Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui, kad kitąmet gyventojai ir toliau galėtų registruoti savo gyvenamąją vietą be konkretaus adreso, nurodydami tik savivaldybę, tačiau būtų įvedami papildomi reikalavimai. Tai būtų galima daryti tik tuo atveju, kai kartu nurodoma ir faktinė gyvenamoji vieta.

VRM parengtame projekte, kurį dar turėtų svarstyti Seimas, nurodoma, kad šiuo metu problemų deklaruojant gyvenamąją vietą kyla daugeliui būsto nuomininkų, nes Lietuvoje egzistuoja „ydinga praktika“ nesudaryti nuomos sutarčių. Todėl pakeitimais siūloma, kad asmenys ir toliau galėtų registruotis „prie savivaldybės“, tačiau turėtų pateikti duomenis ne tik apie savo faktinę gyvenamąją vietą, bet ir apie darbovietę, mokymosi ar studijų įstaigą.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, kad savivaldybės turėtų žinoti, kur iš tiesų asmuo gyvena, nes registracijos vieta ir faktinė gyventojų buvimo vieta neretai nesutampa.

„Tai ypatingai susiję su vaikų apsauga, kai vaikų teisių apsaugos tarnybos nori ar patikrinti, ar informuoti, bet nežino, kur gyvena tėvai, kur vaikai. Jei žmogus turi kur deklaruoti, gali deklaruoti. Ar sudarę nuomos sutartis, ar ne, jie turėtų teisę pasakyti, kad mes ten gyvename, mus galima ten rasti siunčiant laiškus, pranešimus. Tai nieko bendro neturėtų su registracija, kuri turi teisines pasekmes, sukuria teises ir pareigas“, – aiškino ministras.

Ministerija tikisi, kad faktinės gyvenamosios vietos nurodymas leis išvengti piktnaudžiavimo įvairiomis lengvatomis, pakeitimais taip pat siekiama, jog gyventojai nesusidurtų su problemomis gaudami įvairias socialines išmokas, pašalpas, registruodami vaikus į darželius ar mokyklas.