Abiturientai renkasi studijas: nors itin perspektyvūs, technologijos mokslai dar gąsdina (0)

Romualdas Kliukas | asmeninė nuotr.

Romualdas Kliukas | asmeninė nuotr.

Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui rengti (LAMA BPO) paviešino tarpinius rezultatus – ryškėja tam tikros tendencijos, kam šiemet abiturientai teikia prioritetą, kokios studijų programos ir sritys sulaukė dėmesio. Iki pasibaigiant pagrindiniam bendrojo priėmimo etapui liepos 19-ąją, kalbamasi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektoriumi Romualdu Kliuku.

– Kokias bendras tendencijas įžvelgiate iš LAMA BPO pateiktų duomenų?

– Beveik kas ketvirtas abiturientas stoja į biomedicinos mokslus ir tik 14 procentų jų prioritetą teikia technologijos mokslams. Tendencijos tos pačios – kuo toliau, tuo daugiau geriausiai besimokančių abiturientų renkasi medicinos studijas, labai dažnu atveju jų tikslas yra po studijų išvykti iš Lietuvos. Tuo tarpu valstybė toliau didina krepšelių skaičių šios srities studijų programoms, tuo pačiu mažindama finansavimą technologijos mokslams. Pastebėtina ir tai, jog šiemet stojančiųjų skaičius yra mažesnis – tai lemia demografiniai duomenys, nes šiemet baigusių mokyklas jaunuolių yra pastebimai mažiau.

– Kiek pirmieji rezultatai turėtų atitikti galutinius?                                

– Prašymų, žinoma, daugės, bet pasiskirstymas pagal sritis turėtų išlikti panašus – statistika jau daug metų beveik nesikeičia.

– Nuo šiemet matematikos egzaminas yra privalomas visiems, norintiems nemokėti už aukštąjį mokslą. Galbūt buvo galima tikėtis, jog tai kiek pakeis abiturientų pasirinkimą?

– Viskam reikia laiko. Manau, per ateinančius porą metų visi iki galo supras, jog, norint nemokėti už mokslą, mokykloje reikia mokytis ir matematikos. Jeigu išlaikei matematiką, atsiveria daug platesnės pasirinkimo galimybės. Jau dabar norinčių stoti į socialinius mokslus yra apie 6000 tūkstančius, o valstybė tikrai negalės suteikti tiek finansuojamų vietų – pagal antrą ar vėlesnius pageidavimus kai kas įstos į fizinius ar technologijos mokslus. Praktika rodo, jog net įstojus į šių sričių valstybės nefinansuojamas vietas, jau po pirmojo ar antrojo semestrų daugelis studentų pereina į finansuojamas, tad už mokslą mokėti nebereikia. Žinoma, šiemet į aukštąsias mokyklas stoja tik 60–70 procentų šiais metais mokyklas baigusių ir matematikos egzaminą privalomai laikiusių abiturientų – likę atestatus gavo anksčiau. Taigi, prireiks keleto metų, kol situacija žymiai pasikeis.

– Ko reikėtų imtis, kad darbo rinka sulauktų taip jai reikalingų technologijos mokslų specialistų?

– Kaip ir minėjau, inovatyvi visuomenė neatsiranda staiga iš niekur, o pokyčiai neįvyksta per naktį. Tai –ilgas kompleksinis procesas. Reikia rengti žmones ir ugdyti gebėjimus, generuoti naujas idėjas jau nuo mažens. Lietuvoje turime įsteigtų daugiau dvidešimt VGTU klasių, čia gilinamos mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų žinios, padedama pasirengti technologinių ir fizinių mokslų krypčių studijoms, mokiniams suteikiama galimybė naudotis VGTU mokymo baze, laboratorijomis ir jų įranga. Siekiant skatinti inovacijų kultūros formavimąsi, būtina ugdyti mokinių kompetencijas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEAM) srityse. STEAM dalykų ugdymas – kompleksinis reiškinys, darantis tiesioginę įtaką trims tarpusavyje susijusioms sritims: bendrajam lavinimui mokyklose, aukštajam mokslui ir darbo rinkai. Būtent dėl visuomenės poreikių neatitinkančio STEAM dalykų ugdymo turime menką moksleivių ir studentų susidomėjimą technologijų specialybėmis bei potencialių šios srities darbuotojų trūkumą darbo rinkoje.

– Šiemet padidintas finansavimas IT studijų programoms. Ar tai – teigiamas pokytis?

– IT studijų finansavimas padidintas, bet tai padaryta technologijos mokslų sąskaita. Taigi, nežinau, ar tai yra gerai. Manyčiau, reikėtų mažinti finansavimą tose srityse, kurių studijas pabaigę absolventai dažniausiai išvyksta į užsienį. Pagal statistiką, bene didžiausias protų nutekėjimas vyksta biomedicinos srityje. Tuo tarpu, sakykime, IT specialistai, nors ir dirba užsienio įmonėse, dažnai lieka Lietuvoje ir darbuojasi per atstumą. VGTU jau kuris laikas stipriname IT sritį ir apjungiame ją su technologijos mokslais – būtent tokiems specialistams priklauso ateities darbo rinka.

– VGTU Architektūros studijų programa kol kas populiariausia iš siūlomų šiame universitete. Kokiose kitose studijų programose dar tikitės sulaukti daugiausiai studentų?

– VGTU turime tikrai labai stiprią Architektūros studijų programą, visgi šiuo metu ji įvardijama kaip populiariausia dėl labai paprastos priežasties – čia yra stojamieji egzaminai, tad į ją prašymus paduoti reikėjo anksčiau. Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet labai populiari išlieka Multimedija ir kompiuterinis dizainas, Statybos inžinerija, Aviacinė mechanika – sritys, kuriose lyderiaujame, turime labai gerą mokymo bazę, gerą praktikų tradiciją. Taip pat visos IT programos: Inžinerinė informatika, Programų inžinerija, Informacinės sistemos ir t.t. Daug dėmesio sulaukė pirmoji tokia Lietuvoje Kūrybinių industrijų studijų programa, itin stipri Finansų inžinerijos studijų programa. Mes žengiame koja kojon su besikeičiančiomis aplinkybėmis, tad šiemet abiturientams siūlome naujų studijų programų. Tai: dabar itin paklausi Daiktų interneto inžinerijos programa, taip pat Moderniųjų studijų matematika, Elektros energetikos inžinerija, Saugos inžinerija. Studijų programų skaičiaus nedidinome, tiesiog jau kiek atgyvenusias programas pakeitėme šiuo metu itin aktualiomis arba tokiomis, kurių specialistų reikės po keleto metų.

– Ką patartumėte absolventams, besirenkantiems studijų programą?

– Siūlyčiau pagalvoti, ką veiksiu po studijų, ar turėsiu darbą, adekvatų uždarbį. Labai svarbu nesivaikyti populiarių studijų programų – geriau būti auksu tarp pelenų nei auksu tarp briliantų. Specialybė, kurios specialistų ruošiama itin daug, žada ir didžiulę konkurenciją, tad būtina tai įvertinti. Taip pat linkiu nebijoti stoti į inžinerines specialybes: nors teks daugiau pasimokyti, tačiau tai garantuos šviesią ateitį bei daugybę po studijų atsiveriančių galimybių. Aišku, technologijos ir fiziniuose moksluose mokytis yra sunkiau, reikia tam tikro pasiruošimo, bet VGTU turime nemokamas papildomas matematikos, fizikos, chemijos paskaitas pirmojo kurso studentams – tai, nebijant įdėti šiek tiek daugiau pastangų, tikrai turėtų pagelbėti studijų metu.

Kategorijos: Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: