T. Spencerova. Kažkas čia pradeda labai smirdėti

Vis dažniau samprotaujama, ar Vakarai turi ateitį, o jei turi, tai kokią. Ir tai – vien prisiminus Donaldą Trampą, pasirengusį  uždaryti NATO, jeigu jos nariai nepradės adekvačiai mokėti už amerikietiškus ginklus bei paslaugas, nes naujų dotacijų sąjunginiams duoneliautojams amerikietiškoji, kalbant Trampo žodžiais, jau tik popierinė ekonomika negali sau leisti. Arba, tarkim, Frensis Fukujama (Fukuyama). Kažkada, prieš dvidešimt penkerius metus, jis yra sakęs, kad po Berlyno sienos griūties istorija baigėsi visam laikui, nes Vakarai su savo vertybėmis nugalėjo visame pasaulyje, ir jau nėra nieko, kas galėtų joms pasipriešinti. Tačiau jau šiandien tas pats Fukujama konstatuoja, kad vakarietiškos institucijos byra dėl to, kad vis mažiau žmonių tiki pačia sistema.

O, pavyzdžiui, Andersas Fogas Rasmusenas (Rasmussen), dar neseniai vadovavęs NATO, trumpame video savo veidaknygėje rodo tikrą, nesuvaidintą siaubą dėl Trampo išrinkimo. Atsieit, jam atėjus į valdžia, su juo atėjo ir NATO, ES, JAV ir visų įmanomų „mūsų“  abreviatūrų pabaiga.  Beje, iš aljanso vadovų pareigų pasitraukęs Rasmusenas įkūrė „konsaltingo kompaniją“ kukliu pavadinimu Rasmussen Global ir, pavyzdžiui, nuskurdusios Ukrainos sąskaita jam pavyksta „konsultuoti“ taip, kad už  valandos paskaitą apie Vakarų ateitį, t.y. apie abreviatūras, kurioms gresia pavojus, ir mantras apie demokratiją, žmogaus teises bei laisves, jam rengiamasi sumokėti 140 tūkstančių dolerių. Vien tai,  ką gali iš savo gretų išrinkti daugiau nei trijų šimtų milijonų amerikiečių tauta, galima laikyti visiško nuopuolio įrodymu. Suprantama, išskyrus tuos du kandidatus, kurie, iš visa ko sprendžiant, labiausiai savyje įkūnija, kas  geriausia.

Nėra jokių abejonių, kad Vakarai pražus. Osvaldas Špengleris (Spengler) apie tai sakė dar prieš šimtą metų, o Samuelis Hantingtonas (Huntington), kaip ir daugelis kitų, tai patvirtino praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje. Visos tarp pasaulinių sistemų dominuojančios civilizacijos žūva anksčiau ar vėliau. Taigi, kyla tiktai  klausimas, kada būtent ir kaip savo reikšmę praras „mūsų“ Vakarai. Atrodė, mirtis buvo arti praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio krizės metais, paskui – Antrojo pasaulinio karo metu, o po kurio laiko daugelis manė, kad viskas pasibaigs branduoline katastrofa. Ir štai, baigiantis neilgai pertraukai, ši kraupi perspektyva vėl iškyla. O juk Vakarai iki šiol gyvi. Nesvarbu, kad  dažnai tik reklaminių blizgučių dėka. Be to, dabar jau niekas tikrai nežino, dėl kokios paslaptingos priežasties visa tai dar kvėpuoja. Didžiausia tikimybė, kad mįslė slypi kokių nors milžiniškų kompiuterių viduriuose, kur dieną naktį nepavargstant skaičiuojami visokiausi įsiskolinimai  ir generuojama keista statistika apie akims neįžvelgiamą realybę. Tarp kitko, Bank of Amerika darbuotojų nervai neseniai visiškai pakriko, ir savo klientams jie išsiuntinėjo perspėjimą: atsieit didelė tikimybė, kad 50 proc. mes gyvename matricoje. Rimtai.

Pavyzdžiui, Ispanijoje liaudis netrukus eis rinkti parlamento jau trečią kartą iš eilės, nes per du ankstesnius balsavimus valdžios nepavyko pasidalinti. Tačiau iš esmės tai visai Europai bendras sindromas: kairieji ir dešinieji sudaro masę be idėjų. Kažkas per vidurį. Kairėje atsiranda tuštuma, o dešinėje šiais globalizmo laikais kaupiasi nacionalizmas. Demokratiniam procesui bei jo protagonistams lyg ir nebėra ką pasiūlyti. Kas bus, jei kartą koks vienintelis fanatiškas  rinkėjas, vis dar tikintis, kad yra iš ko rinktis, visiškai demokratišku būdu nulems visų mūsų likimą?

Tokioje matricoje Vakarai gali gyventi amžinai – pakanka tiesiog ignoruoti visa, kas jau kiek „pagedę“. Valstybė jus šnipinėja? Jei nieko nepadarėte, jums nėra ko bijoti. Valstybė riboja jūsų laisves? O dieve, nejaugi jus iš tiesų tai neramina? Valstybė nuolaidžiauja transnacionaliniams koncernams, gelbsti bankininkus arba laikosi Briuselio migracinės politikos, pamiršdama apie savuosius suvargusius ir nusilpusius piliečius? Po velnių, būkite humanistai, o ne egoistai! Valstybė nori statyti tvoras ant sienų? Gera tvora skatina geros kaimynystės santykius! O jeigu jūs nesutinkate su amerikietiško išskirtinumo principais Gleno Grynvaldo  (Greenwald, vienas žinomiausių politinių komentatorių JAV- vert.) nusakytąja prasme, tai jūs esate rusų agentas. Išskirtinumo principai yra tokie: pirma, mūsų žmogžudystės geresnės negu jų; antra, tai, ką mes darome, negalima vadinti terorizmu; trečia, karo nusikaltimus vykdo tik priešas…

Mūsų laikmečio ydose įmanoma kapstytis ilgai. Arba galima sutikti, kad Vakarai jau mirę, ir matrica pradeda smirdėti.

literarky.cz 

Laisvas Lino V. Medelio vertimas