Šiandien legendinės Mažosios Lietuvos rašytojos Ievos Simonaitytės 120-osios metinės (virtuali paroda) (1)

I. Simonaitytė Angerburge (Lenkija). 1915 m. | LLMA archyvo nuotr.

Šiandien 120-osios rašytojos, paskutiniosios Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytė (1897–1978) gimimo metinės.

Seimas, įvertindamas I. Simonaitytės  2017-uosius yra paskelbęs I. Simonaitytės metais. Žinomiausias rašytojos romanas – „Aukštujų Šimonių likimas“. Už jį 1935 m. rašytojai buvo paskirta pirmoji Lietuvos valstybinė literatūros premija.

Šiandien,  sausio 23 d., 17 val., rašytojos 120-ųjų gimimo metinių proga Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje (H. Manto 25) vyks I. Simonaitytės jubiliejinių metų literatūrinės premijos įteikimas. 31-uoju šios premijos laimėtoju tapo rašytojas, mokslininkas, diplomatas, Vaiguvoje gimęs ir ten vidurinę mokyklą baigęs Alfonsas Eidintas už knygą „Pūga prie Mėmelio“. Premijos įteikimo iškilmėse dalyvaus prof. Alfonsas Eidintas, istorikas Algimantas Kasparevičius, mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas, premijos mecenatas Rimantas Cibauskas, Evikės teatrėlis, vadovaujamas Sigučio Jačėno. Vakarą ves Juozas Šikšnelis.  I. Simonaitytės premija skiriama už meniškai brandų kūrinį, kuriame atsispindi Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos dvasia.

Dėl šių metų I. Simonaityės premijos varžėsi leidėjų pasiūlytos 4 knygos: A. Eidinto istorinė karinė apybraiža „Pūga prie Mėmelio“, Danielės D’Arsviles (Daniel d’Erceville) poezijos rinktinė „Išausiu raštą. Ich webe ein Muster“, Laimono Inio legendų ir sakmių knyga „Baltas Kurėnas“ bei to paties autoriaus mitologinės sakmės „Sparnuotojo nykštuko strėlė“, taip pat dar 4 leidiniai: Dariaus Rekio eilėraščių knyga „Pražydusios klumpės“, Gerdos Jankevičiūtės eilėraščių knyga „Kai vakaras groja…“, Ritos Latvėnaitės-Kairienės esė „Nesuvalgytos atostogos Šveicarijoje“ ir Leonido Donskio esė apie Europos sielą „Didžioji Europa“. Tačiau premijos skyrimo komisijos balsų dauguma šios premijos laimėtoju tapo A. Eidintas už knygą „Pūga prie Mėmelio“.

Minint 120-ąsias I. Simonaitytės gimimo metines, Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) Bendrojoje skaitykloje, surengta paroda, veiksianti visus metus. Čia rodomi svarbiausi įžymiosios kūrėjos apsakymai, apysakos, romanai, autobiografinė trilogija, publikuoti straipsniai bei atsiminimai lietuvių, rusų bei vokiečių kalbomis. Besidomintys šios rašytojos kūryba specialiai įrengtoje skaityklos vietoje galės paklausyti įrašų iš Leono Steponavičiaus interviu su rašytoja, išgirsti autentišką kūrėjos balsą bei pasisakymus apie Klaipėdą ir pirmąją meilę. Taip pat susipažins su dedikacija I. Simonaitytei – garso įrašu „Ak, buvo visko…“, kuris buvo išleistas bibliotekos pastangomis 2010 m.

Parodų stenduose galima pamatyti pirmuosius romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ leidimus, išleistus 1935 m., 1936 m., 1946 m., rašytojos autografu pasirašytą „Viliaus karaliaus“ romano pirmąją dalį, seseriai Marytei rašytą laišką 1938 m. Parodą puošia buvusio ilgamečio bibliotekos darbuotojo A. Tamošausko paveikslas bei skulptoriaus J. Mickevičiaus bareljefas I. Simonaitytei.

I. Simonaitytė Angerburge (Lenkija). 1915 m. | LLMA archyvo nuotr.

Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose (Klaipėdos rajonas). Mokėsi savarankiškai. Vertėsi siuvėjos amatu. Dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“, „Lietuvių ceitungoje“, „Rytojuje“, „Klaipėdos krašto žodyje“ ir kt. 1921–1936 m. gyveno Klaipėdoje, kur baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos krašto seimelio raštinėje. 1936–1939 m. gydėsi Šveicarijoje. 1941–1963 m. gyveno Kaune, nuo 1963 m. – Vilniuje.

Nuo 1914 m. bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. Parašė romanų „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935 m.), „Pavasarių audroj“ (1938 m.), „Vilius Karalius“ (1939 m.), „Be tėvo“ (1941 m.), „Pikčiurnienė“ (1953 m.), autobiografinę trilogiją „… O buvo taip“ (1960 m.), „Ne ta pastogė“ (1962 m.), „Nebaigta knyga“ (1965 m.), apsakymų, apysakų ir kt.

1935 m. už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija.

1967 m. jai suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas.

Ieva Simonaitytė mirė 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje.

I. Simonaitytės 120-ųjų metinių proga Lietuvos literatūros ir meno archyvos (LLMA) darbuotojai parengė įžymiosios rašytojos atminimui skirtą virtualią parodą iš LLMA Ievos Simonaitytės asmens fonde saugomų dokumentų:

Virtuali paroda „Rašytojai Ievai Simonaitytei – 120“

Artimiausi I. Simonaitytės metų renginiai: