L. Zasimavičius. Įstatymas priimtas. Ar smurtas prieš vaikus liausis?

Vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas vieningai priėmė naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriame buvo išskirtos ir apibrėžtos įvairios smurto prieš vaikus rūšys. Politikai, visuomeninės organziacijos, žiniasklaidos priemonės šį įvykį apibūdino tarsi pergalę, po  kurios šeimose smurtas prieš vaikus pagaliau liausis.

Vis dėlto, taip manyti yra mažų mažiausiai naivu. Priimtas įstatymas labiau primena rezoliuciją, kurioje viešai įvardijama, jog smurtauti  prieš vaikus negalima ir visuomenė nuo šios dienos to  netoleruos. Ar tikrai šis įstatymas taps mechanizmu sustabdysiančiu smurtą?

Vaikų teisių priežiūros tarnybos, policija dar iki priimant įstatymą pradėjo dirbti efektyviau – spaudoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kuomet buvo paimti vaikai iš geriančių, asocialių šeimų. Apie tokius vaikų apsaugos atvejus faktiškai nebuvo galima išgirsti, iki kol neįvyko tragedija Kėdainiuose, kur sugyventinių pora negyvai sužalojo savo vaiką. Galima daryti išvadą, jog būtent visuomenės dėmesys, kylantys po tam tikrų rezonansinių įvykių pradeda judinti struktūras imtis darbo. Tačiau, kaip užkirsti tam kelią, ką daryti, jog ne tik tragedijos Lietuvoje paskatintų teigiamus pokyčius susijusius su laimingesniu žmonių gyvenimu šeimose?

Tai, ką galima išvysti per „24 valandas“ ar laidoje „TV pagalba“  gali padėti rasti atsakymą į pastarąjį klausimą. Esminė visų nelaimių ir tragedijų priežastis viena ir ta pati – alkoholizmas. Klaipėdos vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja tiksliai įvardina: „Pagrindinė visų bėdų priežastis – alkoholizmas. Kol žmonės nesustos, nesumažins vartojamo alkoholio, tol bus minėtos pasekmės“.

Taigi, tinkamai apibrėžtos smurto sąvokos ar padidėjusios bausmės baudžiamajame kodekse neužtikrins saugios aplinkos Lietuvos šeimose. Alkoholio sukeltos psichozės apimtas asmuo tikrai nepradės skaityti teisės aktų ir gilintis, kaip jam sudrausminti vaiką – jis pasielgs taip, kaip vieno asmens buvo pasielgta Kėdainiuose. Alkoholizmas yra tikroji smurto artimojoje aplinkoje  – tame tarpe ir prieš vaikus, priežastis. Valstybei neišsprendus šios problemos, vaikai kentės ir toliau. Jungtinės Tautos ne kartą yra konstatavusios, jog vaikams yra geriausia augti savo šeimose. Bet kokie vaikų perkėlinimai laikiniems globėjams, atėmimai iš tėvų – juos neišvengiamai psicholigiškai traumuoja. Kartais tai yra išeitis, jog būtų apsaugota vaiko gyvybė, tačiau net ir M. Majausko pamėgta Norvgijos vaiko teisių apsaugos įstaigą „Barnevernet“ ne kartą yra atėmusi vaiką iš šeimos nepagrįstai, ko pasekoje, Norvegija ne kartą buvo sulaukusi kritikos iš Jugtinių Tautų organziacijos.

Tačiau grįžkime prie alkoholizmo. Alkoholio ir smurto ryšys juk daugiau nei akivaizdus – tą gali patvirtinti, tiek policijos pareigūnai, tiek atitinkamos srities gydytojai, tiek vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Greitu metu Seime bus svarstomas alkoholio reklamos visiško draudimo įstatymo projektas, taip pat bus siūloma steigti specializuotas alkoholio parduotuves, riboti alkoholio prekybą kitais būdais. Alkoholio apribojimas visuomenėje yra tikroji ir svarbiausia prevencinės priemonė, sustabdysianti smurtą prieš vaikus. Sumažėjęs visuomenės alkoholio vartojimas šimtus kartų efektyviau kovos su smurtu artimoje aplinkoje nei priimamiejami nauji teisės aktai, keičiantys apibrėžimus, sąvokas, tačiau ne realią situaciją.

Politikai, visuomeninės organziacijos, žiniasklaidos priemonės rodę išskirtinį dėmesį ir palaikymą naujosios Vaikų teisių aspaugos įstatymo redakcijos priėmimui Seime, turėtų skirti ypatingai didelį palaikymą alkoholio prekybos apribojimui skirtoms priemonėms. Vis dėlto, šiuo metu Seime siūlomos alkoholio prekybą ribosiančios priemonės sulaukia daug didesnio pasipriešinimo nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Akivaizdu, jog alkoholio pramonė Lietuvoje klesti ir nenori prarasti dalies milijoninės apyvartos dėl sumažėjusio alkoholio vartojimo. Vis dėlto, alkoholio pramonės pelno interesas negali būti aukščiau visuomenės noro augti saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų traumuojami vaikai ir jų tėvai.

Todėl Seimo narių apsisprendimas kovoti su alkoholizmu, priimant alkoholio prekybą ribosiančius teisės aktus, daug tiksliau parodys, kurie iš jų ne dėl piaro, o nuoširdžiai rūpinasi Lietuvos ateitimi – vaikais.