A. Rusteika. Patinka tie, kurie nenori patikti (13)

 eurovision.tv nuotr.

eurovision.tv nuotr.

Pats laikas pabūti nepopuliariu. Ne todėl, kad man tas Europopso čempionatas dzin. Juk vis tiek mano gyvenimo moterys žiūri – esu priverstas viena akim stebėti. Ir ne todėl, kad ten visos dainuškos vienodos, o minios ir lempučių šėlsmas toks pat. Ir ne todėl, kad čia aš toks jau labai subtilus ir dvasingas.

O todėl, kad tiesiog ten mūsų nėra. Yra kažkoks mažutis fain žmogutis, kuris daro viską, kad nebebūti savim ir su mumis. Kad tik patiktų visiems pasaulio kitiems. Kurie net nežino, kas mes tokie ir iš kur. Nes patikti svetimiems ir atsisakyti savęs dabar svarbiausia.

Joks jis ne Donatas Montvydas. Tai Donny Montell. Dainelė angliška, kurią parašė švedai. Sexy berniuko žvilgsniukas per nuogą tatuiruotą petį, iš po garbanėlių kuoduko – paskutinis gėjiškos mados klyksmas. Juk reikia patrauklumo ir mažumų balsams patraukti. Žiūrėkit, aš irgi toks kaip jūs ir baisiai noriu jums patikti. Tik pasakykit, ką dar padaryti, kad paplotumėt – tuojau padarysiu!

Ne, aš joks ne senas bambeklis. Suprantu, kad toks pasaulis. Ir kad čia ne Dainų dainelė ar Duokim garo. Bet kiti kažkodėl taip nesižemina, nepataikauja, taip atvirai nepadlaižiauja. Sugeba išlikti savim ir ten, kur nenaudinga. Išeina ukrainietė, negraži ir su kažkokiu paltu. Ir gauna dar daugiau tų prakeiktų balsų.

Ir galiausiai Donatas, atsiprašau, Donny, čia niekuo dėtas. Kokią jis ten vietą tame komerciniame renginyje beužėmė, tai nieko esmingo mums nereiškia. Tiesiog visada buvo koktu stebėti, kaip kaimietis, atvykęs į didelį miestą, mikliai atsisako savęs, ima gėdytis savo tėvų ir kalbos. Ir net susiriesdamas stengiasi patikti ir įtikti tiems, kurie jo niekada nelaikys savu.

Pasauliui neįdomūs tokie kaip visi, tokie kaip kiti, tokie kaip jie patys. Niekas nemėgsta pamėgdžiotojų ir prasisiekėlių. Tie, kurie labai nori užkariauti dėmesį bet kokiomis priemonėmis, dėmesio gauna, bet niekada nelaimi pirmųjų vietų.

Laimi tie, kurie nebijo būti savimi ir nesistengia patikti, o tiesiog daro tai, kas jiems atrodo svarbu, nekreipdami dėmesio į sėkmę. Laimėtojai niekada neverkšlena ir neprašinėja palaikymo. Pergalė aplanko tuos, kurie apie ją negalvoja.

Argi vakarėlyje geidžiamiausia mergina ta, kuri daugiausiai stengiasi tokia būti? Deja, mes tokie esame šioje Žemėje. Pataikaujantys, gudrūs ir savanaudiški prasčiokai, besigėdijantys savęs. Toks kaimietis pats buvau, todėl taip ir vertinu.

Atsiprašau fanatikų ir labai prašau šiandien nemušti.

algimantasrusteika.wordpress.com

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Menas, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Arūnas:

    Autorius išreiškė daugelio žmonių mintis – ir dėl šukuosenos, ir dėl pseudonimo, ir dėl noro būti užsieniečiu, bet ne lietuviu ….

  2. Marija:

    Labai teisingos mintys. Aš prieš koncertą norėjau, kad laimėtų ukrainietė. Ir džiugu, kad Europa dar nėra tokia – nusiritusi iki gėjų ir banalių dainuškų lygio, dar supranta, kas TIKRA.

    • Pikc:

      Švelniai tariant, kiek juokingai atrodo postringavimai apie “tai, kas TIKRA”, kalbant apie tą europopso farsą – aš jau nekalbu apie Europai, kuri “nėra tokia”, žarstomas pagyras, palaimingai pamiršus visokias končitas. 🙂

  3. Birutė K:

    Gabūs daro, nevykėliai kritikuoja

  4. S:

    Gal įmanoma suderinti lietuviškumą su tomis Eurožiūros varžybomis? Dalį galėtų padainuoti lietuviškai, o svarbias ištraukas išversti angliškai, kad suprastų balsuojantys europiniai runkeliai. 🙂 Mes pamatytume savą, o užsieniečiams užtektų laiko suprasti viską iš angliškos dainos dalies, būtų dar įdomiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: