E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: auditorija; publika ir publikos segmentacija (IV) (25)

Manipuliavimas | Pixabay.com nuotr.

Manipuliavimas | Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Taip pat norėčiau pasidalinti trupučiu istorinių žinių. Vienas iš komentatorių kėlė mintį, kad gal totoriai mongolai esą nepuolę Lietuvos žemių todėl, kad abi pusės naudojusios panašius simbolius. Turiu pasakyti, kad tai ne visiškai tiesa: totoriai mongolai puldinėjo lietuvių ir netgi mūsų šiaurės kaimynų estų žemes. Antai 1242 m. Ledo mūšyje ant Peipaus ežero vokiečių riteriai ir estų pėstininkai įveikė Rusijos kunigaikščio Aleksandro Nevskio, istorikų laikomo vienu iš totorių mongolų vasalų, kariuomenę. T. Vasilevskis (T. Wasilewski) mini LDK DK Gedimino sūnaus Narimanto „išpirkimo iš totorių“ faktą, o 1362 m. LDK DK Algirdas įveikė Aukso Ordą Mėlynųjų Vandenų mūšyje. Pasak kai kurių lenkų istorikų, tais laikais Lietuva išgelbėjo Europą, tik Europa apie tai pamiršo: totoriai mongolai, sėkmingai užėmę Rusiją, nusiaubę dalį Lenkijos, galop buvo sustabdyti būtent Lietuvos pasienyje (patikėkit, tikrai ne visi lenkai yra „kaip tomaševskininkai”… Kartais jų istorikų knygose galima aptikti šaunių ir palankių mums, lietuviams, dalykų!).

Praeitą kartą minėjau, kad kalbėsimės apie propagandistų auditorijas. Taigi, gerbiamieji…

7. Auditorija (angl.: audience)

Propagandos požiūriu „auditorija” yra vadinama žmonių masė, esanti kokių nors priešiškos propagandos kanalų įtakos erdvėje. Šią auditoriją propagandistai įprastai skirsto į tris skirtingas grupes:

  1. „Potenciali auditorija” – tai tokie žmonės, kurie, propagandos vykdytojų vertinimu, iš esmės jau yra paveikti, t. y., „potencialūs „propagandos vartotojai“.
  2. „Realioji auditorija” – tai žmonės, kurie yra iš esmės, techniškai pasiekiami propagandos sklaidai naudojamais kanalais. Pavyzdžiui, asmenys, turintys radiją, yra pasiekiami propagandos, skleidžiamos per radiją; asmenys, kurie dažnai naudojasi miesto transportu – yra pasiekiami priešiškos propagandos, skleidžiamos „atsitiktinių kalbėtojų“ ir panašiai. Pastarieji – tai toks propagandos išnaudojamųjų porūšis, kuris dažnai sėdi miesto autobuse ar troleibuse ir kalba tarsi atsitiktinai, „tuščiai erdvei“, niekam neadresuodami, tačiau jiems būdinga tai, kad, pavyzdžiui, nuolat plūsta Lietuvos Nepriklausomybę ir nuolat dejuoja (kuo garsiau, kad aplinkiniai girdėtų!), esą „prie sovietų buvę geriau“ ir panašiai. Kelių pažįstamų tvirtinimu, tokių „kalbėtojų“ Vilniaus ir Kauno viešajame transporte ypač padaugėja… prieš rinkimus.
  3. „Aktuali auditorija” – tai žmonės, kurie jau yra įvairių propagandinių kanalų vartotojai. Pavyzdžiui, asmenys, kurie turi televizorių ir tas jų televizorius dažniausiai veikia priešiškos propagandos kanalų segmento ribose.

Siauresnis auditorijos segmentas yra vadinamoji „publika“ (lot. publicusviešas). Tai yra viena iš „propagandistų auditorijos” plačiąja prasme dalių. Priešiškos propagandos vykdytojų vertinimu, „publika“ yra ta propagandos auditorijos dalis, kuri, vertinant iš budrumo ir imlumo propagandai perspektyvų, yra jau „pažadinta“. T.y., joje jau yra atsiradęs, todėl atitinkamai toliau formuotinas bei vystytinas propagandinių žinių troškulys. Kitaip tariant, tai asmenys, kuriais jau galima vienaip ar kitaip manipuliuoti ir įvairiai išnaudoti. Sakoma, kad apetitas atsiranda bevalgant…

Panašiai šiuo atveju elgiasi ir propagandos vykdytojai: sykį jų „pažadintai“ publikai vėliau transliuojama vis daugiau, intensyviau, spalvingiau. Įdomumo ir pramogos dėlei, jei kada miesto transporte sutiksite „atsitiktinį kalbėtoją“, galite surengti eksperimentą: a) apsimeskite, kad Jus „užkabino“ ir kad atidžiai klausotės; b) apsimeskite, kad neva „pritariate“, išreikškite tai žodžiais; c) imkite prieštarauti (tik turėkit omenyje, – jie gali gan agresyviai plūstis!). Visais trimis atvejais reakcijos skirsis atitinkamai „atsitiktinio kalbėtojo“ gautoms iš propagandos vykdytojų instrukcijoms, o jų intensyvumas didės proporcingai Jūsų rodomo „suinteresuotumo“, laipsniui, t.y., perspektyvai, kad iš Jūsų galima padaryti „klusnią publiką“. Labai panašiai elgsis ir vadinamieji „troliai“ forumuose ar socialiniuose tinkluose.

Propagandos vykdytojų pasirinktų „publikai“ vystyti priemonių spektras taip pat bus labai įvairus: jei propaganda vykdoma renginių metu, tai bus renginių klausytojai, jei parodų metu – jų lankytojai, jei kokiuose nors žiniasklaidos portaluose – portaluose skelbiamos medžiagos skaitytojai ir t.t.

Reikėtų įsidėmėti ir prisiminti, kad „publika“ nėra propagandistų priešas, tai greičiau jiems pavaldūs „šuniūkščiai“ (angl. puppies), „troliai“ (angl.: trolls) bei anksčiau aptarti „naudingi idiotai“ (angl.: useful idiots).

8. Publikos segmentavimas (angl.: segmentation)

Propagandos vykdytojų požiūriu, jų „publiką“ sudaro 4 skirtingi sektoriai. Atitinkamai šių sektorių ypatumams, jiems galima daryti skirtingas propagandines užuominas, taikyti skirtingas propagandos technikas ir jų įgyvendinimo priemones.

„Publikos“ segmentavimas arba kitaip dar vadinamas „publikos konstitucingumas“ (konstitucingumas: tam tikros objekto ar subjekto kokybės, būsenos egzistavimas) veikia ir yra pagrįstas tuo, kaip „publika“ reaguoja, ar priima ir kaip būtent priima propagandos vykdytojų skleidžiamą informaciją.

Įprastai „publika“ skirstoma į A, B, C, D sektorius.

A sektorius: tai asmenys, kurie propagandos atžvilgiu visada yra nusiteikę pozityviai. Šiam sektoriui priklauso asmenys, kurie jau iš anksto, be jokių abejonių, pritaria propagandai, jiems patinka priešiškos propagandos subjektas. Pasitelksiu pavyzdį: 2002 m.  Estijoje ir Latvijoje siautėjo serijinis žudikas Jurijus Ustimenko. Šis asmuo buvo vienos Rusijos karinės mokyklos kadetas, persona propagandos kaip reikiant „išplautais smegenimis“ (angl.: brain washed). J.Ustimenko nelegaliai kirto Estijos sieną ir ėmė žudyti žmones. Kartu su savo sėbru D. Medvedevu jis nugalabijo 7  asmenis (6  – Estijoje, 1 – Latvijoje), o dar 6 – sužeidė. Ačiūdie, estai netrukus jį sučiupo ir nuteisė. Suimtas J.Ustimenko pasakė, kad, jo supratimu, šitokiu būdu jis „kovoja prieš korumpuotus ir blogus kapitalistus“ (tačiau jo aukos buvo, pavyzdžiui, paprasti taksi vairuotojai!). O J.Ustimenko motina pareiškė, būdama šventai įsitikinusi ir be menkiausios abejonės, kad jis buvo areštuotas… be reikalo (!), nes esą „Jis yra labai geras vaikas, labai geras sūnus“. T.y., dėl ko gi tie estai jį areštavo, jis juk esąs „geras“, taigi, jos supratimu, jis be jokių išlygų esą „elgęsis teisingai“, ir ko tie estai su latviais iš jo nori… Sunku net įsivaizduoti tokį dalyką? O taip, gerbiamieji! Tačiau, pavyzdžiui, kai kurie Estijoje gyvenantys rusai dargi organizavo protestus ir demonstracijas reikalaudami, kad šis serijinis žudikas būtų… paleistas į laisvę.

B sektorius: tai asmenys, turintys abejonių, priimti propagandos subjektą – ar atmesti. Pavyzdžiui, 2010 m. Estijos sociologas Juhan Kivirähk pasakė prieš tuometinius rinkimus: „užsiiminėjančių [rinkėjų] smegenų šturmavimu politinių partijų skaičius dabar, metai prieš parlamento rinkimus, įspūdingas –  kas laukia šios elektorato dalies, tų, kurie neturi specifinių prioritetų? Ar jie yra pasirengę balsuoti už alternatyvias galimybes?“

C sektorius: šiam sektoriui priklauso asmenys, kurie bet kokiu atveju nepritaria propagandos subjektui. Tie žmonės, kuriems propagandos subjektas kelia šleikštulį. Pasitelksiu pavyzdį: pasak  Estijos žurnalisto Ronio Rosto (Roone Roost), tuo pačiu laikotarpiu (2010 m.) jis jautęs bendrą susierzinimą  beveik visų politinių partijų atžvilgiu. Tačiau tos „nesveikų mažų žalių fanatikų sektos“ (R. Rostas turėjo omenyje garsėjusią prorusiškumu Estijos Centro partiją, vadovaujamą E. Savisaaro, estų pravardžiuojamo „Maskvos ruporu“; pernai šis politikas buvo nuteistas už korupciją) atžvilgiu jis jautęs net ne susierzinimą, o „specifinį kone psichopatinį įniršį“. 

D sektorius: tai asmenys, kuriems bet kokiu atveju niekas nerūpi. Kitaip tariant – abejingieji, visiški oportunistai (lot. opportunus – patogus).

Dėkingiausią, t. y., propagandos skleidimo atžvilgiu sau naudingiausią „publiką“ kiekvienas propagandistas gali aptikti A ir B sektoriuose.

Kita propagandistams kaip numatytinas taikinys naudinga grupė yra C sektorius. Pastarasis, lyginant su sektoriumi D, skiriasi tuo, kad C sektorius reaguoja į propagandą. Pozityviai ar negatyviai, bet šie asmenys rodo reakciją, o reakcija šiuo atveju pasitarnauja kaip pagrindas tolesniems propagandos žingsniams (plg. su „Bermudų trikampio“ ar „etikečių klijavimo“ atvejais, kur, taikant propagandos techniką, propagandistams ypač svarbu, kad jų nusižiūrėtas „taikinys“ taptų vienaip ar kitaip įtrauktas į procesą).

O kas apie D sektorių  –  propagandos sklaidos atžvilgiu sektorius D, taigi absoliutūs viskam abejingi oportunistai, dažniausiai išlaiko vadinamąją kritinę distanciją. Todėl jį, propagandistų požiūriu, reikia „pažadinti“. Kaip propagandos vykdytojai tai daro? Pamąstymui, gerbiamieji, pacituosiu Jums Napoleoną Bonapartą: „Yra du svertai, kurie gali pastūmėti žmones vienu ar kitu keliu: baimė ir asmeninis interesas…“  Ir t.t.

Priklausomai nuo to, kuriam iš aptartų sektorių priklauso nusižiūrėta taikinių grupė, propagandistai pasirenka ir taiko vienokius ar kitokius įrankius šiems asmenims ar asmenų grupėms paveikti, apdoroti ir panaudoti savo tikslams.

Tai tiek, ponios ir ponai. O kitąkart pakalbėsime apie „konfrontacijų kūrimą“  ir kitus propagandos triukus.

Iki kito susitikimo Alkas.lt!

Sutrumpinimai:

LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
DK – Didysis Kunigaikštis

Parengta pagal:

Batūra R. Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalė: 1362 – 1363. Vilnius, LKA, 2012.
Jackson P.  The Mongols and Europe. The New Cambridge Medieval History: Vol. 5. Cambridge University Press, 1995.
KGB saladokument „Rõhumine 45 põhipunkti ehk kuidas käituda kohalike elanikega”. Moskva 02,06,1947// Eesti Ekspress, 04.05.1990
Kivirähk J. Poliitiline jüripäev on tulekul ehk milleks meile valimisi tarvis on https://www.icds.ee/et/publikatsioonid/artikkel/poliitiline-juripaev-on-tulekul-ehk-milleks-meile-valimisi-tarvis-on/
Kivirähk J. Kuidas muuta Eesti poliitika targemaks ja usaldusväärsemaks. http://arvamus.postimees.ee/269120/juhan-kivirahk-kuidas-muuta-eesti-poliitika-targemaks-ja-usaldusvaarsemaks
Roost R. Mis sul Viga on. Tallin, 2010.
Snegovaya M.  Russia Report 1. Putin’s Information Warfare in Ukraine: Soviet Origins of Russia’s Hybrid Warfare// 2015. Institute for the Study of War, JAV.
Eesti riik pole huvitatud sarimõrvar Ustimenko Venemaale üleviimisest http://www.err.ee/582423/eesti-riik-pole-huvitatud-sarimorvar-ustimenko-venemaale-uleviimisest
Wasilewski T. Synowie Giedymina w. ks. Litwy a następstwo tronu nad nim: Les fills de Giedymin, grand-duc de Litaunie et la succession du trone// Annales universitatis Mariae Curie-Sklodowska, vol. XLV. Lublin, 1990.
www.cepa.org

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

25 komentarai

  1. Taškas:

    Kažkas su mano istorijos žiniom negerai. Pasitikrinau vikipedijoj – ir ten rašo, kad mūšį laimėjo rusai… Kaip čia suprast?

  2. Diedas:

    Labai įdomu. Perskaičiau du kartu.
    Su gandų skleidėjais susiduriu senai, bet kam beporinau apie juos, niekas netikėjo kad tokie egzistuoja.
    Jų yra visur. Kiekviename didesniame kolektyve, visuomeninėj organizacijoj, sporto klubuos ir t.t.
    Mano įspūdis, kad jų daugiausia tarp mokytojų, kurie net neslepia, kad važinėja į seminarus, mokintis daryti poveikį aditorijai ir gaut instrukcijas “ką reikia sakyti”
    Agitatorius suskirstyčiau į dvi grupes.
    1. visiškai buki. Kaip patefonai kartoja kas jiems liepta, diskutuot su tokiais nesigauna, nes turi tik vieną ar kelis nelogiškus argumentus, kelia balsą ir greitai įpyksta. Tokie dar ir pavojingi. Turėtų kuo šaut, šautų.
    2. nebuki, turintys kažkokį išsilavinimą, save už kitus protingesniais laikantys osobiai.
    Vat šitie tai man patinka. Tokiuos galima įtraukti į diskusiją, pasitelkiant logiką ir tikrus faktus nesunkiai sutaršyt.
    Lengviausias grobis mokytojos, be tos įpratę, kad visi jų klauso ir neprieštarauja.
    Lengviausia tema sovietmetis, nes jį gerai pamenu, turiu fotografijų, dar galima surasti tų laikų dokumentikos, kur išjungus garsą(nevykusias liaupses, kuriomis tuomet niekas netikėjo)matosi visa tarybinių laikų ubagystė.
    Ginčytis su raudonuoju agitatorium, puikus laisvalaikio leidimo būdas.

  3. Diedas:

    Kremliaus pastumdėliai, propagandistai save laiko gudresniais už kitus, bet iš tikrųjų jie yra labiausiai paveiktos melo aukos. Tai pirmoji informacinio karo fronto linija, gaunanti daugiausia smūgių. Buki ar ne visai buki agitatoriai prieš dirbdami savo darbą, įtikinami, kad kalbės tiesą.
    Gaunasi taip, kad vagšas propagandistas vairavimo mokyklos mokytojas, per paskaitą “patardamas” pagalbos kelyje niekada neprašyti lietuvių, nes nesulauksi, pirmiausia apkalba save, nes jis irgi lietuvis.
    Seniūnijos darbuotoja,susirinkime visai ne į temą lepterdama “ą pažiūrėkit kų lętūvei užseny išdarineja” apspjaudo savo vaikus, nes anie abu uždarbiauja Anglijoj.
    Užsienio kalbų kursuose jauna dėstytoja, primygtinai aiškindama, kad svetimoje šalyje reikia vegti tautiečių,bėgti tolyn tik pamačius, pirmiausia apdergia save. Aš jeigu ir vegčiau kokio tautiečio, tai tik tokios apkvailinos dėstytojos.
    Pasakoriai kaime seniems žmonėms sekantys pasakas apie Vilnių, kad ten pusė badauja ir šiukšlių konteineriuose knisasi, o Vilniuje klykaujantys “o pažiūrėkit kas kaime darosi” apviduriuoja ne tik Lietuvą su visais piliečiais, bet ir save.
    Nors gandų skleidėjai yra suluošintos aukos, jokiu būdu nesiūlau gailėtis tokių veikėjų. Atvirkščiai, kiekvienai progai pasitaikius, reikia taršyt.
    Jie nori kitiems sušikt gyvenimą, lai patys kraustosi iš proto.

  4. Ką ji čia nusišneka? Aleksandras Nevskis laimėjo mūšį ant Peipuso ežero ledo, o ne pralaimėjo.

      • Diedas:

        Skaitalas Taškui dėl bendro išprusimo.

        • albinas:

          Skaitalas delpije? ir dar to Jovaišos? Sėkmės jums “istorikai” …

          • Diedas:

            Alkas tautinis portalas. Bet kai kyla nors menkiausia diskusija, dauguma komentatorių plėšosi už ruskius.
            Tai kokios tautos po galais šitas tautinis portalas???

            • Dronas:

              Tai kremlinai cia butinai dergsis, neisvengiamai. Tai senai aisku ir matosi vos ne po kiekvienu straipsniu. Beje kai kurie rasantys straipsnius i Alka, irgi kelia sokiu tokiu klausimu. Taip jau yra, kada ju “cariu” pakabins uz koju kaip Musilini, visi sitie, tuojau pat eis ant jo spjaudyt, nes tie kur pakabino taip liepe. Tai zmones be savo tautybes, be savo nuomuomes, be sazines. Trumpai tariant be sielos, kiauras kibiras, o ne zmogus.

          • Dronas:

            Tai, kad visur raso, jog LDK laimejo lemiama musi.

            https://en.wikipedia.org/wiki/Battle_of_Blue_Waters

            Net cia raso, ach taip, dabar pradek paistyti, jog wiki ne saltinis ir isvis ten vienas melas. 🙂

            • Pikc:

              Toks “lengvas” niuansas, kad mūšis prie Mėlynųjų Vandenų vyko daugiau, negu šimtu metų vėliau, negu Peipaus ežero mūšis, rudenį, o ne pavasarį ir tarp LDK ir mongolų, o ne tarp Livonijos ordino ir Naugardo kunigaikštystės. 😉
              Jargau, kas per kiaurumas tų libkonų… 🙂

        • Taškas:

          Perskaičiau. Tarpusavyje mažai susijusių įvykių ir skaičių jovalas. Dar Paskaitinėjau internete apie Ledo mūšį (dėl objektyvumo – anglų kalba) – niekur neradau, kad tą mūšį būtų laimėję kryžiuočiai. Tada pasidomėjau kas toks tas Karolis Jovaiša. Ištrauka iš vikipedijos:

          „1962 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą, 1972 m. – teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1982 m. Visasąjunginiame nusikalstamumo priežasčių tyrimo ir prevencinių priemonių rengimo institute (Maskva, Rusija) baigė aspirantūrą, apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją, teisės mokslų kandidatas (laipsnis Lietuvoje buvo nostrifikuotas į socialinių mokslų daktaro laipsnį). 1993 m. Visasąjunginiame nusikalstamumo priežasčių tyrimo ir prevencinių priemonių rengimo institute apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją, teisės mokslų daktaras (atitinka habilituoto daktaro laipsnį).“

          Atkreipkite dėmesį kokiais metais ir kur apsigynė disertaciją. Dar įdomu kokia kalba ir kokia tema daugiausia rašė iki Nepriklausomybės paskelbimo:

          „Некоторые вопросы совершенствования уголовного законодательсва. Проблемы совершенствования гражданского и уголовно-правового законодательсва в свете решений XXV съезда КПСС и новой Конституции СССР 400-летию Вильнюсского университета. 1979 г. (21-23) (совместно с Куклянскисом С.)

          Общественное мнение и дифференциация правовой пропаганды и правового воспитания граждан. Актуальные проблемы развития научных исследований молодых ученых и специалистов Вильнюсского университета, 22 октября 1980 г. 1980 г. (63-65).

          Система мер предупреждения хищений социалистического имущесва на промышленных предприятиях. Вопросы борьбы с преступностью и судебной экспертизы. Сб. науч. работ. НИИСЭ. 1980 г. Вып. 6.(266–275).

          Промышленное предприятия как субъект предупреждения хищений социалистического имущесва. Вопросы судебной экспертизы и криминологии: Информационные материалы. НИИСЭ. 1980 г. Вып. 15 (121–130).

          Совершенствование уголовного и уголовно-процессуального законодательсва о борьбе с преступностью несовершеннолетних. Проблемы соцологии уголовного права. Сб. науч. трудов. М. 1982 г. (59-65) (совместно с Куклянскисом С.).

          Личность расхитителя и борьба с хищениями социалистического имущесва: Методические рекомендации. Вильнюс: НИИСЭ. 1982г. (65).

          Воспитание правильной позиции личности. Вильнюс. Минтис. 1982 г. (60-65) (совместно с Куклянскисом С.).

          Методические рекомендации по планированию и реализации мер профилактики хищений социалистического имущесва на промышленных предприятиях. Вильнюс: НИИСЭ. 1984 г. (46).

          Вопросы совершенствования мер по обеспечению сохранности социалистического имущесва. Вопросы борьбы с преступностью. М. 1984 г. Вып. 36. (34-38) (совместно с Куклянскисом С.).

          Некоторые аспекты социальной обусловенности краж социалистического имущесва, совершаемых лицами молодого бозраста. Молодёжь в общественных отношениях развитого социализма. Ч. 1: Тез. конф., Тарту-Кяэрику, май. 1984г. Тарту, 1984 г. (176–177) (совместно с Куклянскисом С.).
          Совершенствование предупреждения хищений социалистического имущесва при рассмотрении в судах уголовных дел: Методические рекомендации. Вильнюс: НИИСЭ. 1986 г. (27).

          Проблема назначения наказания расхитителям-долыностным лицам. Внедрение науки и техники в практику борьбы с преступностью: Тер. республ. науч. конф. Вильнюс: НИИСЭ. 1986 г. (467–469).

          Роль советов профилактики в трудовых коллективах по выявлению правонарушений. Вопросы борьбы с преступностью и судебной экспертизы. Сб. науч. работ. Вильнюс: НИИСЭ. 1989 г. Вып. 2. (97-105).“

          • Diedas:

            Taip ir maniau. Taškas senas atšipęs brežnevo laikų oblius, kuriam tiesa tik tai, kas parašyta rūūūūsiškai.
            Būdamas pionieriško amžiaus įsitikinau, kad viskas kas parašyta ir pasakyta rusiškai yra melas.
            Visą laiką šitos taisyklės laikausi ir nė karto neapsirikau.
            Draugas TČK, čia tautinis portalas, rašyk savo mintis lietuviškai ir kiekviename žingsnyje nekaišiok kirilica parašyto melo.

              • Pikc:

                Radote, su kuo ginčytis. Tas “diedas” jau labai seniai ir daug kartų komentarais pagrindė savo kaip nepakaltinamo konservatniko statusą. Šita fauna yra iš esmės neįgalūs dalyvauti bent kiek normalesniame pokalbyje – na, nebent su palatos kaimynais. Antra vertus – o gal jie visai normalūs, psichiškai sveiki žmonės – tiesiog apsimetinėja? 😀

                • Diedas:

                  Jau maniau kad šiandien negausiu lipduko.
                  Fu net ramiau,
                  Piktcs savo pareigos nepamiršo.

                • Diedas:

                  Bet nerimas vis tiek širdį kamuoja.
                  Nebuvau išvadintas liberaltraktoristu, libšuniu, libkraniu, libkombainu, liberalheteroseku ar pan.
                  Piktcs,ar viskas tvarkojn su tamstos sveikata? Ar nepakeitėt politinių pažiūrų?

                  • Kemblys:

                    Kaip gudru… ‘Pikc’ ir ‘Diedas’, neva ginčydamiesi, savimi purvina ‘alkas.lt’ – šiukšlės, o ne atsiliepimai.

                    • Diedas:

                      Kembly, niekas neteršia Alko. Aš esu už Lietuvą. Tamsta taip pat. Piktcs tikriausiai ne kremliaus agentas. Visi mes norime, sočiai, ramiai, gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.
                      Esame lietuviai., ryškūs individualistai, kiekvienas savo siekių įgyvendinimą įsivaizduojantys kitaip. Išgyvename sunkų laikmetį, kai turintys daug pinigų diktuoja savo taisykles. Bet tai nėra amžina. Ateis ir dorų žmonių metas.

          • Dronas:

            As tau tenai angliskai parasyta nuoroda turiu. Bet panasu, kad angliskai tamsa, kaip rusai sako “niasilil”. 🙂

          • Žemyna:

            Tai štai iš kur tie kompetencijos persunkti straipsniai apie Garliavos įvykius…. Naudotasi sena gera teisingų tekstų rašymo patirtimi

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *