Vidurvasarį universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų absolventai suintensyvino darbo paieškas – liepą jų įsiregistravo 2 tūkst. – 0,7 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausiai – 51 proc. baigusių profesines mokyklas. Kas trečias įregistruotas absolventas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį ir beveik 20 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą. Tarp jų dominuoja teisės, kineziterapijos, buhalterinės apskaitos, medicinos ir socialinio darbo mokymo programas baigę jaunieji specialistai.
Dėl išaugusio absolventų skaičiaus didėjo jaunimo dalis tarp teritorinėse darbo biržose registruotų darbo ieškančių žmonių. Per 36 proc. arba 7,8 tūkst. per mėnesį įregistruotų nedirbančių gyventojų buvo jaunesni kaip 30 metų. Nuo 2014 metų besikreipiančių absolventų skaičius mažėja.
Nuo metų pradžios Lietuvos darbo biržai tarpininkaujant buvo įdarbinta 97 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o liepos mėnesį – 11,6 tūkst. Vilniuje daugiausiai laisvų darbo vietų registruota plytų mūrininkams ir giminiškų profesijų darbininkams, tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje – parduotuvių pardavėjams, Kaune ir Šiauliuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams.
Liepą greičiausiai įsidarbinti pavyko virėjams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, dažytojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.
Teritorinių darbo biržų specialistai į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 1,9 tūkst. nedirbančių gyventojų. Daugiausiai – 1,1 tūkst. asmenų įgis naujas kompetencijas ir kvalifikacijas, 0,7 tūkst. buvo įdarbinti pagal remiamojo įdarbinimo priemonę. Per mėnesį beveik 6 proc. paaugo norinčiųjų užsiimti savarankiška veikla pagal verslo liudijimą skaičius – tokių gyventojų buvo 8,9 tūkst.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kurie sudarė 7,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nedirbančių žmonių skaičius padidėjo 0,3 proc. punkto.
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio 1 d. buvo registruota Ignalinos – 14,9 proc., Lazdijų – 14,7 proc. ir Zarasų – 14,0 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Neringoje – 2,7 proc., Kretingoje – 3,1 proc. ir Birštone – 3,9 proc. Tarp didmiesčių aukščiausias nedarbas fiksuotas Kaune – 7,1 proc., žemiausias – Vilniuje – 6,2 proc.
