Z. Vaišvila. Ar ES valstybių vadovai skaito ES sutartis? (35)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Džiaugiuosi Jungtinės Karalystės valdžia, tęsėjusia pažadą jos rinkėjams surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Sveikinu aktyvius Jungtinės Karalystės piliečius – net 72% jų balsavo šiame referendume. Galime džiaugtis ar liūdėti dėl šio referendumo rezultato, bet britų sprendimas yra jų sprendimas. Ne mūsų. Tai tautos, gerbiančios savo nuomonę ir savo teisę apsispręsti bei pareigą balsuoti, sprendimas.

Nekomentuosiu neraštingus Lietuvos valdžios ir jos tarnų bei perkamos žiniasklaidos apgailėtinus ir melagingus, primityvius aiškinimus, gąsdinimus. Tik priminsiu, kad be Europos Sąjungos dar yra ir Šengeno sutarties erdvė, leidžianti Lietuvos piliečiams be vizų patekti į ne ES valstybes – Norvegiją ar Šveicariją. Priminsiu, kad iki Lietuvos stojimo į ES Lietuva buvo pasirašiusi sutartis dėl bevizio lankymosi su daugiau šalių nei Europos Sąjunga. Priminsiu, kad iki įstojimo į ES studentams iš Lietuvos buvo lengvatos ES valstybių universitetuose, kurių neliko po Lietuvos įstojimo į ES. Gąsdinimus dėl emigrantų išvarymo iš JK kompetetingai komentuoti gali tik užkalniai…

Mūsų sisteminės valdžios „profesorišką“ požiūrį į tautos referendumą žinome – iki šiol neįvykdytas 2012 m. spalio 14 dienos mūsų tautos referendumo sprendimas. O Žemės referendumas išvis iš pusiausvyros išvedė profesorių Vytautą Landsbergį – tauta, matai, tikras „vaikų darželis“ ir „kurdupeliai‘, sumanę turėti kitą, ne „elito“, nuomonę!..

Mūsų tautos „profesoriams“ priminsiu, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi mūsų tautos iki šiol neratifikuota Lisabonos sutartis pakeitė Sutartį dėl Europos Sąjungos taip, kad ES tapo vienu juridiniu asmeniu. Ir tuo viskas pasakyta, tik nereikia apsimesti, kad nesuprantame, ką tai reiškia. Lietuvos valstybė neteko savo lygių teisių – norminius ES aktus priimančioje ES Taryboje Lietuva beturi 0,58% balsų. Štai ties šiuo skaičiuku ir baigiasi mūsų valdžios, susireikšminusios mūsų akyse ir savo atvaizdu veidrodyje, svarba Europos Sąjungoje. Ir Lietuvos, kuri nuo 2009 m. gruodžio 1 d. kryptingai ir forsuotai daroma šio vieno juridinio asmens regionu, svarba. Todėl ir belieka mūsų valdžiai nedėkingas ir mūsų tautai labai pavojingas siundomo lojančio šunėko vaidmuo.

Mūsų gąsdintojų „kompetetingus“ aiškinimus apibendrino Seimo narės Irenos Degutienės padėjėjas-sekretorius, buvęs Vytauto Radžvilo suburtos pažangaus akademinio jaunimo Propatria grupės narys Linas Kojala, kurio straipsnį šia tema tvarkingai paskelbė sistemos apmokama žiniasklaida. Seimo Pirmininkės pavaduotojos I. Degutienės padėjėjas L. Kojala „Brexit“ (Br – santrumpa nuo Britain, exit reiškia išeiti, – Alkas.lt) pavadino AVANTIŪRA.

Tikrai išsigandę „Brexit“ rezultatų mūsų ir kitų šalių sisteminiai gąsdintojai paskubomis kuria versijas, kaip šis JK referendumas nebus įgyvendintas. Tai, matai, tik „patariamasis“ referendumas, o JK parlamentas gali nuspręsti ir kitaip. Tai, matai, ilgas skyrybų procesas, kuris truks iki 2020-2021 metų (gal visi užmirš, kad toks vyksta, kaip, matyt, ir šveicarai buvo pamiršę, kad 1992 m. jų šalis buvo pateikusi paraišką stoti į ES, kurią prieš savaitę Šveicarijos federalinis parlamentas nutarė atsiimti). Tai, matai, susitarimą dėl JK išstojimo iš ES ir tolimesnio bendravimo sąlygų turės ratifikuoti JK parlamentas, kuris balsuos prieš, kils krizė, o po to bus išrinktas kitas JK parlamentas, kuris nuspręs kitaip. Taip, per penkerius metus daug kas gali nutikti.

Maloniai nustebino susirūpinęs „Brexit“ rezultatu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pareiškęs, kad reikia gerbti JK piliečių sprendimą. Maloniai nustebino ir ES vadovybė, nedelsdama paskelbusi, kad reikia nevilkinti ir pradėti šį JK ir ES derybų procesą.

Nemaloniai nustebino JK Ministras Pirmininkas Deividas Kameronas, paskelbęs, kad atsistatydina, bet lyg ir ne – tik po JK valdžios pasikeitimo, t.y. anksčiausiai spalio mėnesį nauja JK Vyriausybė pradės derybas su ES. D. Kameronas paskelbė, kad „kol kas ir neaktyvuos 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio, numatančio išstojimo iš Bendrijos proceso pradžią.“ Teisinga, kad šias derybas vykdys ne D. Kamerono, agitavusio prieš JK išstojimą, vadovaujama JK Vyriausybė, tačiau proceso vilkinimas – tai D. Kamerono ir jo vadovaujamos Vyriausybės visiška nepagarba JK piliečiams.

Šis D. Kamerono pareiškimas apie „50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį” privertė suklusti – kad ir labai ilga 2007 m. gruodžio 17 d. pasirašyta ši sutartis, bet ji teturi 7-is straipsnius.

Atsiverčiau Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinę redakciją ir joje radau 50-ąjį straipsnį, kuris nustato, kaip po Lisabonos sutartimi įvykdytų pakeitimų ES valstybė narė pagal savo konstiitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš šios Sąjungos. Įdomiai savo šalims vadovauja jų vadovai – kažką girdėjo, akvaizdu, kad neskaitė, bet jo statusas leidžia jam laisvai apie viską samprotauti ir, svarbiausia, spręsti tautos likimą.

Siūlau paskaityti visiems šį Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės dabrtinės redakcijos 50-ąjį straipsnį. Naudinga. Kad nebūtų mėgėjiškų „kameroniškų“ ar kitų „profesoriškų“ samprotavimų apie Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Šio straipsnio 2-a dalis nustato, kad nusprendusi išstoti iš Sąjungos valstybė narė apie savo ketinimą praneša Europos Vadovų Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, Sąjunga susidera ir sudaro su ta valstybe susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus. Gavusi Europos Parlamento pritarimą, jį Sąjungos vardu sudaro Taryba spręsdama kvalifikuota balsų dauguma.

Taigi, atrodytų, kad vilkintojų ir JK išstojimo iš ES priešininkų viltys, kad JK taip ir neišstos iš ES, pagrįstos. Tačiau jų nusivylimui priminsiu, kad šio 50-ojo straipsnio 3-ia dalis nustato, kad jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nenusprendžia pratęsti termino, Sutartys tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas šio straipsnio 2-oje dalyje nurodytas pranešimas.

Taigi, D. Kamerono – JK išstojimo iš ES priešininko – vilkinimas pateikti Jungtinės Karalystės pranešimą Europos Sąjungai dėl išstojimo iš šio vieningo juridinio asmens –gali būti ne tik jo asmeninis interesas dar pavadovauti JK Vyriausybei, bet ir šio išstojimo priešininkų siekis vilkinti šį procesą. Pavilkins, per tą laiką gal dar kas nors nutiks – gal ir pradėti šio proceso nereikės…

Tad, mieli Lietuvos piliečiai, šių metų spalyje visi kaip niekad aktyviai dalyvaukime Lietuvos Seimo rinkimuose ir nė vienas nebalsuokime už mus valdžiusius ir nuvaldžiusius sistemininkus.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *