Dž. Baidenas „šventa garbe“ patikino, kad JAV nesitrauks nuo įsipareigojimų Baltijos šalių saugumui (nuotraukos, video)

Rugpjūčio 23 d. Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Biden). Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis (Raimonds Vejonis) ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves).

Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.

„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas taip pat patikino visus Baltijos šalių žmones, jog JAV yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus.

„Noriu labai aiškiai pasakyti visiems Baltijos šalių žmonėms: mes, JAV, prisiėmėme šventą garbę NATO sutarčiai ir jo 5-ajam straipsniui. Mes laikysimės žodžio. Mes niekada nepaneigėme nei vieno įsipareigojimo, kurį prisiėmėme“, – sakė Dž. Baidenas.

Dž. Baidenas teigė,  kad Baltijos šalys neturi pagrindo abejoti JAV įsipareigojimais NATO, ir paragino nesureikšminti respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo pareiškimų.

„Nemanau, kad jis supranta, ką reiškia (NATO sutarties) penktasis straipsnis“, numatantis kolektyvinės gynybos principą“, – apie D. Trampą sakė Dž. Baidenas.

Primename, kad D. Trampas, paklaustas, ar JAV gintų Baltijos šalis nuo Rusijos, yra sakęs, kad sprendimą priimtų įvertinęs, ar šalys vykdo savo įsipareigojimus.

Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas. Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.

Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse, kuria dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė. Taip pat akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas.

Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimoms karinėms provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti „Suvalkų koridoriaus“* problemą. Stipri JAV lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą.

JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas JAV patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas. Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti brigadą savo karių, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis. Per specialų finansinį instrumentą – Europos patikinimo iniciatyvą – JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 m. skiria 3,4 milijardus dolerių.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai.

Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje pasikartojo ne vienas nelaimingas atsitikimas.

Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu. Todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, jog šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba – sustabdytas.

___________
* Suvalkų koridoriumi vadinamas apie 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju šio ruožo užgrobimas užkirstų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.

Parengta pagal Prezidentės spaudos tarnybos ir Alkas.lt šaltinius