VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. Radžvilo ,,reakcingomis pažiūromis“ (39)

Prof. Vytautas Radžvilas | Propatria.lt nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas | Propatria.lt nuotr.

Vilniaus forumas informuoja, jog Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) intensyvėja bandymai atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu. Naudojantis politiškai motyvuotais dalies studentų skundais, mažinamas V. Radžvilo dėstomų kursų prieinamumas ir apimtys. Tokių sprendimų oficiali argumentacija, jei ja tikėti, daro gėdą ir universitetui, ir studentams.

Šį pavasarį prof. Vytautas Radžvilas VU TSPMI skaitė Europos studijų magistro programos pirmakursiams įprastą Europos idėjos istorijos kursą. Sėkmingai jį perskaičius ir studentams išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo  kursą klausiusių studentų prašymą šį kursą vietoj privalomo padaryti pasirenkamuoju. Prašymo motyvus ir argumentus atskleidžia toliau pateikiamas visas jo tekstas: 

studentu skundas„Savaime tokie studentų prašymai nėra retenybė ir gaunami bei svarstomi visuose Lietuvos universitetuose. Tačiau šis prašymas ypatingas dėl keletos aplinkybių. Pirmoji – tai yra jį pasirašiusių studentų sunkiai paaiškinamo momentinio ir kolektyvinio ,,praregėjimo“ rezultatas. Prašyme nurodomi kurso trūkumai netikėti. Europos idėjos istorijos kursas TSPMI skaitomas jau ne vienerius  metus ir dėl jo anksčiau nebuvo sulaukta jokių studentų priekaištų. Veikiau priešingai – klausytojai šį kursą vertino kaip naudingą ir įdomų, jį savanoriškai lankė kitų kursų ir net kitų programų studentai. Jo turinys šiais mokslo metais iš esmės nepasikeitė. Antroji aplinkybė – dar keistesnė: gerokai anksčiau nei prasidėjo pavasario semestras, kursė seniūnė ragino studentus atsisakyti šio kurso motyvuojant tuo, kad jis esąs ,,kai kam nepriimtinas“, o egzaminuojant „netinkamai“ vertinamos  studentų žinios. Iš anksto „žinojusi“ kurso trūkumus ir faktiškai skatinusi kolegas jį boikuoti studentė pasirodė esanti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja. Kaip paaiškėjo, vėliau ji tapo ir paties „kolektyvinio“ prašymo TSPMI administracijai autore”, – situaciją komentavo prof. V. Radžvilas.

Europos idėjos istorijos kursas ne pirmą kartą atsiduria sunkiai paaiškinamų reformų epicentre. Iki šiol nesulaukęs jokių studentų skundų ir iš tiesų reguliariai savanoriškai lankytas ir studentų iš šalies, šis kursas ne pirmus metus nukenčia nuo Europos studijų programos reformų. Dar prieš keletą metų šis kursas buvo prieinamas dviejų programų magistrantams. Prieš porą metų, kuriant modulinę sistemą, būtent šis kursas paverstas tik vieno iš modulių dalimi ir tapo oficialiai nebeprieinamas kitų programų studentams. Praktikoje tai reiškė, kad kursą galėjo rinktis tik maža dalis buvusių studentų – tie, kurie rinkosi atitinkamą studijų modulį. Panaikinus nepasiteisinusią modulinę sistemą (į dvi „šakas“ skylančią studijų programą) kursas tapo privalomu ir vėl prieinamu visiems studentams. Reaguodama į tai kurso seniūnė kvietė studentus masiškai rašyti individualaus studijų plano prašymus ir taip išvengti privalomo kurso. Šiam planui nepavykus, sulaukta aukščiau pateikto studentų prašymo.

Prašymas buvo svarstomas TSPMI Europos studijų komiteto posėdyje. Prieš jį prof. V. Radžvilas paprašė, kad iš anksto ir raštu būtų patikslinti ir konkrečiau sufomuluoti visi studentų pateikto prašymo punktai. Buvo paprašyta atsakyti į kelis klausimus:

Kaip dėstomas Europos idėjos istorijos kursas gali būti nesusijęs su TSPMI vykdoma ES studijų programa, jeigu Europa ir šių dienų ES dideliu mastu yra kelis šimtmečius trukusios filosofinių idėjų sklaidos ir kovos rezultatas, o šiai idėjai skiriami kursai dėstomi ir laikomi savaime suprantamais geruose daugelio šalių universitetuose?

Ką reiškia ne akademinis, bet iš esmės ideologinis kaltinimas ,,euroskepticizmu“ ir priekaištas, jog viso kurso paslėpta intencija tariamai yra tik siekis įrodyti studentams, kad ES yra žlugusi, kai rimtoje akademinėje literatūroje jau plačiai sutariama, jog neofunkcionalistinis ES integracijos modelis pasirodė nevykęs ir lėmė struktūrinę Sąjungos krizę, kurią įveikti įmanoma tik sėkmingai įvykdžius tokio pat masto ES pertvarką, kurios nepavyko įgyvendinti žlugusios SSRS atveju?

Kaip įmanoma studijuoti ir suprasti ES raidą bei adekvačiai suvokti dabartinės krizės priežastis, mastą ir galimus įveikimo būdus bei perspektyvas išsamiai nesusipažinus su Europos idėjos istorija, jeigu autoritetingoje akademinėje literatūroje gelmine ES krizės priežastimi laikoma integracijos ,,tikslo ir prasmės praradimas“, kuris dideliu mastu radosi būtent todėl, kad, pradėjus įgyvendinti atvirai ekonomistinę ir technokratinę integracijos strategiją, buvo liautasi domėtis iki XX a. vidurio gyvai svarstytais filosofinių Europos vienijimo pagrindų klausimais?

Kuo pagrįstas ir ką reiškia prašyme išsakomas priekaištas dėl paskaitų metu darytų kai kurių ES ir SSRS palyginimų (anaiptol neneigiant ir jų skirtumų), jeigu skaitant kursą, tik paklūstant įsitvirtinusiam ideologiniam ,,tabu“ lyginti abu darinius, būtų nusižengta akademinio sąžiningumo ir profesionalumo reikalavimams ir nutylėta juos siejanti akivaizdi ir seniai žinoma idėjinė giminystė, būtent kad įgyvendinamo ES integracijos modelio vienas iš svarbiausių filosofinių šaltinių yra vadinamojo vokiškojo ,,kritinio“ marksizmo idėjos? 

Kuo grindžiamas priekaištas dėl dėstytojo subjektyvumo, tendencingumo ir šališkumo, tai yra kokios Europos raidą grindžiančios filosofinės teorijos bei idėjos buvo nutylėtos arba inerpretuotos iškreiptai bei savavališkai ir kokie nurodytos studijuoti literatūros sąraše esantys arba nesantys autoriai ir jų darbai liudija apie subjektyvią ir vienpusišką mokymosi medžiagos atranką?

Iki Europos studijų komiteto posėdžio atsakymai į šiuos klausimus nebuvo pateikti. Vis dėlto jo metu dalyvavusi studentų atstovė perskaitė prašymo autorių raštą. Tačiau į prof. V. Radžvilo prašytus atsakyti klausimus jame atsakyta nebuvo. Buvo išsakyta virtinė abstrakčiai suformuluotų kaltinimų ir priekaištų, kurių nepagrįstumas ir net melagingumas buvo parodyti jau posėdžio metu. Pagrindinis dėstytojui metamas kaltinimas buvo atvirai ideologinis-politinis: abejojimas ES integracijos sėkme ir šviesia Sąjungos ateitimi.

„Europos studijų programos komiteto nariams teko priminti, kad kaltinimai tarybinės tikrovės iškraipymu ir juodinimu, tarybinės liaudies laimėjimų menkinimu ir ,,skeptiškas“ netikėjimas komunizmo pergale visame pasaulyje buvo įprastiniai ir grėsmingi ,,pažangiųjų“ studentų metami kaltinimai ,,šviesia SSRS ateitimi“ abejojantiems dėstytojams. Paaiškėjo, kad prašymą pasirašę TSPMI studentai pageidauja ne kritiškų, bet ,,euroentuziastingų“, tai yra, ne akademinių, bet ideologizuotų pseudomokslinių ES studijų. Panašiai kaip ir kadaise studijuojant ,,mokslinį komunizmą“, tokias studijas siekiama įsprausti į griežtus ideologinius rėmus siekiant, kad jų metu būtų nagrinėjami tik siauri techniniai ES integracijos aspektai ir aptarinėjami tik jos ,,laikini trūkumai“, bet nekeliami ir nesvarstomi fundamentalūs klausimai, nuo kurių sprendimo priklauso Sąjungos, kartu ir Lietuvos, išlikimas ir ateitis. Šiame kontekste studentų prašyme matau ne tik mėginimą suvaržyti TSPMI akademinę laisvę pašalinant iš ES studijų ,,ideologiškai žalingą“ Europos idėjos istorijos kursą, bet ir sąmoningą siekį sumenkinti mano, kaip dėstytojo, dalykinę kompetenciją ir pakenkti profesinei reputacijai“, – studentų skundą vertino Vytautas Radžvilas.

Šie argumentai nebuvo išgirsti. Europos studijų komitetas priėmė itin keistą sprendimą palengvinti būsimųjų studentų mokymosi naštą ir pakeisti prof. V. Radžvilo skaitomo kurso statusą. Kursas paverstas pasirenkamuoju nutarus rasti jam kol kas nežinomą lengvesnę alternatyvą. Kadangi prašymo autorių priekaištai Europos idėjos istorijos kursui pasirodė esą nepamatuoti ir niekiniai, nes prašant nebuvo niekaip pagrįsti, jį skaitančio prof. V. Radžvilo dalykinė ir profesinė kompetencija liko nepaneigta, o subjektyvumas ir šališkumas nebuvo įrodyti. Studentų prašymas buvo patenkintas remiantis visai kito pobūdžio argumentais. Priimtas sprendimas grindžiamas tuo, kad kursas negali būti privalomas, nes jis pernelyg sudėtingas ir jis netinkamas skaityti dėl skirtingo studentų pasirengimo lygio.

Šitaip skandalingai motyvuodamas savąjį sprendimą komitetas faktiškai pripažino intelektualinį ir akademinį TSPMI vykdomų Europos studijų nuosmukį. Buvo oficialiai paliudyta, kad į šią studijų programą priimama vis daugiau netinkamai pasirengusių asmenų, nepajėgiančių įsisavinti visavertėms, tai yra ne ideologizuotoms ir paviršutiniškoms, bet iš tikrųjų universitetinėms ir gilioms Europos studijoms absoliučiai būtinų, bet šiek tiek sunkesnių akademinių disciplinų.

Iškalbinga, jog norėdamas išsamiau susipažinti su atsakymais į jo iškeltus klausimus, prof. V. Radžvilas paprašė posėdyje dalyvaujančios studentės perduoti jam posėdžio metu perskaitytą raštą. Tai nebuvo padaryta. Kadangi raštas yra oficialus dokumentas, kuriuo, kaip ir studentų prašymu, buvo grindžiamas Europos studijų komiteto nutarimas, prof. V. Radžvilas prašė Europos studijų programos komitetą, kurio posėdyje dalyvavo ir du TSPMI administracijos atstovai, persiųsti jam minėtą raštą. Tai taip pat nebuvo padaryta. Toks elgesys duoda pagrindo manyti, kad TSPMI administracija pati ne tik iš anksto žinojo apie EK atstovybės Lietuvoje darbuotojos dar prieš pavasario semestrą inicijuotą mėginimą pakeisti Europos idėjos istorijos kurso statusą bei faktiškai pašalinti šį kursą iš studijų programos, bet šiam sumanymui pritarė ir aktyviai padeda jį įgyvendinti.

Kadangi tai yra ne pirmas TSPMI įvykdytas išpuolis prieš prof. V. Radžvilą, kurio, kaip „ideologiškai nepatikimo“ dėstytojo intelektualinę ir akademinę įtaką stengiamasi sumažinti siaurinant jo dėstomus kursus, šį atvejį nutarta viešinti. Tai daroma siekiant atkreipti plačiosios visuomenės ir akademinės bendruomenės dėmesį į demokratijai ir valstybingumui pavojingas politinio ir akademinio gyvenimo tendencijas. Lietuvos humanitariniuose ir socialiniuose moksluose  stiprėja pastangos įtvirtinti ideologinį ir politinį vienintelės tiesos diktatą ir tampa vis pastebimesni mėginimai subtiliais būdais varžyti ir siaurinti akademinę dėstymo ir mokslinių tyrinėjimų laisvę.

Šiomis priemonėmis pirmiausiai siekiama gniaužti ir stabdyti visavertę tautinių ir valstybinių idėjų raišką akademinėje ir viešojoje erdvėje. Kaip ir sovietmečiu, šios idėjos sistemingai šalinamos iš mokymo bei studijų programų ir sąmoningai stumiamos į mokslinių tyrinėjimų lauko paraštes. Jas skleidžiančius dėstytojus ir tyrinėjančius bei plėtojančius mokslininkus stengiamasi marginalizuoti ir nutildyti paverčiant antrarūšiais ir atstumtaisiais akademinės bendruomenės nariais.  Tai daroma sąmoningai ignoruojant arba neigiant minėtų idėjų moralinę bei politinę svarbą visuomenei bei valstybei ir  menkinant jomis grindžiamų mokslinių darbų kultūrinę bei intelektualinę vertę.  Daugėja atveju, kai iš universitetų ir kitų mokslo įstaigų mėginama ,,demokratiškai“ šalinti,  tai yra pasitelkiant formaliai teisėtus būdus, nepagrįstai atleidinėti ,,ideologiškai nepatikimus“, tvirtomis tautinėmis ir valstybinėmis nuostatomis besivadovaujančius dėstytojus ir tyrėjus. Taip pat plinta praktika kurti dirbtines kliūtis šias nuostatas išpažįstantiems jauniems ir gabiems asmenims pradėti mokslinę veiklą ir patekti į akademinę bendruomenę.

„Socialinių mokslų išvalstybinimo tendencijos stiprėja ir ryškėja sparčiai didėjančių geopolitinių grėsmių Lietuvai fone, kai joms atremti darosi kaip niekada svarbus neideologizuotas ir nevaržomas, blaivus ir atsakingas mąstymas ir juo grindžiamas filosofinis ir mokslinis politinės tikrovės tyrinėjimas ir adekvatus jos supratimas bei vertinimas. Ignoruojant ir marginalizuojant tariamai „atgyvenusias“ ir „nebeaktualias“ Tautos ir valstybės idėjas ribojamas ir skurdinamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimų ir studijų laukas. Kryptingai „valant“ akademinę bendruomenę nuo šių idėjų tyrinėtojų ir skleidėjų, žlugdomas minėtų mokslų srityje sukauptas intelektualinis potencialas ir smukdomas jų intelektualinis lygis. Ištautinant ir išvalstybinant – atsaistant nuo Tautos ir valstybės poreikių bei strateginių tikslų –  šias mokslo sritis, iš tikrųjų yra paneigiama jų tikroji kultūrinė, moralinė ir politinė paskirtis ir prasmė. Todėl neišvengiamai pakertamas ir šių mokslų gebėjimas atlikti jiems skirtą pagrindinę misiją – prisidėti prie Lietuvos visuomenės sanglaudos stiprinimo, skatinti tvarią šalies raidą ir išlikti itin svarbiais Tautos ir valstybės išsaugojimo garantais“, – platesnę problemą įžvelgia Vytautas Radžvilas.

VU TSPMI vykstantis mėginimas ,,išspręsti Radžvilo problemą“ net studijų kokybės kaina yra tik šių bendrų tendencijų apraiška, skatinanti atidžiau pasigilinti ir į viso Lietuvos politikos mokslo būklę. Visuomenė turi ne tik teisę, bet ir pareigą iškelti klausimą, kam tarnauja Lietuvos politikos mokslas.

Atėjus laikui bus pateikta išsamesnė informacija ir apie kitus vykstančio prof. V. Radžvilo ideologinio persekiojimo ir mėginimų pašalinti jį iš instituto atvejus. Taip pat bus išanalizuoti ir nacionalinio saugumo požiūriu įvertinti TSPMI pastaraisiais metais įvykdytų studijų programos reformų rezultatai bei mokslinių tyrinėjimų problematikos srityje įvykę pokyčiai.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

39 komentarai

  1. EJ:

    Istorijoje filosofai ir pranasai daznai nebuvo suprasti. Uz bekompromisine tiesa daugelis ju paaukojo netgi savo gyvybes. Todel pagarba filosofui V.Radzvilui.

  2. Tvankstas:

    Totalitarinės liberalizmo diktatūros vykdomas valymas drg. Stalino ‘čistkos’ būdu pagal dar seniau žinomą būdą – ‘užmušk geriausią priešininką’.
    Nuo kada studentėliai, nepajėgiantys suvokti skaitomo kurso dėl nepakankamo pasirengimo lygio, yra teisūs ir gali išvaryti profesorių į gatvę ? Kartojasi senos bolševikinės tradicijos nuo 1917 m., kai komjaunuoliai galėjo dėl ideologinio nepatikimumo ir įskųsti profesorius, ir areštuoti, ir nušauti.
    Europos Sąjungos idėją iškėlė V. Leninas pirmajame Kominterno suvažiavime 1919 m., tuo laikotarpiu iškėlė mintį, kad ‘komunizme virėja valdys valstybę’.
    Pan-Europos idėją skelbė ir R. Kaudenofe – Kalergi (Coudenhove – Calergi) 1923 m.
    Po II pasaulinio karo ES kūrė ir mąstytojai A. Kojeve ir C. Schmitt. Kas jie tokie ?
    Nesunku surasti nemažai informacijos apie juos abu ir internete.
    Aleksandr Koževnikov (1902-68) gyvenęs Paryžiuje tarpukaryje, buvo labai aršus drg.J. Stalino šalininkas, tiesiog SSSR propagandos garsiakalbis Paryžiaus intelektualams, kažkodėl labai ramiai pragyveno Prancūzijos okupaciją, dargi 1940.06.14 sveikino Wehrmacht’ą kartu su PKP už Prancūzijos išlaisvinimą nuo buržuazijos.
    Po karo tapo vienu iš pagrindinių ES architektų.
    Carl Schmitt (1888-1985) buvo vienas geriausių ir ištikimiausių A.Hitlerio teisininkų, pertvarkęs Vokietijos teisę pagal nacional – socialistų ideologiją.
    Po karo tapo vienu iš pagrindinių ES architektų.
    Ką nori studentai – eurostribai pasakyti dėl prof. V. Radžvilo ‘ideologinio nepatikimumo’ ? Reikia sunaikinti visą kartą žmonių, kurie gyveno SSSR ir gali sulyginti jos ir ES panašumus ?
    Sunaikinti prof. V. Radžvilą ‘kaulėta bado ranka’, jei šiandien negali išsiųsti į Sibirą, įkalinti, supūdyti psichiatrinėje ligoninėje ar tiesiog nušauti, kaip tai buvo nesunku 1940 m. komjaunuoliams, J. Paleckio bendražygiams ?
    Kuo kenkia prof. V. Radžvilo dėstomas kursas ? Kad jis nesuvokiamas studentams, esantiems virėjų ar baristų protinio lygio ? Nusileisti iki primityvių rock muzikos ye-ye tantrų, suprantamų studentams pagal jų fiziologinių poreikių lygį ? Ar turi strip tease šokti ?
    Mokslinis komunizmas buvo privaloma disciplina visiems sovietiniams studentams, egzaminas būdavo prieš diplominį darbą, ir jei neišlaikysi, negausi diplomo, o jauni vyrai dar tiesiai į sovietinę armiją ar laivyną 2 ar 3 metų politiniam – ideologiniam susipratimui.
    Nuo Sąjūdžio pradžios (1988.06.03) nemanėme, kad būsime kada nors kas nors įskųstas dėl minties ir žodžio laisvės, kad būsime šalinami iš darbo dėl ideologinio nepatikimumo kaip drg. J. Stalino laikais (tada su tiesioginiu kelialapiu į GULAG) ar drg. L. Brežnevo laikais (1964-82).
    Užaugo nauja karta eurostribų, kuri neduoda užmiršti SSSR totalitarinės proletariato diktatūros persekiojimų jau ES totalitarinės liberalizmo diktatūros naujais persekiojimais ir tremtimis į bedarbio skurdą Lietuvoje.
    Kokia mizantropinė žmogėdriška aistra apėmusi eurostribus, kuriems negalioja nei žmogaus teisės, nei Konstitucija, nei įstatymai, nei Dekalogas, nei žmogiškumas – koks malonumas naikinti protingiausius lietuvių tautos žmones ir keliaklūpsčiauti teisingai euroideologijai, kuri teverta suvalgyto kiaušinio lukšto ir audžiama iš prisiskaičiusių nemokšų bezdalų.

    • Bartas:

      “Tvankstai”, man, be to ką pasakei priminė ir Kinijos komunistų sukurtą “chunveibinų” judėjimą.
      Tikriausiai, ” jaunieji eurostribukai” , nežino , kad “kultūrinės revoliucijos” metais negyvai uždaužyti “propesorių” – garbė. O apie Pol Poto “pažanga” jauniems lietuvių garukams geriau nepasakoti. Nes blogas pvz; – užkrečiamas.
      Būtina sugalvoti ir duoti rimtą atsaką šitiems “chunveibinams” ar “komsomolcams”.

  3. Tvankstas:

    Atėnų demokratija nužudė Sokratą 399 m. pr. Kristų.
    Nuo to laiko demokratija nepasikeitė – ji bijo prieš ją nesilenkiančių mąstytojų, ji bijo jų kritikos.
    Platonas ypatingai nekentė demokratijos.
    Aristotelis davė nemirtingą demokratijos įvertinimą : ‘demokratija yra blogiausia iš visų galimų santvarkų, kurioje hienos valdo asilus’.
    Demokratijos hienos tiesiog paniškai bijo jų graužiamo asilo, kuris atskleidžia hienų tikrovę : valdyti užsimetus avinėlių skrandas.
    Demokratija Lietuvoje pavojuje – stabdyk prof. V. Radžvilą. Taip galima apibūdinti visą šitą studentėlių, įkvėptų teisingų euroidėjinių vadų, sukeltą šaršalą.
    Galimi dar palyginimai :
    1. Meritokratija (euroteisingieji ideologai) tikslo siekia kurstydami ochlokratiją (gaivalų ar valkatų valdžia).
    Apie tai dar Ž.Ž. Ruso perspėjo : tai demokratijos susinaikinimas.
    2. Pagal M. Bulgakovo “Šuns širdis’ : švonderizmas skatina šarikovizmą.
    Tai gal studentėliams tiktų eurošarikovų vardas ?

    • Jonas:

      iš kurio Aristotelio veikaliuko citata „demokratija yra blogiausia iš visų galimų santvarkų, kurioje hienos valdo asilus“?

      • Tvankstas:

        Tai visas detektyvas, kurį turėčiau papasakoti, kad pasakyčiau iš kurio Aristotelio veikalo ši citata.
        Šiandien negaliu prisiminti, nes 2012 m. sausio pradžioje Nyderlandų policija paėmė tris mano kompiuterius ir du iš jų sugadino, sunaikindami ir 12 metų rinktą informaciją, apie 150 GB. Mano popierinį archyvą apie 30.000 lapų išdrabstė, dalį sunaikino, kaip ir keliolika knygų, dalis buvo parvežta į Lietuvą, kurį pamačiau po beveik po 5,5 metų, kažin ar metų užteks atsirinkti.
        Trumpa tos citatos istorija. 2004 m. ją radau be nuorodos portale polonica.net, kuris lyg tai 2012 m. buvo uždarytas dėl cenzūros.
        Ilgai ieškojau, kol pagaliau radau kažkuriame 19 amžiaus Aristotelio darbų leidinyje graikų kalba iš archive.org, pagal žodžius ‘huaina’ ir ‘gaidaros’ ar ‘gaidouros’, lyg tai ‘Athėnaion politeia’, lyg tai ‘Ėthikon Nikomacheion’, lyg tai ‘Politika’, užsirašiau savo pastabyne graikiškai, bet įvykis 2012 m. pradžioje, kai teko išlipti iš kapo duobės penkiasdešimties metų nuo šešių apkvaišusių ir nieko neatsimenančių narkomanų dėl 20 ar 50 eurų, iš kurių vienas (23 metų) nusidūrė ant peilio mano dešinėje rankoje, man atsitrenkus į autobusą (nepaprastai retas atvejis pasaulyje, vienetai per šimtą metų), teko patirti visą Nyderlandų Karalystės rasistinės teisėsaugos jėgą meluojant, šmeižiant, klastojant, visą sąmokslo jėgą prieš mane vienui vieną narve – prokurorai, policininkai, tyrėjai, aštuoni top-advokatai (keturi iš geriausiųjų dešimtuko), teisėjai, psichiatrai, psichologai, kriminalistai su Leideno universiteto prof. C.E.H. Bergeriu priešaky, ir tai viskas vyko nenaudojant nei rūbų, nei daktiloskopijos, nei DNR, lyg tai būtų atsitikę tarp dviejų nuogų homo prieš sueitį lovoje, nors įvykis buvo naujametinę naktį lauke apie 0 laipsnių temperatūroje, lyg tai būtų atsitikę Nyderlandų Karalystės vergijoje iki 1863.06.30.
        Atleiskite man, bet po tiek pergyvenimų per 64 mėnesius, ne viską galiu prisiminti ir pasakyti iš atminties, reikia laiko atsistatyti, daug kas pavyksta prisiminti, bet kai ko – nors galva plak sieną…
        Rašau knygą apie savo bylą, trūksta dar poros taškelių iš rasistinės Nyderlandų Karalystės teisėsaugos, tenka lūkuriuoti, mano artimieji, paskaitę skyrelius, tiesiog užhipnotizuoti jaučiasi, nes narko – pragaro aprašymas žavus. Su kuo tik nebendravau Nyderlanduose, EP, EŽTT, Lietuvoje – tiesiog tai, ką rašau, cituoju, tai lyg savo odą nusiplėščiau ar užtrintas nuospaudas nukirpčiau.
        Taip kad man vykdoma naujojo eurožmogaus inžinerija pažįstama savo kailiu, o ne iš knygų ar lakuotos MIPP narko-sodomitinės indoktrinacijos ir tų studentėlių nešama pragaištis primena man mano nepavykusio nužudymo aplinkybes šešių visiškai girtų ir visiškai apkvaitusių marihuana, amfetaminu narkomanų elgesį, kuris labai primena Apšvietos rengtą Prancūzijos revoliuciją 1789 m. ar liberalų parengtą 1917 m. spalio perversmą Rusijoje, o visa tai labai aiškiai aprašė dar 1872 m. F.Dostojevskis ‘Velniuose’.
        Negaliu atsakyti šiandien iš kurio Aristotelio veikalo ši citata, nes dėl pavojaus demokratijai ji ištrinta, telikę monarchijų laikų leidiniuose.

        • Nieko tiek pernelyg nuostabaus, žiniomis po 1982 m. kai brežnevinė adminstracija pakeitė stalininės “jubiliejinį” išmislą dėl (nuo) 1935 m. artilerijos Rusijoje pirmojo panaudojimo minėjimų (iš 550 metukų išlygindami į 600-us, t.y. ne pirktų pas vokietukus patrankėlių parsigabenimo į Rusią, o iš Smalėnų lietuvių įgulos atvežtų 1382 m. patrankėlių gintis nuo totorinio antplūdžio); dar ir dabar jau bus 635 metai, kaip kažkur ties Kremliaus sienomis (gal net po laikinam naudojimui, iki pašalinimo – nes laidot monstro-iškamšos Žemėj nėra nei vieno GYVO sutvėrimo kam, ir vietos nieks neskirs ryškiai – suręstoj akmeninės palapinės vietoje) apie 2000 lietuvių įgulos, sykiu su mūsu kunigaikščiu klasta išžudyti ilsisi. Taip ir Deutsch-Holand aplinka iš po vikinginės, komunaslavinės dar teberypuojanti savosiose “šiltnaminėse pasakose’ ir drebanti, – nuo kiek vienos gyvybės, kiekvieno kaimyno, ar tai lenkas, ar gudas, ar lietuvis, jotvingis, ar prūsas… Ypač gėdinga ta “vakarietiška, net ne DDR-inė” praeitis, kai po 1950 m. grąžinamus iš SSSR zonų buv. Rytprusių gyventojus, lietuvius, prūsus, buvo prievarta verčiama rašytis VOKIEČIAIS, o tie, net iš Užnemunės antisovietinių partizanų, kurie sugaudyti abiejuose Nemuno krantuose buvę (pagal kilmę – jei buv. Reicho – perduoti buvo VFR adminstruojamai deutšlando daliai) ir atsisakinėję įrašo “vokietis”, reikalaudami likt PRŪSŲ, net psichitrinėse ligoninėse VFR! buvo laikomi. Tad…

          • Štai viena iš galimų vietelių (pagal įrašus dokumentuos-laiškuose iš prūsų paveldo pokaryje likusiuose mūsų archyvuose; atvertuose tik po Kovo 11-osios), kur prievarta buvo stengiamasi palaužti netgi priešpaskutiniosios
            PRŪSŲ KARTOS valią. Būtų įdomu detalesnis istorinis-dokumentinis tyrimas vokiškuose archyvuose. Buv. jų administracija, dab. laikinojo Rytų Prūsijos administratoriaus, – de facto likusiosios SSSR administravimui paskirtos dalies asmenyje tokio Michail Gorbačiov – galėtų ir atsiprašyt bei to etnocido vykdytojus paviešinti.

            O vykę tai (pagal nuorodas laiškuose) ir Giutersloh…
            Zentrum für psychiatrische Hilfe, ar šiame ar kažkur ten pat, dera tirt:
            http://www.nw.de/lokal/kreis_guetersloh/guetersloh/guetersloh/20421351_Zentrum-fuer-psychiatrische-Hilfe.html

            bet…prūsų “perlaužt” galitunai įvokietinant …nepavykę

          • Tvankstas:

            Gal galėtumėte parašyti pavardes tų žmonių, kurie buvo gydomi psichiatrinėse VFR ligoninėse ir jų vietas su pavadinimais ?

            • Štai buvę “prierašu” atsivėrę susipažinimui, o bylu Sk. (Nr.) tektų pakelt rankraštyne, kai atšvietą (kopiją) ištrauksiu galėsiu pavardinti; bet svarbu čia dabar ne tai, nei tas ar kitas iš buv. Sąjūdžio bendražygių (bėdeles “užsitarnavusių”, ir kad žinotumėt… labai pelnytai, ar Z.V. ar V.R. tapačiai dėl savų žioplysčių ar net pasipūtėliško žioplumo, asmenybinio, taip, ne asmeninio, o
              a s m e n y b i n i o, dar ilgai turės kuoptis …ir patys – sau, dėl savęs) ką kaip, kur, dėl ko ir kuo d e j u o j ą… Bet svarbu, kad
              “neišverstų į sniego gniūžtės sindromą” kokie dabartinės LRT okupantai, mat ne LTSR AT okupacinio režimo paveldo mūre labiau, ar LKP (TSKP padal.) CK bunkery įspiestos dalys mūsų laisvosios “demokratijos”, o po Sausio 13-osios pergalės išvaduoto bokšto tiesioginė aplinka-atstovybė m u l k i n t o j ų
              gniaužtuose.
              Čia jau ne Z.v. su V.R. “bėdelytės”, čia jau R.Karbauskio (ir visų mūsų, demokratiškai jį “pakėlusių”) didelė bėda ir GĖDA.

              • Tvankstas:

                Nėra jokios Z. Vaišvilos ir prof. V. Radžvilo kaltės – abu jie savo darbus dirbo gerai, taip gerai ir sąžiningai, kad tapo krislu vagių ir tinginių akyse, arba kaip G.Orwell rašė ‘aggressive symbol of chastity’ apie tokius žmones, juos apvogusieji ir apšmeižę tiesiog iš kailio neriasi kankinami Kaino ženklo, siekia nuvaryti į mirtį ir užmarštį, kad niekas niekada net neužsimintų.
                SISTEMA negali pakęsti padorių žmonių ir dar esančių puikiais žinovais.
                Aischulo ‘Prikaltas Prometėjas’ (sanskritu Pramatas arba lietuviškai Pramatąs) tai labai puikiai nupasakojo prieš 2500 metų.

                • brangus Tvankstai, pasipūtimas ir tėra –
                  vien pasipūtimas, ypač su (ne)santykiu su
                  kitais ž m o n ė m i s; kadangi net ne susidurt,
                  net ne susidurstyt, o labai labai įtemptomis, artimomis aplinkybėmis (ne sąlygomis, o būtent a p l i n k y b ė m i s) tekę veikt (su vienu iš jų netgi dirbt, ir skirtingose srityse bendradarbiaujant a r t i m a i ), tai labai atsakingai dėl požiūrio (/ ne/santykio ) į aplinkinius, ir kitų ydingų …Valstybės raidai, jos ateičiai sukurptų iš jų (na nenuovokos gal) abiejų aplinkybių, kiekvieno skyrium, ir… tarsi
                  – darant UŽ, UŽ, sakykim – Lietuvą, bet…
                  “praslystant”, ypač Radžvilo… pamatinėse, tvirtų tvirčiausios, esminės “užfilosofinimų išššmintingumais” prolietuvybinės, su jotvingiškai-prūsiškuoju, netgi Kanto+Vėliaus mokomuoju p a m a t i n i u paveldu…

                  Tiek trumpai, ir (ne)paprastai, – kam reikia, tas nesusipainios, – pritars, pridurs, ir paprotinti manau gebės, kiek tinkamiau regis bent Vaišvilą, na o Radžvilo nuo jo teisuolasmeniško debesėliuko tai net pat Radžvilas nepajėgus nulelt jau (duok Die, kad
                  klysčiau, bet.. neklystu. Toli jam (jiems) ne vien iki jotvingiškai-prūsiško galindų-latgalių esminių s a i t ų žemaitiškosios lietuvybės lietuviškąjam Sūduvos ar Nalšios paveldui atskleist, kaip dar toliau (iki pat Žemaitijos Gulbių kaimo vaikio a.a. N.Vėliaus pamatinių mitologinių pagrindų perėmimo-panaudojimo
                  IR SKLAIDOS (Radžvilui tai vienintelis kelias, vienitelė g-bė “į į m t” kas Vėliaus(su a.a. B.M.Alseikeite); net veik kas kart tapačiai pro šalį vis ir pro šalį “praslysdavęs’ a.a. R.Ozolas, ir net iš perdėm užsi-pasiaukštintos savivertės, jam vėlgi tiek šviesiau kilstelt savo
                  a s m e n y b i š k o j o santykio gilumos su visuomene …nepavykę.

                  Tad dėl silpnumos pasipūtėliškumo akimirkos,
                  užkardžiusios jų, čia esančių ir v e i k t tebemėginančių, savas galias… nėr kaltės niekieno, – vien jų pačių. Tiek. Te išsikapsto,
                  – geranoriškai, tačiau itin itin reikliai (ypač vardanl jotvingiškai-prūsiško galindų-latgalių esminių s a i t ų žemaitiškosios lietuvybės),
                  padėt bet kuriam iš jų galįs bet kuris iš mūs…

  4. Getas:

    Tvankstas puikiai visą situaciją atskleidė ir kur visa tai veda. Aš pridėčiau, kad kišamas polikorektiškumas veda prie stagnacijos bendrai, o ypač prie politinės minties stagnacijos. Visos stgnacijos sukelia socialinius neramumus ir riaušes, kurios baigiasi nauja diktatūra. Todėl man patinka “nepraustaburnis” Donaldas Trampas, kuris išjudino sustabarėjusių polikorektiškų ES politikierių didktatūrišką elgesį… Turėkime vilties, gal vistik iki bolševikų švonderių nenusirisime.

  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Labai liūdna Vytauto žinia.
    Kai …
    “Americans know that a strong alliance of free, sovereign and independent n_a_t_i_o_n_s is the best defense for our freedoms and for our interests.”
    Donald Trump, Varšuva
    tai Lietuvoje …
    “siekiama gniaužti ir stabdyti visavertę t_a_u_t_i_n_i_ų ir valstybinių idėjų raišką”
    Vytautas Radžvilas
    ****
    Išvada:
    Donaldo vertylių sąraše yra tauta (tautos), o Lietuvoje naikinama Tauta.

  6. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Lietuviai, kur bebūtumėm,
    Tautos SĄJŪDIS arba Tautos mirtis. Kas žino išeitį iš Tautai mirtino pavojaus, v_a_d_o_v_a_u_j_a.

  7. Tvankstas:

    Nesunku susižinoti internete.
    Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje nustebino savo asmenybėmis, pasijutau lyg būčiau KPSS / LKP partkome 1940-41 metais su garsiomis Paleckio ir Zimano pavardėmis, dar Brežnevo laikų Zaikausku.
    Kas tai ? Naujasis europartkomas, Briuselio akys ir ausys Lietuvoje, euroGlavlitas ( cenzūra SSSR laikais), ar ‘3 in 1’ ?
    Kaip J. Paleckis ir G. Zimanas džiaugėsi kuriantys socialistinę Lietuvą tremdami Lietuvos žmones (turtingesnius, inteligentus, studentus,…) 1941.06.15 į Sibirą, na taip, jie patys nedalyvavo trėmimuose, bet jų užsiundyti šarikovai tai darė, taip dabar jų giminės palikuonys užsiundė tiesiogiai ar netiesiogiai tos pačios Europos Komisijos darbuotoją studentę Ievą Galkytę su studentų grupe kaip šarikovus suėsti kitamintį prof. V. Radžvilą.
    Kas tie euroišminčiai, įtinkantys europolitkorektiškumui ? Vakarų Europos universitetuose beveik 90 nuošimčių filosofų yra pedofilų ir incesto gerbėjai, tai reiškia, kad ir prof. V. Radžvilas tokiame lygmenyje turi susieuropinti ?

  8. Tomas:

    Straipsnyje labai aiškiai pasakyta, kad dėl skirtingo studentų pasiruošimo lygio kursas bus nebeprivalomas, o pasirenkamas. Prie ko čia visa tirada apie susidorojimą?
    “Šiomis priemonėmis pirmiausiai siekiama gniaužti ir stabdyti visavertę tautinių ir valstybinių idėjų raišką akademinėje ir viešojoje erdvėje.” Šiame portale dauguma straipsnių skambina tuščiais pavojaus varpais.

    Dėstytojas turėtų adaptuoti kursą arba suskaldyti į du: paprastesnis būtų privalomas, o gilesnės studijos būtų pasirenkamos. Taip atsirinktų stipriausius studentus.

    • Jonas:

      Tomai, VU išduodamas diplomas visiems bus VIENODAS. Jei kas nepajėgus mokytis normaliu lygiu, tai universitetuose adaptuotų programų lyg ir nebūna. Neteko grdėti, kad TSPMI (ar VU) būtų integruotų sutrikusio vystimosi (ar kitokių dvasios ar vystimosi bėdų turinčių) studentų grupės, kad jiems reikia adaptuotų programų?

      • Tomas:

        Jau senokai mokslo įstaigos veikia laisvos rinkos sąlygomis. Mokomos vietos neužsipildys pačios.

        • Jonas:

          tai ne laisvos rinkos sąlygos, o mokslo ir studijų visiškas nuvertinimas, vadnamas diplomų pardavinėjimu… Vieniems – už pinigus („laisva rinka“ – kad ir durnas, jei tėvai pinigų duoda, diplomas bus…), kiti – už pažintis (politinės klikos vaikeliai ar anūkėliai, kad ir kvailoki, bet diplomusturi gauti ir gerai apmokamas valstybės išlaikomas darbo vietas privalo gauti… Štai jums kokia pasmus „laisva rinka“…. Tai tikra parodija laisvos rinkos…

      • Pikc:

        Beje, įdomus momentas: homsomolo chunveibinai “danosą” parašė dėl “ideologiškai netinkamų” Radžvilo pažiūrų (dėl ko jį ir “kvietė ant kilimėlio”), o nurodytas kurso statuso pakeitimo pretekstas yra visiškai idiotiškas – bet vis tiek “progresyvai” aiškina, kad “Prie ko čia visa tirada apie susidorojimą?” 🙂

  9. Algimantas:

    Seimas LKP įvertino kaip nusikalstamą represinę organizaciją, tačiau tos partijos buvusiose kareivinėse išliko pakankamai šiknių ir jų palikuonių. Jiems išprovokuoti kokį šmeižtą, protestą buvo duona kasdieninė. Pasirodo ir dabar užtenka.

  10. Tvankstas:

    Kokius absoliučios eurokvailybės marazmus turime nekritiškai priimti ? Homo, pabėgėlius, klimato kaitą, vėjo malūnus, tęsti būtų galima be galo…
    Kodėl rytų europiečiai, kurie laikomi antrarūšiais ES žmonėmis visose srityse ir visais atžvilgiais, ką pripažįsta ir blaiviai mąstantieji vakariečiai, su aiškiai reiškiamu vakariečių rasistiniu pasityčiojimu rytiečių atžvilgiu, kurie neseniai išbridę iš Maskvos komunizmo liūno su svajone pagaliau kurti žmogišką visuomenę su amžinųjų vertybių laikymusi – Dievas, šeima, Tėvynė -, turi vėl nuolankiai išklausyti europamokslautojų, kurių politkorektiškos mintys be logikos ir atrodo lyg besiblaškantis reumatizmas po kulę, lyg kvaištelėjusio naujatikio tantrų kartojimas daužantis rankomis į krūtinę : demokratija, demokratija, demokratija,…, kai sekančią dieną kalba užmiršę vakardienos tauškalus ir tik tantrinė ‘demokratija’ belieka ir a priori visada teisūs.
    Kad būtum jiems tinkamas, turi be perstojo linksėti, arba ‘linguoti kartu su KPSS’, kaip atsimena dar komunos laikus pragyvenę žmonės, turi būti bestuburiu ir beminčiu šliužu ir karštai mylinčiu eurofederastu.
    Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Lietuva, Latvija, Estija buvo gausios žmonėmis, kurie nesutiko nei su stalinizmu, nei su brežnevizmu, taip ir dabar nesutinka išlikę tų dienų ir šių dienų blaiviai matantys ir mąstantys žmonės, kuriems žmogaus padorumas yra aukštasis matas žmogaus gyvenime.
    Eurokritikai vaizduojami MIPP kaip su protu pasimaišę keistuoliai, nesuvokiantys Realpolitik su multikulti dogma.
    Čia tik pasisakymas, nenoriu perdaug išsiplėsti.
    Tai kokios tos dogmos, kurių nevalia kritikuoti, koks jų sąryšis su tikrove ?
    Homo – aš noriu pamatyti nors vieną homo porą, pasidauginusią per burną (orališkai) ar išangę (anališkai), o jei tai nėra įvykę iki šiol ir abejotina, kad tai gali atsitikti, tai apie kokias jų šeimas gali vykti kalba, pažeidžiant Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 16 straipsnį, galiojantį nuo 1948.12.10.
    Pabėgėliai – tai yra nusikalstama pramonė, dirbtinai traukianti žmones iš trečiųjų šalių, jau žinant iš anksto, kad jie net nesistengs įsitraukti į šalies priėmėjos gyvenimą savo visuomenei naudingu darbu, žinant, kad nepaliaujamai augs nusikalstamumas ir prekyba kvaišalais.
    Klimato kaita – dar romėnai sakė, kad ‘kvailių skaičius begalinis’, šiandien kuriamas ‘mokslas’ yra apsiskaičiusių kvailių ‘mokslinė veikla’, pasiekianti neregėto masto fantasmagorijų – jei ištirps ledynai, vandenyno lygis pakils 60 (šešiasdešimt) metrų, kai tikrovėje ledynų yra pakelti vandenyno lygiui tik apie 5,0 (penkis) metrus. Čia tiek daug kvailysčių, tapusių ‘mokslu’, kad tektų pavargti vardinant, taip ir knyga gautųsi, gal 800 puslapių.
    Vėjo malūnai – tai tiesioginis piliečių skurdinimas, kai monopolijos bėga į mokesčių rojus, tai belieka apmokėti smulkiajam ir vidutiniajam verslui ir nelabai turtingiems piliečiams. Techniškai tai yra anachronizmas, panaudojant tik 31 nuošimtį vėjo jėgos, kai yra sukurta vėjo kolonos su 65 nuošimčiais, bet jų nereikia, nes reikia skurdinti piliečius. Vokietija dar 2012 m. išleido 20 mlrd. eurų vėjo malūnų dotacijoms. Čia tikra L.Brežnevo ‘ekonomika turi būti ekonomiška’.
    Žvelgiant į Briuselio viršvalstybinės vyriausybės ir EP kvailystes ekonomikoje, kultūroje, pasijunti lyg ‘Brave New 2017’ , A.Huxley ir G.Orwell distopijose, ir tai aprašyti reikalingas Erazmo Roterdamiečio, J. Hašeko, N. Gogolio bendras talentas.
    ES piliečiai prievartaujami ultimatyviai : tikrovėje Europos valstybės turi būti taikioje sąjungoje pagal laikmečio reikalavimus, tai 147 tarpvalstybinių monopolijų klika Briuselyje smaugia piliečius vardan eurokomunizmo ateities, prisukdama veržlėmis žmogaus teises ir tai vyksta su pagreičiu.
    Nejaugi studentai, graužiantys prof. V. Radžvilą dar nėra perskaitę ‘1984’ kaip instrukcijų ir nemato savo veiksmų tapatumo ?

  11. Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, 1959-ųjų ruduo, vyksta Kompartijos atviras susirinkimas. kuriame smerkiamos dvi lietuvių literatūros mokslininkės Meilė Lukšienė ir Vanda Zaborskaitė. Mes, studentėliai, dalyvavome šiame gėdingame farse kaip nebylūs bejėgiai stebėtojai, sekėme, kaip mokslininkes “demaskavo” du aspirantėliai, kurių pavardžių nebeminėsiu, nes jau mirę.
    2017-ieji, VU politinių mokslų institute devyni studentėliai “verčia” dėstytoją… Išties Vilniaus universitetas laikosi ilgaamžių tradicijų, ruošdamas Lietuvai ateities politikus. Įsidėmėkime tas 9 pavardes ir neberinkime, nes tai mažaraiščiai.

  12. Jonas:

    straipsnyje reikėtų patikslinti vieną žodį… (pradžioje). Ne „politiškai motyvuotas“, bet „politiškai angažuotas“ laiškas…

  13. Gūglinam čia::

    pipedija.com/index.php/TSPMI_komjaunimo_kuopelė

  14. Birute:

    Nemanau, kad situacija reiketu taip dramatizuoti – tai isduoda didesne profesoriaus baime nei pykti – su visa pagarba, be abejo. Primena paranoja. Nieko bloga nematau, kad studentai skundziasi, jog ju lukesciai nebuvo pateisinti. Jei jie taip jauciasi, tai ju skundas teisetas, net jei ir abejotinai pagristas (toks ant ribos pasikesinimo i akademine laisve), kas irgi yra subjektyvu ir priklauso nuo interpretacijos. Kazkas tikrai yra ne taip, jei apskritai atsirado toks skundas. (Panasiu diskusiju is viso turetu buti daugiau, nes studentai nuo seno yra iprate tylet po sluota, ka manau esant labai blogai, ir tikrai mazas demesys yra skiriamas jiems kaip lygiaverciams akademines bendruomenes dalyviams.) Del skundo esminiu priezasciu – tai galbut truksta abipuses pagarbos? O gal skaidrumo – gal studentai galvoja, kad visokias neaiskias idejas profesorius is galvos traukia, tai gal tuomet reiketu imtis visu priemoniu viesinti saltinius ir argumentuoti savo issakomas paziuras moksliskai ir etiskai. Nes is kitos puses, magistro studijos yra kiek kitokio pobudzio nei bakalauro, ir destytojai turetu buti laisvi destyti kursus savo nuoziura, remiantis tyrimais is tos perspektyvos, kurie jie patys pasirenka. Bent jau uzsienyje ta esu patyrusi, kad magistrams destoma ne, kaip kad tikimasi, apibendrinta vadoveline medziaga, o tik tam tikros teorijos ir perspektyvos, kuriu specialistas destytojas yra. Bet, yra vienas bet, pagal kurso pavadinima ir aprasyma studentai tikisi platesnes apzvalgos, tai jei jiems pateikiama tik tam tikra perspektyva, nenuostabu, kad jie jauciasi apvilti.

    • Tvankstas:

      Kiek dar platesnę apžvalgą turi pateikti prof. V. Radžvilas ?
      Tai iš anksto suplanuotas liberalmarksistinis teroras prieš profesorių, pažvelkite į detales :
      ‘Priimtas sprendimas grindžiamas tuo, kad kursas negali būti privalomas, nes jis p e r n e l y g s u d ė t i n g a s ir jis netinkamas skaityti dėl skirtingo studentų pasirengimo lygio.’
      Minėjau jau, kad studentai tėra virėjų ir baristų protinio lygio, gali gauti magistro diplomus pagal jų norus pritaikytą programą – tai gal grilinimo, apkepimo, šašlykų technologijas turi dėstyti prof. V. Radžvilas kaip proftechninėje mokykloje, ar striptizą šokti ?
      Įsiskaitykite prašom, kaip slepiamas posėdžio dokumentas, tamsoje lyg Voltero demokratijos žiurkių, kad sugraužti profesorių slapta, tyliai ir niekam nematant, paaiškina visą sąmokslininkų vieningumą, kaip politiškai korektiškų europeizuotų lietuvių, tiek TSPMI vadovybės, tiek studentų :
      ‘Iškalbinga, jog norėdamas išsamiau susipažinti su atsakymais į jo iškeltus klausimus, prof. V. Radžvilas paprašė posėdyje dalyvaujančios studentės perduoti jam posėdžio metu perskaitytą raštą. Tai nebuvo padaryta. Kadangi raštas yra oficialus dokumentas, kuriuo, kaip ir studentų prašymu, buvo grindžiamas Europos studijų komiteto nutarimas, prof. V. Radžvilas prašė Europos studijų programos komitetą, kurio posėdyje dalyvavo ir du TSPMI administracijos atstovai, persiųsti jam minėtą raštą. Tai taip pat n e b u v o p a d a r y t a. Toks elgesys duoda pagrindo manyti, kad TSPMI administracija pati ne tik iš anksto žinojo apie EK atstovybės Lietuvoje darbuotojos dar prieš pavasario semestrą inicijuotą mėginimą pakeisti Europos idėjos istorijos kurso statusą bei faktiškai pašalinti šį kursą iš studijų programos, bet šiam sumanymui pritarė ir aktyviai padeda jį įgyvendinti.’
      Objektyvūs įvykiai labai gražiai paaiškina – tai studentų ir vadovybės bendras tikslas išvyti geriausią Lietuvos filosofą iš darbo, nustumti į nedarbo ir skurdo liūną.

      • Birute:

        Tai gal jam ta rasta dar atsius, tegul nenuleidzia ranku 🙂

        Kad avis butu sveika, ir vilkas sotus, panasu, kad “teko” israsti priezasti-preteksta. Bet nesutinku, kad tai susidorojimas, greiciau jau vienos puses labai netenkinantis kompromisas.

        • Tvankstas:

          Čia taip atsiųs, kaip atsilygins po mirties avižomis. (daug šypsniukų ir garsinis priedas e-he-he-he)
          Kaip gražu, kai daugiau nepatenkintų personų išlenda niekindami – toks Lietuvos diplomatas Mindaugas Stanys (Čekijoje), kaip politiškai korektiškas eurolygio diplomatas, necenzūriniais žodžiais (kas galėtų paneigti, lyg hašišo apsirūkęs, lyg kokso apsiuostęs) išplūdo prof. V. Radžvilą.

  15. Docentas (VU):

    Pagarba pilietiškiems studentams.
    Iš tiesų ir man buvo gana keista, kad gana kestų pažiūrų V, Radžvilas dėsto Vilniaus universitete.
    Keista, kad iš liberalo Radžvilas patapo kažkokių euroskeptiškų pažiūrų politikuotoju.
    Nieko stebėtino – Vilniaus universitete aiškiai dominuoja liberalios bei eurointegracinės pažiūros. Ir ne tik TSPMI (tiksliau, kituose fakultetuose gal net labiau, nes TSPMI yra nemažai ir konservatorių).

    P.s., asmeniškai aš dėstau kitame VU padalinyje, su TSPMI dėstytojais nesu gerai pažįstamas. Tad jokio asmeniško intereso čia nėra.

  16. Oficialus paaiškinimas:

    VU TSPMI pranešimas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos viešojoje erdvėje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *