Filatelinėje parodoje pristatomi pripažinimą karo pabėgėliui pelnę pašto ženklai (2)

Vytauto Kazimiero Jonyno sukurti pašto ženklai | lituanicaonstamps.com nuotr.

Vytauto Kazimiero Jonyno sukurti pašto ženklai | lituanicaonstamps.com nuotr.

Vilniaus centriniame pašte kolekcininkas Antanas Burkus pristato filatelinę parodą, kurioje bus galima išvysti vieno žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, karo pabėgėlio Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) sukurtus pašto ženklus. Pasak meno kritikų, tai – gražiausi kada nors Vokietijoje pasirodę pašto ženklai.

„Šiandienos įvykių kontekste, kai Europa išgyvena vadinamąją migrantų krizę, itin prasminga prisiminti talentingą dailininką V. K. Jonyną, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus ir apsistojo Vokietijoje, karo pabėgėlių stovykloje.

Prancūzijos okupacinei zonai (nacistinei Vokietijai kapituliavus, visą civilinę ir karinę administraciją Vokietijos teritorijoje buvo perėmę sąjungininkai) prireikus pašto ženklų buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, o jį laimėjo V. K. Jonynas. Tai buvo didelė talentingo lietuvio – karo pabėgėlio – sėkmė!

Pranokęs konkurentus V. K. Jonynas gavo užsakymus kurti pašto ženklus visoms Prancūzijos okupacinės zonos žemėms: Badenui, Reinlandui-Pfalcui, Viurtembergui ir Sarui“, – pasakojo dailininko V. K. Jonyno pašto ženklus kolekcionuojantis Lietuvos filatelistų sąjungos narys Antanas Burkus.

1947–1949 m. pagal V. K. Jonyno projektus buvo išleisti net 149 skirtingi pašto ženklai ir ženklintieji atvirlaiškiai. Juose vaizduojami žymūs Vokietijos rašytojai, menininkai ir mąstytojai, gamtovaizdžiai. Iš viso V. K. Jonynas yra sukūręs 151 pašto ženklą (1959 m. Vatikano paštas išleido jo pašto ženklus, sukurtus Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 500-ųjų gimimo metų jubiliejui).

„Nė vienas Lietuvos dailininkas negali prilygti V. K. Jonynui produktyvumu pašto ženklų srityje. Sakoma, kad tai – meniškiausi ženklai, kada nors išleisti vokiečių žemėje.

Ekspozicijoje galima bus pamatyti laiškus ir atvirlaiškius, kuriuos ženklina V. K. Jonyno kurti pašto ženklai. Tai – pašto korespondencija, siųsta į sąjungininkų Vokietijoje valdomas okupacines zonas, įvairias pasaulio šalis. Deja, į Lietuvą siųstų laiškų su V. K. Jonyno ženklintais pašto ženklais nėra, nes jiems įveikti Stalino „geležinę uždangą“ nebuvo lemta“, – teigė A. Burkus.

Pagal V. K. Jonyno piešinius išleisti pašto ženklai gyvavo trumpą laiką, nes 1949 m., susikūrus Vokietijos Federacinei Respublikai, tiek Prancūzijos okupacinės zonos, tiek kitų sąjungininkų išleisti pašto ženklai buvo išimti iš apyvartos.

Šiemet A. Burkaus paroda „Prof. V. K. Jonyno – karo pabėgėlio – suprojektuoti Prancūzijos okupacinės zonos ženklai (1947–1949 m.)“ Lenkijoje vykusioje tarptautinėje filatelijos parodoje pelnė paauksuotą medalį.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

2 komentarai

  1. Gražus, garbingas ir gan prasmingas atsakas apie mūsų (ir Vytauto Kazimiero Jonyno) bendras įtakas,
    raiškas, meno galią bei praeities atramines (istorines) žinias valstybių, tautų, genčių, šeimų bei asmenų aplinkoms.
    Prisimindami 1914-1945 bjauriausiojo Europos karinio laikmečio (bet Lietuvai Valstybingumą pagrečiui teroro
    gimties Rusijoj, padėjusį susigrąžinti) p a d a r i n i u s su žemių Badeno, Reinland-Pfalco, Viurtembergo ir Sarland
    likimais, galim aiškiau (įvertinant ir pranašingus “Otečestvo’j” 1916 m., bei “Gintarinės deklaracijos” 1914 m.
    skelbėjų teiginius dėl Prūsijos Lietuvos santykių raidos, – dėmesį būtina atkreipt, kad tai būsimų Lietuvos vadų
    mintys dar iki 1918 m. vasario 16 d., – meto nuo kurio tikrais Valstybės vadovais jie tapę, tik tokių vargetėlių, kaip
    čia Alke “pabubinamas” žiopleleis Savukynas, vis slepiami nuo v i s u o m e n ė s, tad ne be reikalo “plakimas”
    tokiem savukyn-bumblausk-siaurumavičiams būtinas, – v i s u o m e n i n i s: pirtiškai asmeninis išplakimas bei
    nuo “bačkos” /t.y. yra ir LRT tribūnų/ …nuvarymas) nusibraižyti bei pabrėžti ir nežymiąją, vis “nuslepiamą, jau
    ne “savukynišku” mąsteliu :), 1945 m. rugpjūčio 2 d. Potsdamo susitarimų eigą… kaip toj liaudies dainoj:
    “oi laukiau laukiau”
    /antroj dainoj po “Motule mano”/
    https://www.youtube.com/watch?v=oQ3OFN4TQfo
    …kad ir 1961 m. “Lietuvos” okupavimo, pavergimo ir prievartos meto įrašas, bet
    savuoju meniškuoju turiniu palaikantis ir Vytauto Kazimiero Jonyno dailės jausmų
    tautinio pumpuro “išsiskleidimą” zonoje (Prancūzijos okupacinėje), tad zona “Potsdamo
    susitarimu” laikinai iki būsimojo Taikos susitarimo nuo 1945-08-02 pavesta administruoti
    .. dabar tai “de jure’ lyg ir tokiam Michail Gorbačiovui, šios likusios SSSR (administruojamos
    ZONOS) prezidentui(!), irgi kaip Badeno, Reinland-Pfalco, Viurtembergo ir Sarland žemių pvz. KIS.

    Juk visai gražus, ir prisipažinimas, ir pripažinimas.
    Kas įtakos, – jei ne TU? Pripažįsti?

    (Ir atsakymas būsimiems komentatoriams dėl paskutiniojo klausimo – VIENU ŽODŽIU, –
    labai, labai giliai, giliai užslaptintas, regis viskas lyg aišku, lyg atvira, lyg išdėstyta, bet…
    tad su atsakymu į “PRIPAŽĮSTI?” labai jau apdairiai paprašysiu. Vieša ši a t s a k o m y b ė
    – atsakymų sau.)

  2. Gražus, garbingas ir gan prasmingas atsakas apie mūsų (ir Vytauto Kazimiero Jonyno) bendras įtakas,
    raiškas, meno galią bei praeities atramines (istorines) žinias valstybių, tautų, genčių, šeimų bei asmenų aplinkoms.
    Prisimindami 1914-1945 bjauriausiojo Europos karinio laikmečio (bet Lietuvai Valstybingumą
    pagrečiui teroro gimties Rusijoj, padėjusį susigrąžinti) p a d a r i n i u s
    su žemių Badeno, Reinland-Pfalco, Viurtembergo ir Sarland
    likimais, galim aiškiau (įvertinant ir pranašingus “Otečestvo’j” 1916 m., bei “Gintarinės deklaracijos” 1914 m.
    skelbėjų teiginius dėl Prūsijos Lietuvos santykių raidos, – dėmesį atkreipsiu, kad tai būsimų Lietuvos vadų
    mintys dar iki 1918 m. vasario 16 d., – meto nuo kurio tikrais Valstybės vadovais jie tapę, tačiau ligi šiol.. kaip
    ir visa kas po “okupacinių zonų”, įskaitant ir Potsdamo susitarimus, …neviešinama) nusibraižyti bei pabrėžti ir nežymiąją, vis “nuslepiamą, jau ne LRT “tarybinio užsitildymo” šiandienos mąsteliu, ir1945 m. rugpjūčio 2 d. Potsdamo susitarimų eigą…
    kaip toj liaudies dainoj:
    “oi laukiau laukiau”
    ***
    …kad ir 1961 m. “Lietuvos” okupavimo, pavergimo ir prievartos meto įraše likusią, bet
    savuoju meniškuoju turiniu palaikančia ir Vytauto Kazimiero Jonyno dailės jausmų
    tautinio pumpuro “išsiskleidimą” zonoje (Prancūzijos okupacinėje), tad zona “Potsdamo
    susitarimu” laikinai iki būsimojo Taikos susitarimo nuo 1945-08-02 pavesta administruoti
    .. dabar tai “de jure’ lyg ir tokiam Michail Gorbačiovui, šios likusios SSSR (administruojamos
    ZONOS) prezidentui ?, irgi kaip Badeno, Reinland-Pfalco, Viurtembergo ir Sarland žemių pvz. KIS.

    Juk visai gražus, ir prisipažinimas, ir pripažinimas.
    Kas įtakos, – jei ne TU? Pripažįsti?

    (Ir atsakymas būsimiems komentatoriams dėl paskutiniojo klausimo – VIENU ŽODŽIU, –
    labai, labai giliai, giliai užslaptintas, …regis viskas lyg aišku, lyg atvira, lyg išdėstyta, bet…
    tad su atsakymu į “PRIPAŽĮSTI?”
    labai jau apdairiai paprašysiu. Labiaus.
    Vieša ši a t s a k o m y b ė …atsakymų sau.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: