Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai.
Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc. Tiek ankstesnį infliacijos šoktelėjimą, tiek dabartines tendencijas lėmė tie patys veiksniai. 2017 m. pradžioje itin išaugo degalų ir padidėjo maisto produktų kainos. Šios kainos labiausiai prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo. Degalų kainas tiesiogiai paveikė šoktelėjusios pasaulinės naftos kainos, o maisto kainų raidai įtakos turėjo pasaulinių maisto žaliavų kainų tendencijos.
Kalbant apie maisto produktus, svarbu nagrinėti ir vidaus rinkos dinamiką. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio produktų supirkimo kainos dabar yra daugiau nei 15 proc. didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 30 proc. per metus pakilo žaliavinio pieno kainos. Tačiau po 7 mėn. augimo šių metų vasario mėn. vidutinės pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuktelėjo žemyn ir, anot ekspertų, toliau gali mažėti. Tai bent iš dalies paaiškina, kodėl kovo mėn. statistikai fiksuoja mažesnį maisto produktų metinį augimą.
Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, jog pasaulinės maisto žaliavų kainos per 2017 m. turėtų didėti nedaug. Be to, tikimasi, kad šiemet žemės ūkio produktų derlius bus geresnis nei 2016 m. Vadinasi, tiek vidaus, tiek išorės rizika, kad maisto produktų kainos toliau gerokai didės, nėra itin didelė.
Kita vertus, ne tik maisto, bet ir paslaugų kainos didina metinę infliaciją. Kaip ir 2016 m., šiais metais paslaugų kainos kyla, paveiktos augančio darbo užmokesčio. Nuo 2013 m. atlyginimai mūsų šalyje augo vidutiniškai apie 6 proc. per metus, o paskutinį 2016 m. ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu, darbo užmokestis padidėjo netgi 8,7 proc. Darbo užmokesčiui imliam paslaugų sektoriui tokia darbo rinkos dinamika – tiesioginis spaudimas didinti kainas.
Be to, nors elektra, dujos ir šildymas vis dar atsieina pigiau nei prieš metus, ši tendencija turėtų keistis dėl išaugusių naftos kainų. Reikia nepamiršti, kad įtakos gali turėti ir numatomas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui panaikinimas. Taigi dabartinė ekonominė aplinka rodytų, kad bendra metinė infliacija artimiausiu metu neturėtų pastebimai sumažėti.
Autorė yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė
