Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni

Ričardas Čekutis, www.respublika.lt
2016 12 18 20:00
0
0
SHARES
Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi?

– Reikia čia pasakyti tiesiai: aš manau, jog toks pareiškimas daromas ne be Rusijos įtakų Lenkijoje. Ką mes turime daryti? Mes turime ieškoti tikrų sąjungininkų Lenkijoje. Mes neturime likti padėtyje, kurią mums primetė konservatoriai per savo valdymo laikotarpį, kai visa „partnerystė“ rėmėsi tik tuščiomis deklaracijomis ir keliais žodžiais. Tas mūsų pjudymasis, konfrontacijos didinimas gali ir turi būti teisingai suvoktas – tai yra Rusijos ir NATO konflikto dalis.

– Šią savaitę užderėjo daug temų. Negalime apeiti įvykių Sirijoje ir vyriausybinių pajėgų pergalės Alepe. Tačiau man sunku patikėti pranešimais, kad Sirijos kariuomenė ten masiškai šaudo savo civilius, moteris ir vaikus. Dėl ko tuomet kariaujama?

– Čia reikia matyti platesnį kontekstą: tuo metu, kai Rusijos remiamos vyriausybinės pajėgos paėmė Alepą, džihadistų „Islamo valstybės“ grupuotė iš jų atsiėmė Palmyrą ir perėmė milžiniškus kiekius ten paliktos ginkluotės – šių dviejų įvykių negalima vertinti atskirai. Šitas karas nėra konvencinis ir civilizuotas. Iš esmės tai yra karas tarp Sirijoje veikiančių gausybės grupuočių, vienai iš kurių padeda Rusija. Taigi, kad ten atakuojami bei žudomi civiliai gyventojai, kad ten vykdomas didesnio ar mažesnio masto genocidas, yra aišku – tai tiesiog išplaukia ir pačios šio konflikto prigimties. Natūralu, kad Sirijos vyriausybinės pajėgos suvedinėja sąskaitas, nes jų priešai daro tą patį. Ir visa tai vyko šioje teritorijoje dar 500 metų prieš Kristų, nuo tų laikų, kai romėnai dar ją kontroliavo ir pastatė Palmyrą. Todėl siūlyčiau tikėti, kad visa tai vyksta ir kad vyriausybinės pajėgos fiziškai naikina savo priešų šeimas lygiai taip pat, kaip su jų šeimomis elgėsi jų priešai. Kitaip sakant, vyksta abipusės pjautynės ir pabaigos tam nematyti.

– Šią savaitę Europos Komisija nubaudė baterijų gamintojus „Sony“, „Sanyo“ ir „Panasonic“ 166 mln. eurų bauda už kartelinį susitarimą. Tokių ir panašių istorijų gausu – ne kartą bausti įvairūs bankai, folksvagenai ar makdonaldai, tačiau niekada neteko girdėti, kad mūsų valdžia už tai baustų „šventuosius užsienio investuotojus“. Nejaugi mūsų vartotojai nepatiria nuostolių? Kodėl mūsiškiai į užsieniečių aferas visada užmerkia akis?

– Atsakymas aiškus: mūsiškiai užmerkia akis todėl, kad mūsų valdžia pelnosi iš visų tokių abejotinų sandorių, kuriuos leidžia vykdyti užsienio įmonėms mūsų žmonių sąskaita. Šiuo atveju Lietuva galbūt nėra tokia didelė baterijų rinka, kuri kam nors būtų labai įdomi. Bet pakalbėkime kad ir apie vaistus – tie patys vaistai Lietuvoje dažnai 2-3 kartais brangesni negu kitose ES valstybėse. Pažvelkime į vietas, kur galima pasitikrinti, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją ar Italiją, palyginkime kainas ten ir pas mus. Ir štai tada atsakysime į klausimą, kodėl mūsų valdžia negina pačių silpniausių mūsų visuomenės narių, t.y. tų, kurie serga ir privalo vartoti vaistus. Atsakymas ateis savaime. Būtent todėl iki šiol nebuvo sukurtas toks paprastas dalykas kaip valstybinių vaistinių tinklas, kuris kuo puikiausiai gyvuoja Skandinavijoje, kur dešimtmečiais valdžioje sėdi socialdemokratinės pakraipos politikai… Mes taip pat dešimtmečius turime vadinamuosius socialdemokratus valdžioje, tik jie iki šiol gynė ne socialiai silpniausius visuomenės narius, bet viską darė atvirkščiai – leido pelnytis jų sąskaita užsienio kompanijoms, kartu naikindami Lietuvos farmacijos pramonę… Štai čia ir yra visi atsakymai.

– Šią savaitę Turkijoje vėl griaudėjo sprogimai, nusinešę kelias dešimtis civilių žmonių gyvybių. Atsakomybę prisiėmė kurdai. Kaip su tuo reikia tvarkytis?

– Reikia prisiminti, kad teroras visada yra silpnojo ginklas. Kol kurdams nebus leista sukurti savo valstybės, tol visa tai ir tęsis… Aš negaliu pateisinti terorizmo, kuris nukreiptas prieš civilius gyventojus, tačiau aš taip pat negaliu pateisinti ir tarptautinės politinės bendruomenės pasyvumo kurdų klausimu. Kurdai dešimtmečius visos Europos miestų gatvėse reikalauja valstybės savo tautai, bet jie palikti likimo valiai – ir kai juos chemija nuodijo Irake, ir kai Turkijos vyriausybė juos naikino bei tebenaikina karine ginkluote… Palikti juos likimo valiai yra lygiai taip pat nusikalstama, kaip patiems kurdams naudoti terorą prieš Turkijos civilius gyventojus. Tai išskirtinė situacija: tauta šimtmečius negali realizuoti savo potencijų ir aspiracijų. Mes, kaip niekas kitas Europoje ir pasaulyje, privalome suprasti kurdų situaciją. De facto jie yra realizavę savo valdžią daugelyje teritorijų ir pasaulio bendruomenė privalo padėti jiems realizuoti šią teisę de jure. Deja, Rusijos ir NATO konfliktas, kuris dabar kaip grybas auga mūsų akyse, privers atidėti kurdų klausimo sprendimą tolimiems dešimtmečiams…

– Prisiminkime ir šios savaitės Michailo Gorbačiovo pasakojimus Vakarų žurnalistams apie tai, kad buvusių sovietinių respublikų tautos esą vėl galėtų susivienyti į „laisvanorišką“ Tarybų Sąjungą. Ko vertos tokios kalbos ir kam jos skirtos?

– M.Gorbačiovas sunkiai išgyvena savo, kaip Tarybų Sąjungos duobkasio, vaidmenį. Tai didžiulis jo asmeninis pralaimėjimas – žmogysta virpančia lūpa, stovinti greta gigantiškų matmenų Boriso Jelcino, jau įėjo į istoriją. Todėl natūralu, jog šiandien M. Gorbačiovas ieško būdų grįžti atgal prie tų momentų, kai jis dar stovėjo prie vairo. Tokie pareiškimai yra jo asmeninės nostalgijos, kaltės jausmo ir bandymo pasukti istorijos ratą atgal išraiška. Kita vertus, reikia suvokti, jog M. Gorbačiovas taip pat yra paveiktas. Savo metu Vakarams buvo kur kas lengviau melžti vieną didelę karvę, t.y. Tarybų Sąjungą, negu dabar tvarkytis su daugybe pasklidusių mažų valstybėlių, kur kiekvienoje sėdi atskiras „bajus“, su kuriuo labai sunku susikalbėti visais be išimties klausimais. Man yra tekę užtikti tokio mąstymo apraiškų ir tarp Vakarų politikų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Susiję straipsniai:

  1. NATO: Rusijos karinės atakos Sirijoje griauna taikų konflikto sureguliavimą
  2. R. Alaunis. Rusijos karinė intervencija Sirijoje prieš terorizmą. Kas prieš ką kariauja?
  3. A. Butkevičius: Ši krizė yra Europos išdavystė
  4. K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą
  5. R. Navickas. Neadekvatus savęs ir kitų vertinimas – neįveikiama Lenkijos elito tradicija

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

2020 12 11
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

2020 12 07
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prokuratūra skelbia Kovo 11-osios Akto signatarą Zigmą Vaišvilą psichiniu ligoniu? (tiesioginė transliacija)

2020 12 03
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?

2020 12 01
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
4
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 10
1
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Šiemet lemtingi Sausio 13-osios įvykiai minimi trisdešimtąjį kartą. 1991 m. sausį laisvės ir vienybės siekio vedama Lietuva pasiekė istorinę pergalę....

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

by Kristina Aleknaitė
2020 12 28
5
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu | www.hitler-archive.com...

Skaityti toliau

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
37
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

Ne taip seniai šventėme Lietuvos tūkstantmetį bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiemet tenka prisiminti ir skaudesnius Lietuvos istorijos įvykius: birželyje...

Skaityti toliau

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

by daiva
2020 12 11
1
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Europos sąjunga | Pixabay.com nuotr. Gruodžio 9 d. Lenkijos vicepremjeras pareiškė, kad Lenkija ir Vengrija pasiekė...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3744; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2176; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1760; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1617; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1352; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1308; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Artautas Rimbutas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Gediminas Žilys | Alkas.lt nuotr.

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su vaidila Gediminu Žiliu (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai