Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis sutarė, kad Berlyno archyve profesoriaus Liudo Mažylio kovo 29 d. rastas Lietuvos nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą, tačiau Vokietija dar turėtų išnagrinėti teisines tokio perdavimo galimybes.
Z. Gabrielis L. Linkevičiui taip pat perdavė Lietuvos Tarybos nutarimo faksimilę. Vasario 16-osios akto ir lietuviškosios, ir vokiškosios versijos faksimiles taip pat gavo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas, kuris šiomis faksimilėmis pasidalino savo Veidaknygės paskyroje.
„Lietuvos 100-mečio šventė prasideda! – rašo V. Ušackas savo komentare. – Nerealus jausmas turėti rankose, kad ir skenuotą, bet Vasario 16-tos akto originalo kopiją. Ačiū mano geriems bičiuliams Vokietijos diplomatams Berlyne, kurie atsiliepė į mano Twitter žinutę ir pirmu reikalu šiandien nuskenavo ir atsiuntė šį istorinį dokumentą.“
V. Ušackas padėkojo ir visiems su Vasario 16-osios akto atradimu susijusiems asmenims. „Nuoširdus Ačiū VDU profesoriui Liudui Mažyliui už jo pastangas ir atkaklumą ieškant originalo, Vokietijos Užsienio Reikalų ministerijos archyvų darbuotojams už tai, kad tvarkingai saugojo istorinius dokumentus. Tai dar sykį simbolizuoja Vokietijos ir Lietuvos istorinius ryšius bei bendrą kelią pirmyn. Tikiu, kad Vasario 16-osios Akto originalas neužilgo pasieks Lietuvą“, – rašo diplomatas.
V. Ušackas taip pat išreiškė viltį, kad bus surastas ir kitas Vasario 16-osios akto originalas, kuris, kaip spėjama, turėjo būti įteiktas Rusijos vyriausybei. „Manau pats laikas sutelkti Lietuvos diplomatų ir istorikų pastangas ieškant ir surandant antrą Vasario 16-osios Akto originalą Rusijos archyvuose,“ – teigia ambasadorius.
Susiję straipsniai:
- Vokietijoje rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas
- A. Bumblauskas nesupranta kaip kažkoks „tipas“ jam iš panosės nugvelbė Vasario 16-oisos Akto atradimą (audio)
- Apdovanoti išradingiausi Vasario 16-osios įamžintojai
- Apdovanoti išradingiausiai paminėję Vasario 16-osios atminimą (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: G. Babravičius – svarbu, ką padarėme po Vasario 16-osios (video)
- „Savaitės pjūvis“ apie Vasario 16-ąją ir smurtą prieš vaikus (video)
Narutavičius tame originale pasirašęs su dviguba w. Ir tai kažkodėl( kaip įsivaizduoju) neužkliuvo kitiems to meto signatarams. Tai jeigu galėjo tais laikais Lietuvos lenkas pasirašyti savo parašą su dviguba w, tai kodėl negali dabar?
Kodėl negali? Gali ir dabar – jokie įstatymai nereglamentuoja, koks turi būti asmeninis parašas.
Ponui Justinui sakau, pasižiūrėk atidžiai. Lietuviškame variante yra parašyta Vilnius, o vokiškame variante Wilna. O tai reiškia, kad lietuviai gerbia kitų valstybių gramatiką, abėcėlę ir nereikalauja, kad kitomis kalbomis parašytas žodis “Vilnius” būtų tik lietuviškais rašmenimis. O tai gerokai svarbiau nei pavardė.
Ar jauti lietuviškos demokratinės, gerbiančios kitas tautas, dvasios polėkį? Lietuviai gali rašyti ne vien lietuviškai, tačiau angliškai, vokiškai ir net lenkiškai. Lenkiškai kalbėjo jaunystėjė ir Tadas Ivanauskas, Antanas Baranauskas ir net patsai Vincas Kudirka. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviškoje abėcėlėjė, lietuviškoje kalboje turi būti svetimos raidės ar net hieroglifai. Lietuvių kalba yra viena iš pačių žodžiais turtingiausių kalbų pasaulyje ir turi pakankamai žodžių išreikšti kokias nori mintis. Lietuviška abėcėlė turi pakankamai raidžių ir juos atitinkančių garsų, kad užrašyti bet kokį žodį. Nereikia lietuviams papildomų garsų, kurie yra kitose kalbose. Ir jeigu dar suprastum elementarų dalyką, kad ta pati raidė įvairiose kalbose yra tariama skirtingu garsu. Pavyzdžiui raidė I, lietuviškai i, o angliškai ai. Pavyzdžiui Kanados miestas “Ottawa” tariasi lietuviškai Otava, o angliškai tariasi: Arava. Kaip tamstai patinka? Tai dėl kažkieno, o tikriau sakant OKUPANTO kėslų, įvedinėti kitų tautų raides į savo kalbą nėra jokio reikalo. Šitas okupantas niekada nenustos naikinti Lietuvos. Labai aiškiai nedviprasmiškai Lietuvos pranašas, diplomatas Oskaras Milašius taip savo knygelėje “Trečdalis atskilusio mėnulio virš Lietuvos” yra taip parašęs: Jei Lietuva nori išlikti kaip valstybė, tai PIRMIAUSIA nesusidėti su lenkais, ir antra, nedaryti abortų. O ką daro Lietuvos antikonstitucinė valdžia? Lygiai priešingai.
Nesikankink tamsta, paaiškinsiu, kodėl lietuviai NE SAVO kalba rašėsi:
Jeigu prisimeni, Lietuva dėl neramių kaimynų ir nacionaliniais mokslais, ir savo kalbos norminimu rado galimybių užsiimti tada, kai kitos šalys jau senokai tai buvo susitvarkiusios.
Mažo to, buvo laikai, kai lietuviai apskritai neturėjo teisės savo kalba rašyti ir skaityti, lietuviškų knygų turėti. O mokslais teko užsiimti arba kitose valstybėse, arba ją okupavusios valstybės valdomiems, laikantis tų valstybių įstatymų. Kaip žinai, tamsta, kas okupavo, to ir tvarka, tas liepia JO KALBA rašyti, pasirašyti, skaityti.
Čia trumpai drūtai priminiau, kodėl Lietuva taip pavėlavo su savo raidynu ir raštu, iš kur toji W lietuviškuose raštuose ir pavardėse, kodėl Milašiai Milošais, Giedraičiai Giedrojcais ir t.t. tapo. .
Na, ir dėl W: Išmesk iš galvos, kad šiandien kažkas draudžia WQX!
Yra priešingai:
a) yra, kas VĖL siekia išmesti iš lietuviškų pasų lietuvių kalbą. Pradžioje iš dalies pasų – iš kitataučių piliečių – ar vietinių, ar imigravusių, ar ištekėjusių į užsienį. Ar suvoki, jog tokiame pase nelietuviška pavardė NEBŪTŲ rašoma originaliai – būtų TIK ŠIOS TRYS raidės pridedamos, kur reikia (o jų ne kiekvienai tautai reikia!), tačiau jų diakritiniai ženklai nebūtų rašomi. Tačiau
b) yra kitas, praktiškesnis siūlymas. Jo autoriai teigia, kad yra geresnis kelias – nelietuviškoms pavardėms išduoti DVIKALBIUS pasus, ir juose kitakalbę pavardę įrašyti ABSOLIUČIAI VISOMIS tos tautos raidėmis, NE TIK ŠIAS TRIS raides (WQX) pridėjus (o kitos raidės būtų tik lotyniškos).
Tai kas PROFESIONALIAU ir SĄŽININGIAU elgiasi? Ar tikrai manai, jog geriau tos 3 raidės, o ne tiksliai taip užrašyti, kaip rašoma ta kita kalba?
Ir pats sau atsakyk – ar tikrai nepajėgi suprasti, kas jau nebe pirmą kartą aiškinama,
ar tiesiog kažkas tau užduotį duoda čia rašinėti?
Gal vieną kartą bent SAU pasakyk: „Aš turiu savo galvą, ir nereikia man svetimų minčių į ją kišti”… 🙂
Žinoma, pačiam bus sunkiau, jei tai liepia koks nors visai neraštingas, arba labai jau senas žmogus, kuriam sunku susigaudyti, kas čia dedasi, sunku atskirti, kas teisesnis.
Sėkmės tamstai
Taigi šitas dokumentas nutarimas tėra raštas skirtas Vokietijai, kaip oficialus dokumentas kuris informuoja, kad Lietuva skelbia-paskelbė nepriklausomybę nuo tuo metu okupavusios Vokietijos. Tokie raštai buvo paruošti du, vienas Vokietijai, kaip tuometinei okupantei, o kitas Rusijai, kaip anksčiau valdžiusiai tas teritorijas. Tik nežinoma ar tas raštas tikrai buvo išsiustas Rusijai.
O tas pirmasis nutarimas-aktas kuris skelbė, kad Lietuva tampa nepriklausoma, dar niekas nerado.
Nelygink TO meto žodyno su šių laikų žodynu ir neieškok, tamsta, tame dokumente šių laikų žodžių ir sąvokų.
Neturėjome dar savo politinio žodyno, tikslumu ir žodyno turtingumu tolygaus kitų tautų 20 a. pr. žodynams, nes nevaldėme šalies, taigi, ir poreikio nebuvo. Tais laikais „nutarimas” jiems buvo tas pat, kas šiandien būtų tiksliau vadinama – deklaracija ar kitaip.
Žemyna: perskaityk dar karta mano komentarą. Ne žodžiuose “nutarimas, aktas” esmė.
]
tuo Aktu visi tie Ušackichai lyg valdiškos pirtelės vantos laipu dangstosi… o juk yra ką dangstyti. Tuoj pradės klykti visi URM choru podraug su švelniuoju Komsorgu: “- Laikyyykite, mus, žmonės gerieji, laikyyyykit, už rankų kojų laikykit, bo pasiskandinsim iš patriotizmo”. …Ir dar kas vaizduotųsi !,, tas pats Ušackich, kuris ant visos Lietuvos aliarmą kėlė, jog lietuviai tuteišius “persekioja”
Nė vienas jokiu budu nenori girdėti, kad Lietuva yra okupuota antikonstitucinių jėgų nuo pat 1992-10-25 rinkimų. Prof. Liudo Mažylio surastas NUTARIMAS yra nepaprastos svarbos dokumentas, kartu prie fotografuojasi, norėdami pasidemonstruoti savo patriotizmą ir prisidengti valdžios antikonstitucingumą.