmę.

A. Butkevičius | S. Žumbio nuotr.
Audrius Butkevičius | S. Žumbio nuotr.

Didžiausia problema yra ta, kad tokio lygio sprendimas turėtų būti priimtas aukščiausiu politiniu valstybės lygmeniu, o ne numestas kažkokiai, dovanokit, aštuntos eilės komisijai. Kitaip tariant, valstybės vadovas, kuris atsakingas už valstybės kursą, turėtų pasakyti savo nuomonę ir pateikti siūlymą. Antra – tai turėtų daryti Parlamentas, trečia – tai turėtų daryti Vyriausybė, ir tai turėtų būti valstybinio lygio sprendimas. Savo Tautos išlikimu ir gyvavimu suinteresuoti valstybės vadovai turėtų stengtis, kad toks objektas atsirastų visuomenės pastangomis. Sprendimą jie priimtų, bet atiduotų daugybę galių žmonėms, kad jį realizuotų.

Pavyzdžių mes turime. Kad ir Prisikėlimo bažnyčia Kaune tarpukario Lietuvoje. Lietuvos žmonės kiekvienas surinko po plytą ir šis statinys atsirado. Netgi tais nelabai mano mėgstamo prezidento A.Smetonos laikais buvo stengiamasi tas visuomenines iniciatyvas paspausti, jų nebuvo bijomasi. O šioje Lietuvoje, kuri priklauso Europos Sąjungai, yra bijomasi iniciatyvų, kurios yra tautinės, kurios gali neatitikti kažkokio šiandien viešai neįvardijamo, tačiau virš mūsų visų sklandančio europinio standarto. Mes matome, kaip prezidentė, Seimas, Vyriausybė nusišalina nuo vadovavimo. Sprendimas numetamas žmogeliams, kurie viešai, žiūrėdami mums į akis klastoja netgi tą menką balsavimą, kuris buvo leistas. Ir dar pasiūlo akivaizdų plagiatą.

G. Jakavonis:
– Vyčio projektas vis dėlto nepralaimėjo. Jo paminklą svarstoma statyti Kaune…

Raimundas Kaminskas | S. Žumbio nuotr.
Raimundas Kaminskas | S. Žumbio nuotr.

R. Kaminskas:
– Vytis yra mūsų politinis simbolis, mūsų vienybės simbolis. Pažiūrėkime, ką Vytis sieja. Sieja visus sukilimus, Lietuvos kariuomenes, Lietuvos laisvės kovotojus, partizanus, kurie nešiojo kokardas, sagas su Vyčio ženklu. Prisiminkime generolo Tado Kosciuškos sukilimą, ten irgi buvo Vyčio ženklas. Kas jungia mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautas, rusėnus, ukrainiečius, gudus? Irgi tas pats Vytis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Priminsiu, kad Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos tarybos pirmininkas daktaras Jonas Basanavičius net siūlė valstybinę vėliavą su Vyčio ženklu.

Dabar nemaža dalis visuomeninių organizacijų, pirmiausia Sąjūdis, Vyčio fondas, vadovaujamas Viliaus Kavaliausko, pradėjo organizuoti ir telkti žmones, kad šis simbolis būtų pastatytas Lietuvos istorinėje sostinėje. Man, kaip rinkėjui, kaip Lietuvos piliečiui, nesuprantami mūsų Kultūros ministerijos, ministrės, jos pavaduotojų politiniai sprendimai. Man nesuprantama Seimo Kultūros komiteto pirmininko, kitų vadovų, nuo kurių priklauso, kad mūsų istorinėje Lukiškių aikštėje, sostinėje, atsirastų paminklas, politinis ir patriotinis simbolis, jungiantis tiek dabartį, tiek istoriją, politinė retorika.

Man labai keista, kad per televiziją Vilniaus miesto meras teikė savo neva ekspertinį meninį vertinimą. Ar jis yra meno ekspertas, kad galėtų vertinti tą paminklą, ar jis yra sostinės meras? Aš, kaip pilietis, rinkėjas, pirmiausia norėčiau, kad viešai būtų paskelbta, kokie politikai, politinės institucijos prisidėjo, kad Vyčio paminklo, Lietuvos simbolio, nebūtų Lukiškių aikštėje. Reikia, kad žmonės žinotų, žinotų kitos kartos.

Pastebėjau dar vieną dalyką: tam tikros jėgos laukia, kad iškeltų galvas tie patriotai, vadinamieji nacionalistai, ir panašiai. (Mes pamatysim, kas jie tokie, ir parodysim, kad jie yra bejėgiai Lietuvoje.) Manau, reikia elgtis oriai ir garbingai. Vis dėlto aš tikiu, kaip ir sovietmečiu tikėjau, nors nebuvo pagrindo, Lietuvos nepriklausomybe, aš tikiu, kad gražus, garbingas ir įdomus paminklas Lietuvos sostinėje bus pastatytas. Gal ne 2018 metais, gal 2019, o gal 2020 ar 2021 metais, bet jis bus. Esu tuo visiškai įsitikinęs.

Visa mūsų istorija būtent tuo ir paženklinta, tai mūsų valstybės tapatybė, savasties dalis, simbolis. O liberaliai nusiteikę parodyti savo galias, galbūt nori supriešinti menininkus su pilietinėmis organizacijomis.

Ir apskritai, kodėl šiandien, kai aikštė jau įrengta ir investuotos mokesčių mokėtojų lėšos, rengiamas kitas projektas, pagal kurį teks dalį aikštės vėl išardyti, kad būtų įrengtas bunkeris ir panašiai? Sakome, kad Lietuvoje trūksta menininkų, idėjų, menininkai per prasti (tiesa, tuo abejoju), rengiame tarptautinį Vyčio konkursą, kviečiame lenkus, japonus, dar kažką. Bet aš tikiu mūsų šalies menininkais, tik matau politikų ranką, nenorą.

G. Jakavonis:
– Gal aptarkime „laimėjusio“ projekto meninę pusę…

Aloyzas Stasiulevičius | S. Žumbio nuotr.
Aloyzas Stasiulevičius | S. Žumbio nuotr.

A. Stasiulevičius:
– Pradėsiu nuo to, kad ši aikštė yra istorinė. Čia nužudyti 22 sukilėliai. Čia nužudytas Kostas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas. Ji aplaistyta krauju. Todėl tai ne šiaip sau aikštė. Ji valstybinė aikštė. Kas čia turi stovėti? Visiškai suprantama, kad čia turi būti Vyčio ženklas. O jis ne šiaip ženklas, visi lietuvių mūšiai – ar Saulės, ar Žalgirio, – juk visur buvo tas ženklas. Visur.

O kokia laimėtoju paskelbto Andriaus Labašausko projekto meninė pusė? Ką jis pats kalba? Pirmiausia tai, kad jo projektas yra kompiliacija arba, tiesiai įvardykime, tai yra vagystė. 1970 metais Amerikoje ir Europoje nuvilnijo vadinamasis žemės menas. Toks yra Romo Kalantos žemės meno paminklas, jis paguldytas ant žemės.

Ką dar svarbu išskirti iš to, ką samprotauja autorius A.Labašauskas? Ten turėtų vykti piknikai, žaidimai kamuoliu, vaikų šėlionės, vedžiojami šunys! Tai vaizdinys, už kurį ir kovojo laisvės kovotojai?! Susimąstykim, kas su mumis darosi!

Kai Kaune Juozo Zikaro skulptūra užkalama, paslepiama virtuvėje ir visi tyli, darosi baisu.

Įvardykime tai, kas vyksta. Blogio šaknys yra Kultūros ministerijoje, jos veiklą aš be užuolankų vadinu antivalstybine. Nežinau, kokia jų ideologija, bet man tai panašu į bolševikinį internacionalą. Lygiai tokios pačios nuostatos išplaukia ir mene, tai – visko neigimas. Minimas autorius tiesiai pasakė, kad skulptūra, kaip tokia, jau yra mirtis, tapyba yra mirusi ir t.t. Taip nėra. Kas vyksta Londone, kas vyksta Paryžiuje? Kaip tik visur grįžtama prie tradicijos, prie siužeto, prie gamtos. O mes šiuo metu esame viso labo tik provincija, kuri atrajoja tai, kas buvo kažkur ir kažkada, tad nėra čia ko net vertinti, kiek tai meniška.

Tai, kas padaryta Arūno Sakalausko, be abejonės, yra meistro darbas, tik galima būtų galvoti apie truputį kitokį sprendimą. Visai įdomūs buvo skulptoriaus Gitenio Umbraso sprendimai. Nebūtinai galime įvardyti dabartinį projektą kaip galutinį, bet ši aikštė turi būti valstybinė, joje turi būti Vytis.

G. Jakavonis:
– Keistas valdžios aiškinimas, kad ji atsižvelgs į visuomenės nuomonę. Juk viską nulėmė ekspertai. Kyla klausimas – kiek galėjo būti suklastotas balsavimas internetu.

Krescencijus Stoškus | S. Žumbio nuotr.
Krescencijus Stoškus | S. Žumbio nuotr.

K. Stoškus:
– Skelbiami balsavimo rezultatai neatitinka realybės. Juk buvo visos Lietuvos apklausa. Turbūt daug kas žino, kad 82 proc. buvo už Vytį. Ir didžioji dalis jaunimo, o ne pagyvenę žmonės. Vilniečių rezultatas buvo truputį prastesnis – 70 proc. Rodos, ir atsakyta į klausimą, kas yra Lietuvos šeimininkai – ar Tauta, ar ta grupelė žmonių, kuri priima sprendimą.

O kad einama ta kryptimi, buvo matyti, pasakykime tiesiai, nuo pat naujos valdžios atėjimo. Aš į ją dėjau daug vilčių, turbūt dėl to man labiausiai skaudu. Aš labai domėjausi, kas yra tas žmogus, kuris paskirtas kultūros ministru, nes politikai kultūros politiką paskelbė kaip prioritetinę, net Seime įkūrė Kultūros komitetą. Kas gi ta ministrė? Peržiūrėjau jos biografijos duomenis. Ką gi, ji eilinis žmogelis, atsitiktinai patekęs į tą kultūros sferą, atsidūrė užsienyje, pasivažinėjo, pasitrankė. Ką ji sako? Sako, aš esu klajotojas žmogus, man visur gerai, aš visur lengvai adaptuojuosi. Antras dalykas, kurį ji pasakė, – kad Lietuvoje pasigenda kosmopolitų. Tai ar buvo galima tikėtis, kad šitas žmogus atliks savo pilietines pareigas. Ji net nežino, kas tos pilietinės pareigos. Tokią funkciją galėjo atlikti tik tie žmonės, kurie bent šiek tiek įaugę į tą kultūrą.

Profesorė Vanda Zaborskaitė kitados kalbėjo apie smetoninį laikotarpį, kai žmonės buvo siunčiami tobulintis į užsienį. Bet jie pirma turėjo čia baigti vidurinę mokyklą ir čia studijuoti, kad nors šiek tiek įaugtų į kultūrą, tik tada buvo galima juos išsiųsti. Dabar žali vaikai išvažiuoja, suprantama, jie žudomi iš karto, Tautai jie nereikalingi. Ir niekam tai nerūpi. Visi suprantame, kad padėtis nėra gera, auga bastūnų karta, kuriai tas pats, kur gyventi. Štai taip eilinė bastūnė ir atėjo į kultūros ministrės postą. Taip ir turėjo būti.

Liana Ruokytė-Jonsson, atvažiavusi į Lietuvą, prie ko šliejosi? Šliejosi ne prie tų kultūros žmonių, su kuriais formavosi Lietuvos kultūra, kurie tais laikais ją saugojo, bet prie Šiuolaikinio meno centro. Kam galėjo ateiti į galvą, kad Šiuolaikinio meno centras gali pastatyti paminklą? Juk jie jau rinkimų metu skelbė, kad dabar reikalingas ne paminklas, o antipaminklas.

Dabar visi suprato, kas yra mūsų kultūros politika. Ir ne pirmi metai. Ar už 5 mln. dolerių „Fluxus“ pirkimas – ne tas pats triukas?

A. Stasiulevičius:
– Iš tikrųjų šaknys eina iš „Fluxus“. O vienas iš „Fluxus“ įkūrėjų yra visiškas beprotis, jei vieno universiteto koplyčioje surengė mišias, apsirengė kunigo rūbais, paleido siaubingą muziką, dalijo komuniją, į kurią buvo įdėjęs purgeno! Ir visiems paleidžia vidurius. Paskui koplyčią teko šventinti iš naujo. Aš atsiprašau, bet tiesiai sakau, jog niekaip nesuprantu, kaip šitą „Fluxus“ judėjimą gali remti Vytautas Landsbergis, kaip jis gali remti Jurgį Mačiūną? Viskas, kas eina iš „Fluxus“, yra griovimo ideologija…

K. Stoškus:
– Turbūt šitą reiškinį reikėtų įvardyti. Juk tai yra postmodernizmas, už kurio slepiasi nihilizmas ir patyčios, kultūrinės patyčios.

R. Kaminskas:

– Antihumanizmas.

K. Stoškus:
– Nihilizmas yra daugiau negu antihumanizmas. Nihilizmas tai yra neigimas, kitados Frydrichas Nyčė suformulavo: neigti, niekinti ir naikinti – trys funkcijos. Visa tai daroma ir norima parodyti, kad Lietuvoje stengiamasi palaikyti šitokią ideologiją, kad čia yra tyčiojamasi iš kultūros, kad čia ji yra neigiama ir niekinama. Žinoma, naikinti Lietuvoje, kurią reikia statyti, yra paradoksalu. Bet tai ne kultūros dalykas, o kol kas ministerija painioja tuos dalykus, jų neskiria, ir tai yra pats pavojingiausias dalykas. Daug pavojingesnis už visus kitus.

A. Butkevičius: Negaliu pamiršti, kai Vilniaus savivaldybėje sėdėjo Jonas Mekas ir, pristatinėdamas „Fluxus“ ideologiją, vedė derybas dėl viso šito mėšlo pirkimo. Aš sėdėjau greta ir mačiau tą jo šypsnį, kai jis žiūrėjo į visą šitą kvailų niekšelių ir pižonų kompaniją, kuri vaidina, kad suvokia visa tai kaip meną, o iš tikrųjų tai buvo elementariausias biznelis, siekiant pasisavinti pinigus. Kuo užsiima ir jūsų paminėtas ponas Vytautas Landsbergis, visa tai stipriai remdamas? Be abejo, jis save pristato kaip fliuksininką. Paskaitykite jo poeziją, tai yra grynas „Fluxus“ atstovavimas. Tik jis atrodo tiek primityvus, kad visa tai priimama už gryną pinigą.

Grįšiu prie politikos. Yra toks dalykas kaip simbolių prasmė. Kaip ir daugelis gerų dalykų, jie yra susiję su karyba arba religija. Valstybiniai simboliai ištekėjo tiesiog iš karinių reikalų ir turėjo vienintelę prasmę – vėliavą aukščiau, sutelkime gretas, t.y. žmonės sudėtingoje konfliktinėje situacijoje turėjo matyti, kur yra saviškiai, kur jie turi telktis. Ypatinga lietuviško simbolio prasmė. Įsiklausykime į žodį „vėliava“. Yra nuomonių, kad kalbama apie gyvųjų ir mirusiųjų santalką, kai visa Tauta – ir protėviai, ir gyvieji – kyla į kovą. Man teko studijuoti vėliavos prasmę kituose kraštuose, kuriuose aš gyvenau, tad galiu pasakyti, kad visur egzistuoja anapusinio pasaulio prasmė. Ir tas baltasis vėlių raitelis, koks yra mūsų Vytis, yra simbolis, jog mūsų mirusieji mūsų nepalieka.

Ko siekiama dabar vykdoma ir Vyčio, ir apskritai tautinių simbolių ignoracija? Siekiama, kad nebūtų susitelkta. Kam tai yra naudinga? Ponams, kurie kuria ne vieningą Europą, bet sumaišytą Europą. Tendencingai siekiama, kad atsirastų tas rusvaspalvis europietis. Tai yra ideologinio formato dalykas. Ir ponai, kurie šiandien atakuoja Vytį ir tautinius simbolius, tai daro todėl, kad jie veikia laikydamiesi tam tikro ideologinio formato. Kas už to stovi, toli ieškoti nereikia. Reikia kalbėti apie Džordžą Sorošą (George Soros), apie jo įtakas visam šiam procesui. Apie konkrečius žmones, kurie tuo užsiima Lietuvoje, niekada anksčiau nesu girdėjęs, kad jie būtų dideli kultūros ar meno mąstytojai. Šie asmenys finansuojami būtent už tokią poziciją.

Ką daryti, atsakė senovės graikai, kurie sukūrė pagrindines demokratijos idėjas. Buvo sukurtas toks ostrakizmo įstatymas. Jis buvo taikomas tiems, kurie pažeidžia miesto, tautos pagrindines nuostatas dėl gyvenimo, kurie iškelia save virš visų kitų, kitaip šnekant, buvo sumetamos šukės į statinę miesto aikštėje ir nubalsuojama, kad tokį poną reikia vyti lauk. Ir jie buvo vejami. Čia lygiai tas pats. Visas šitas gaivalas, kuris šiandien yra pakliuvęs Lietuvoje į valdžią, turi būti vejamas lauk. Jie turi emigruoti ir jiems neturi likti vietos Lietuvoje.

Gediminas Jakavonis | S. Žumbio nuotr.
Gediminas Jakavonis | S. Žumbio nuotr.

G. Jakavonis:
– Mūsų mokyklos aktų salėje tarybiniais laikais kabojo vietinio dailininko darbas su Margiriu ir Pauliaus Širvio iškaltais žodžiais: Tylūs milžinkapiai stovi,/ griovė priešas pilis medines,/ stipresnių čia nebuvo tvirtovių,/ už lietuvių plačias krūtines. Tarybiniais laikais tai nekėlė siaubo, dabar Vytis kelia. Kodėl taip nutiko?

R. Kaminskas:
– Noriu atkreipti dėmesį, kad sovietinė sistema irgi buvo tam tikra prasme liberali. Komunistinė sistema irgi buvo liberali. Šiandien einu Vokiečių gatve, svarstau, kokie Vilniuje išgriauti kvartalai. Ištisi senamiesčio kvartalai yra išgriauti. Vėlgi, kokia tada buvo jų ideologija? Tuo laiku buvo komunistinė, liberali. Manau, kad čia tam tikras ryšys, – naikinti tai, kas yra sena, naikinti tradicijas.

Siūlyčiau atsigręžti į mums tolimą šalį Japoniją. Jauni menininkai, intelektualai sako: ai, jūs senamadžiai, reikia būti moderniems ir panašiai. Bet Japonija, turinti ilgaamžę istorinę, politinę, kultūrinę tradiciją, tuos dalykus puikiai derina. Derina savo senąsias liaudies tradicijas, karines tradicijas su moderniomis technologijomis, su modernia architektūra ir panašiai. Manyčiau, kad reikėtų imti pavyzdžius iš tokių šalių, kaip Japonija, iš dalies Prancūzijos, kitų garbingų šalių, kurios turi tam tikrą politinę patirtį, taip pat patirtį statant simbolius.

O kas čia atsitiko? Manyčiau, atsitiko tam tikri dalykai, susiję su švietimu. Kiek šiandien yra chaoso Aukštojo mokslo įstatyme, kaip dėstoma istorija bendrojo lavinimo mokyklose, koks yra pilietinis dėstymas?

Kitas dalykas, kad tie mūsų neva liberaliai nusiteikę politikai mėgina priešinti ir sakyti, kad Vytis yra tik siaurų kėslų nacionalistų siekis, o jie neva yra kosmopolitai ir mato plačiau. Manau, Vytis irgi yra gana platus ir, sakyčiau, gana modernus dalykas.

Paprasčiausiai aš manau, kad šiandieninė mūsų valstybė, valstybės vadovai nesugeba arba nenori duoti užsakymą pastatyti Vytį kaip simbolį Lietuvos sostinėje. Turi būti valstybės užsakymas. Valstybinės institucijos turi suformuluoti aiškią ir suprantamą užduotį.

G. Jakavonis:
– Kaip galima planuoti aikštę, o paskui galvoti, ką daryti? Taip daro profesionalai?

K. Stoškus:
–
Manau, kad tai lėmė ne tiek piktavališkumas, kiek apsileidimas, abejingumas. Ir paviršutiniškas gyvenimo būdas. Šitie žmonės to padaryti negalėjo. Man patinka mintis, kad jie negali toliau šito darbo dirbti. Kultūros politiko darbas per daug sudėtingas, o kas parinks tuos žmones? Tai aš dabar pagalvoju, kad jie šliejosi prie tų, kurie adekvatūs pagal mentalitetą, – Šiuolaikinio meno centro. Kiekvienas žmogus, kuris šiek tiek maudėsi Lietuvos kultūroje, paklaustas, ar gali šitas centras pastatyti paminklą, pasakytų, kad jo net ideologija nepaminklinė. Didesnio idiotizmo būti negali. Kas nors turėtų būti šeimininkas, ar šiek tiek platesnio akiračio, ar sąžiningesnis, kad ir kaip įvardytume.

Žodžiu, šia prasme problema Lietuvoje yra didelė. Žmonės, kurie ateina į politiką, yra visiškai pašaliniai, švelniai tariant, jie to padaryti, net ir turėdami geriausių norų, negalėtų. Dėl to aš linkęs manyti, kad čia buvo padarytas labai didelis biznis. Kitaip sakant, iššvaistyti pinigai.

A. Butkevičius:
– Tuo blogiau.

K. Stoškus:
– Jie tik iššvaistė pinigus… Tai tiesa. Bet kad jie pasinaudojo, man taip pat nekyla abejonių. Juk ir fliuksininkai, ar jie ne turtingai gyveno? Tiesiog iš neapykantos tai kultūrai, kurie atėjo iš šalies. Esą jūs viską turite, o mes nieko neturime. Ir tyčiojosi iš tos kultūros.

A. Stasiulevičius:
– Pritariu, kad už viso šito yra pinigai. Sakykime, Nacionalinėje galerijoje yra objektas „Batai“ ir „Su druska“. Sumokėta 14 ar 16 tūkstančių. Dabar naujos ministrės pirmas įsakymas buvo iš to paties autoriaus Deimanto Narkevičiaus nupirkti naują objektą. Sumokėta 51 tūkst. eurų. Vamzdį, girdėjau, vienas santechnikas sakė už tris keturis tūkstančius būtų pastatęs. Kiek sumokėjo? Šimtą tūkstančių. Kas pasidalino? Visos menotyrininkės: Kreivytė, Šleivytė, Lubytė. Čia yra visa ta kompanija.

K. Stoškus:
– Grįžtu prie fliuksininkų J.Mačiūno ir J.Meko. Ta niekinimo laikysena, kuri buvo būdinga Amerikos lietuviams ir kurie jautėsi autsaideriai, jie norėjo susireikšminti. Jie nieko neuždirbo, skaičiau apie tuos visus jų rūpesčius, biografijas, jie vos galą su galu sudūrė. Bet tyčiotis jie galėjo. Juk nesunku buvo sudaužyti smuiką, ką nors apšlapinti, tam pinigų nereikėjo. Tomis patyčiomis jie ten ir gyveno, nes susireikšmino per neigimą, nihilizmą. O Lietuvoje padarė biznį. Tiesa, padarė biznį iš savo kvailumo. Pas mus tai buvo priimta rimtai, nes iš Amerikos atėjo, kaip gali būti kas nors blogo iš ten. Paradoksas, kad mūsų žmonės viską priėmė kaip nuo šventoriaus. O fliuksininkai iš to darė biznį. Štai kokia yra mūsų valdžios kultūros politika – bejėgiškumas. Net sunku sveiku protu suvokti, kas vyksta Lietuvoje, kad už tai, kas iš tikrųjų nieko neverta, mokami pinigai. Vadinasi, laužyti šitą politiką tos pačios kultūrininkų grupės pastangomis neįmanoma. Todėl turi prasidėti kažkoks apsišvarinimas. Dėl to ir sakau, kad labai gerai, jog tai įvyko. Kitaip ir būti negalėjo. Šita politika vieną dieną turėjo prieiti liepto galą.

G. Jakavonis:
– Kad pradėtume galvoti.

K. Stoškus:
– Taip, kad visi suprastume, kokia mūsų kultūros politika.

A. Stasiulevičius:
– Buvome pas Ramūną Karbauskį Seime. Įteikiau parodų, kurios vyko Šiuolaikinio meno centre, sąrašą. Pirmoji paroda – dramblio šūdai, buvo paroda „Lytinis aktas su gyvuliais“ Mykolo Žilinsko galerijoje ir t.t. Ar reagavo gerbiamas Karbauskis? Nieko. Absoliučiai. Todėl buvo didžiulė klaida pasitikėti žaliaisiais. Kažkas taikliai yra pasakęs, kad jie tikrai žali politikai.

Save

Susiję straipsniai:

  1. Jono Basanavičiaus paminklą siūloma statyti Lukiškių aikštėje
  2. V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje?
  3. N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje
  4. Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje
  5. Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“
  6. Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video)
  7. Visuomenininkai reikalavo Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje (nuotraukos, video)
  8. Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį
  9. Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas
  10. Lukiškių aikštėje siūloma pastatyti kovų už Lietuvos laisvę ženklą
  11. Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje
  12. „Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje
  13. K.Masiulis prašo nestatyti Lukiškių aikštėje paminklo „Tautos dvasia“
  14. Tautininkai prašo valdžią panaikinti konkurso dėl paminklo Lukiškių aikštėje rezultatus
  15. B. Puzinavičius. Ar Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus panaikinti? Ir kas toliau?
  16. Seimo komisijoje – vėl paminklo Lukiškių aikštėje klausimas
  17. Grupė Seimo narių prašo įgyvendinti piliečių ir Seimo valią Lukiškių aikštėje įamžinti Vyčio monumentą
  18. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių aikštės memorialo projektus – ar turėtume tylėti ir nesikišti?
  19. A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu
  20. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių bunkerio apologetiką, Vilniaus mero viražus ir Seimo neįgalumą
  21. Vilniaus forumas kviečia apginti Vyčio paminklą (peticijos pasirašymas)
  22. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo
  23. B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento
  24. R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys
  25. Lietuvos laisvės kovų dalyviai paskelbė memorandumą dėl Lukiškių aikštės
  26. Vydūno draugija kviečia paminklą Vydūnui statyti visiems kartu
  27. V. Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama
  28. Lukiškių aikštė – jau pakeliui į naują gyvenimą
  29. V. Sinica. Lukiškių Vytis tampa demokratijos egzaminu
  30. Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“

Comments 11

  1. jurgis says:
    3 m. ago

    keista, kad Alkas vis labiau pasikliauna V.Tomkaus Respublika…

    Atsakyti
    • Vasionis says:
      3 m. ago

      Keista būtų, jei Alkas nepasikliautų išmintingais samprotavimais, o tik žiūrėtų, ar “teisingame” laikraštyje jie paskelbti.

      Atsakyti
    • !!! says:
      3 m. ago

      Manau kad Respublika geriau už Liet-rytį.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Labai kenkia girdėti tik savo bendraminčių balsus. Malonu, pulso netankina, bet mąstymas apsnūsta. Todėl labai naudinga ir kitais „takais pasivaikščioti”, paklausyti, kas ką tuo pačiu klausimu mano, pabandyti bent sau atsakyti į prieštaraujančių tamstai teiginius. Tai yra pasirengimas apginti savo tiesą ar pamatyti joje trūkumų, silpnų vietų, ir geriau pasirengti pokalbiui su kitaip mąstančiais.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Ar tai, kas buvo pasakyta ir čia užrašyta – netiesa?
      O kaip tiksliai apibūdinta:
      „…kuria ne vieningą Europą, bet sumaišytą Europą”!

      Atsakyti
  2. EJ says:
    3 m. ago

    Kulturos ministre pasigenda Lietuvoje kosmopolitizmo. Kosmopolitas- zmogus neprisirises prie tautines tevynes (pasaulio pilietis). Taciau, zmones, nebukime akli. Siuo metu pasaulis yra globalizuojamas nedemokratiniu budu. Pasaulio turtingieji noretu, kad pasaulis butu viena valstybe, be savo kulturu, be savarankiskumo, su lengvai valdomais pilieciais- taip lengviau daryti globalu, savanaudiska bizni. Todel, mano nuomone, tautiniu valstybiu pasaulis siuo metu yra teisinga kryptis.

    Atsakyti
  3. Tas says:
    3 m. ago

    Panasu, kad po truputi teks nusivilti dabartiniais valdanciaisiais.Butent Vycio problemos visu ryskumu atskleide, valstieciais ir zaliaisiais pasitiketi per daug negalima.Jiems pats laiks suprasti, kad vien reformom(ne visos yra iki galo vykdomos) Lietuvoje jos pilieciu nesuvienysi.Lietuvai reikia jos istorijos ir simboliu pastovaus akcentavimo ir realizavmo.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    3 m. ago

    Prisimenu, kad bunkerį kaip Lietuvos simbolį gal prieš kokį 10 -metį jau matėme Vytauto V. Landsbergio spektaklyje, rodytame Vilniaus dramos teatre. Jeigu būtų buvęs sovietmetis, tai už tą Lietuvos subunkerinimą Leninio premija garantuota būtų buvusi… Tai ar ne iš čia tas bunkeris ropščiasi į paminklus Lietuvai…

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    3 m. ago

    Jei gerai išgirdau, Karbauskis prabilo apie naują konkursą dėl Vyčio. Nes įstatymas yra dėl Vyčio, tačiau ne dėl konkretaus autoriaus… Taigi, mokantis bunkerius ekskavatoriumi kurti galės pademonstruoti savo talentą.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      3 m. ago

      Tegali būti eilinis melas tas naujas konkursas dėl Vyčio, siekiant užmigdyti patriotų budrumą ir įkišti tautai iškrypėlišką ‘madiernū miena’.

      Atsakyti
  6. Kęstutis Trečiakauskas says:
    2 m. ago

    Labai liūdna, kad Vilnius dar netapo Lietuvos sostine. Šlovė Kaunui, kuris nė akimirkos nedvejojo ir šiandien turi iškilų Tautos paminklą. Ačiū Viliui už nepalaužiamą tikėjimą savo Tėvyne. Ačiū už Vytį, kuris nusipelno būti Kaune, kol Vilniaus apsimetėliai demonstruoja nepagarbą Valstybei ir Tautai. Nepasiduosime. Išliksime. Ir laimėsime.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

2021 01 04
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

K. Stoškus. Skaitome Vyriausybės programą: entuziazmas, galimybės ir valingos utopijos

2020 12 28
Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

K. Stoškus. Kalėdos pandeminės izoliacijos vienatvėje

2020 12 18
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

2020 12 11
Virginijus Sinkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Europos komisaras kviečia pasidalinti mintimis, kaip kurti švaresnę ir sveikesnę aplinką

2020 12 04
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prokuratūra skelbia Kovo 11-osios Akto signatarą Zigmą Vaišvilą psichiniu ligoniu? (tiesioginė transliacija)

2020 12 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2197; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1935; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1648; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1444; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1431; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1400; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 17
0
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

Sausio 15 d. Kaune  buvo prisimintos  98-osios Klaipėdos sukilimo  bei lietuvybės mokytojo Jurgio Zauerveino (1831-1904) 190-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
5
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 10
1
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Šiemet lemtingi Sausio 13-osios įvykiai minimi trisdešimtąjį kartą. 1991 m. sausį laisvės ir vienybės siekio vedama Lietuva pasiekė istorinę pergalę....

Skaityti toliau

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 04
2
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

Prieš kurdamas paminklą Lietuvos laisvės kovotojui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, o tai buvo maždaug prieš dešimtį metų, pirmiausiai norėjau pamatyti tą vietą,...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

by daiva
2020 12 30
13
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Laikotarpis tarp šv.Kalėdų ir Naujų Metų visada būdavo lyg nesibaigianti šventė. Šv.Kalėdos, bent  Lietuvoje, daugiau šeimos šventė, o Naujieji –...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka…

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka...

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai