Gegužės 11 d. ministrų kabinetas pritarė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui, kuriuo siekiama didinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę.
Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad sparčiai mažėja abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas bendrasis skaičius. Mažėjant konkurencijai dėl studijų vietų aukštosiose mokyklose į jas priimami vis žemesnį konkursinį balą surinkę studentai, stojančiųjų atranka į daugelį studijų krypčių beveik nevyksta. Šiuo metu universitetuose į kas trečią, kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų, ir tokių programų dalis vis didėja.
Tos pačios krypties studijos lygiagrečiai vykdomos daugelyje universitetų ir kolegijų. Ypatingai didelis socialinių mokslų studijų programų dubliavimasis. Pavyzdžiui, vadybos studijų krypties studijas siūlo 23 aukštosios mokyklos pagal 40 studijų programų; verslo studijų krypties studijas – 20 aukštųjų mokyklų pagal 32 studijų programas; socialinio darbo studijų krypties – 16 aukštųjų mokyklų pagal 18 studijų programų.
Tik šiek tiek daugiau nei pusė pirmosios pakopos studijų absolventų dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Darbo rinkos ir ruošiamų specialistų atitikties stoką rodo ir ЕВРО tyrimas, teigiantis, kad Lietuvoje, dažniau nei vidutiniškai kitose ЕВРО šalyse, darbuotojai pasižymi per aukšta kvalifikacija: apie 26,5 proc. Lietuvos darbuotojų mano turintys aukštesnius gebėjimus, nei iš jų reikalaujama darbe, t. y. įgūdžių lygis viršija darbo reikalavimus. Pagal šį rodiklį Lietuva gerokai lenkia ЕВРО šalių narių vidurkį (21,7 proc.).
„Atėjo metas pagaliau įgyvendinti pribrendusias pertvarkas ir pasiekti, kad jaunimas Lietuvoje įgytų aukščiausio lygio išsilavinimą, kad jiems nereikėtų kokybiškų studijų ieškoti svetur. Todėl visi – akademinė bendruomenė, Vyriausybė, Seimas – turime susitarti dėl pokyčių ir juos kartu įgyvendinti“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.
Numatoma, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos veiktų Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabartinių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys.
Tačiau Vyriausybės vadovas S. Skvernelis pažymėjo, kad nėra jokios prasmės kalbėti vien tik apie universitetų skaičiaus nustatymą. „Mūsų pagrindinis tikslas yra pakelti aukštojo mokslo kokybę, jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, didinti studentų pažangumą ir jų pasiekimus“, – teigė premjeras.
Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas yra tik dalis visos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos, kuri apims platų studijų kokybės gerinimo priemonių paketą. Planuojama pertvarkyti studijų ir mokslo finansavimo tvarką, studijų kokybės vertinimą, didinti mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus.
Studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai.
Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.
Specialistai prognozuoja, kad, įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje.
