Nepastebimas rudens palydovas – pelėsis (0)

Nepastebimas rudens palydovas – pelėsis | Shutterstock nuotr.

Nepastebimas rudens palydovas – pelėsis | Shutterstock nuotr.

Atvėsęs oras, drėgmė ir bandymas sutaupyti nors truputį šilumos rečiau vėdinant būstą rudenį, sudaro puikias sąlygas vešėti pelėsiui. Pelėsis ne tik smarkiai gadina aplinkos vaizdą, bet ir sukelia ligas, o kova su juo gali kainuoti keturženkles sumas.

Geriausias ginklas – pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis, kol pelėsis dar neužsiveisė

Pastatų sandarinimo žinovas Andrius Buska teigia, jog geriausias ginklas kovojant su pelėsiu yra apsidraudimas nuo jo atsiradimo iš anksto, o ne bandymas dorotis su pasekmėmis.

„Kiekviename statinyje neišvengiamai yra drėgmės, o kai yra drėgmės, yra ir pelėsio atsiradimo tikimybė. Svarbu apgalvoti, kaip pastatas ir atskiros jo dalys kvėpuos, ar nesusidarys drėgmę kaupiančių vietų ir kaip tai išspręsti. Kai kalbame apie kokybišką sandarinimą ir šiltinimo medžiagas, galbūt net nepagalvojame, kad ir jos gali saugoti nuo pelėsio atsiradimo ir plitimo“, – aiškina „ROCKWOOL“ techninis vadovas Andrius Buska.

Jo teigimu, patalpų viduje drėgmę galima pamatuoti, dažniau jas vėdinti, pelėsį bandyti naikinti cheminėmis medžiagomis nuo palėsio grybo. Tačiau pasirinkus netinkamas sandarinimo bei apšiltinimo medžiagas, pelėsio sporos gali nukeliauti iki statinio pamatų, taip užkrėsdamas giliausias pastato vietas, kurias įmanoma pasiekti nebent per viso namo perstatymą.

„Kova su pelėsiu yra nemaloni, sunki ir brangi. Vien vonios kambario ir sanitarinių mazgų perdarymas, sandarinimas bei sandarinimas gali kainuoti keturženklę sumą. Tačiau jei pelėsio užkratas jau yra pasiekęs giliausius pastato sluoksnius, tai yra kova su vėjo malūnais, nes pelėsis linkęs atsinaujinti, jo sporos sėjasi toliau, ypač jei sąlygos joms daugintis išlieka palankios. Todėl jau statant pastatą, reikia tai apgalvoti“, – sako A. Buska.

Vienas pagrindinių astmos sukėlėjų

Pagrindiniai požymiai, jog atsirado alergija pelėsiui, yra nosies kimšimasis, čiaudulys, kosėjimas, ašarojančios akys, o tai dažnai palaikoma peršalimu, nes nesusisieja su jokiu aiškiu aplinkos dirgikliu.

Europoje, kas dešimtas vaikas astma suserga dėl pelėsio namuose, tuo tarpu JAV, kas dešimtas gyventojas yra alergiškas pelėsiui.

Dažniausiai pelėsis atsiranda drėgniausiose, rečiausiai vėdinamose būsto vietose – vonios kambaryje, rūsyje. Neretai jis užsiveisia prie vamzdžių, oro kondicionierių ar šiukšliadėžių, duše, už drabužių skalbyklių, retai atitraukiamų baldų.

„Dar vienu pelėsio vešėjimo šaltiniu tampa patalpų šiltinimas iš vidaus, ypatingai daugiabučiuose, kur sunku rasti bendrą sprendimą dėl viso namo apšiltinimo. Savomis jėgomis apšiltinant būstą neįvertinama, kad iki šiol šildyta siena gali atsidurti žemos temperatūros lygyje, ims kauptis drėgmė. Todėl verta rinktis atsparias drėgmei, kvėpuojančias medžiagas – akmens vatą bei išsiaiškinti visas apšiltinimo eigos subtilybes, dirbti kruopščiai, nepalikti oro tarpų“, – teigia A. Buska.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *