Kovo 20 d. JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dviem dienoms atvyko į Kubą. Tai pirmasis JAV vadovas, oficialiai atvykęs į šią komunistinę šalį per 88 metus.
Likus mažiau nei savaitei iki JAV prezidento B. Obamos vizito į Kubą, JAV paskelbė apie sankcijų švelninimą šiai valstybei – bus atnaujinti tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp šalių, atkurtos pašto paslaugos ir naikinama dalis finansinių perlaidų apribojimų.
Tokie politikos pokyčiai parodo, kad JAV pagaliau ryžosi pripažinti faktą, kad Kubos embargas nebuvo tinkamai parinkta politikos priemonė, siekiant pokyčių Kuboje. Jos pagrindinis rezultatas buvo Kubos gyventojų izoliacija ir jų pasmerkimas komunistinės valdžios priespaudai. Dabar pereinama prie bendradarbiavimo politikos – siekiama paskatinti JAV ir Kubos piliečių bendravimą, atnaujinant keliones, verslo santykius bei pasikeitimą informacija.
https://youtu.be/_6AUFNEIhPA
B. Obamos vizitas į Kubą
Pirmą kartą per 88 metus įvyks JAV prezidento vizitas į Kubą. Jis numatytas kovo 21-22 d. Baltieji rūmai skelbia, kad B. Obama susitiks su Kubos prezidentu Rauliu Castro ir aptars tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas bei Kubos tarpininkavimą Kolumbijos taikos procese.
Taip pat vizito metu numatyti susitikimai su opozicijos atstovais bei apsilankymas beisbolo rungtynėse. Taip JAV demonstruoja besikeičiantį politikos kursą ir norą normalizuoti santykius tarp šių dviejų valstybių. B. Obama pripažįsta, kad „vis dar egzistuoja didžiuliai nesutarimai tarp JAV ir Kubos, ir kad JAV visada pasisakys už žmogaus teisių apsaugą“, tačiau kita vertus, buvo suprasta, kad JAV daugiau nei 50 metų vykdyta politika yra neefektyvi ir reikia imtis alternatyvių priemonių, norint išspręsti Kubos politines problemas.
Paskutinį kartą JAV prezidentas Kalvinas Kulidžas (Calvinas Coolidge) Kuboje lankėsi 1928 m., tačiau tai buvo visai kitokio pobūdžio vizitas. Prezidentas, siekdamas iliustruoti JAV galią ir poziciją, į salą atvyko ant karinio laivo denio. Tuo metu visa JAV politika Kubos atžvilgiu buvo nulemta JAV priimtos Platt pataisos, kuri skelbė, kad Kuba negali vykdyti savarankiškos užsienio politikos, sudaryti dvišalių sutarčių ir netgi parduoti žemės užsieniečiams, išskyrus JAV piliečius.
Kuba tuo metu buvo JAV protektoratas – teoriškai nepriklausoma valstybė, praktiškai – visiškai kontroliuojama JAV. Viena iš tokios politikos pasekmių buvo jūrų bazės bei teroristų kalėjimų Guantanamo įlankoje įsteigimas. Nuo pastarojo vizito situacija Kuboje yra visiškai pasikeitusi – Kuba yra nepriklausoma valstybė, kurioje jau 57 metus vyrauja komunizmas, o santykiai su JAV iki 2014 m. buvo visiškai įšaldyti.
Atnaujinami tiesioginiai skrydžiai ir pašto paslaugos
Santykių gerėjimas tarp Kubos ir JAV stebimas jau kuris laikas. Jis ypač suintensyvėjo po 2014 m. gruodžio mėn., kai JAV prezidentas B. Obama paskelbė apie norą atnaujinti dvišalius santykius. Netrukus po to buvo imtasi nedidelių, tačiau teigiamų veiksmų šia linkme – 2015 m. kovo mėn., po daugiau nei 15 metų pertraukos, buvo atnaujinti telefoniniai pokalbiai tarp valstybių, liepos mėn. buvo atidarytos šalių ambasados Havanoje bei Vašingtone.
Šią savaitę buvo paskelbta, kad atnaujinami tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Kubos ir JAV. Kasdien yra numatoma vykdyti bent 30 skrydžių.
Tikimasi, kad pirmieji skrydžiai gali būti atnaujinti jau šią vasarą, o iki metų pabaigos skrydžių skaičius gali išaugti net iki 100 per dieną. Amerikiečiams bus leidžiama vykti į Kubą edukaciniais tikslais – lankyti Kubos muziejus, kultūros įstaigas, bendrauti su kubiečiais. Nepaisant to, paprastos turistinės kelionės ir toliau bus draudžiamos.
Amerikiečiai, būdami saloje, turės vesti kelionės dienoraštį, kuriame atsispindėtų kultūriniai vizito aspektai, o parvykstant į JAV jį privalėtų pateikti muitinės darbuotojams. Tai bus pirmas kartas, kai per daugiau nei 50 metų individualūs keliautojai iš JAV galės tiesiogiai patekti į Kubą.
Antradienį taip pat buvo paskelbta, kad atnaujinamos ir pašto paslaugos tarp šių valstybių. Nuo embargo Kubai įvedimo pašto paslaugos tiesiogiai nebuvo vykdomos – laiškai bei siuntos keliaudavo per trečiąsias valstybes, dažniausiai Meksiką arba Kanadą.
Tokie JAV politikos žingsniai sudaro palankesnes sąlygas kubiečiams keistis informacija su amerikiečiais, pritraukti daugiau turistų į salą ir taip plėtoti verslą, o kartu ir išjudinti sustabarėjusią komunistinę santvarką, kuri pradėta kurti po 1959 m. revoliucijos.
Nepaisant šių teigiamų postūmių, iki visiško embargo panaikinimo dar laukia ilgas kelias. Embargui atšaukti turi būti gautas JAV Kongreso pritarimas, taip pat lieka neatsakytas klausimas, kokį politikos kursą pasirinks naujasis JAV prezidentas. Demokratų ir respublikonų partijų kandidatų pozicijos stipriai išsiskiria šiuo klausimu.
Demokratų partijos kandidatė Hilari Klinton (Hillary Clinton) tikriausiai tęstų B. Obamos pasirinktą politikos kursą. Savo kalbose H. Klinton jau ne kartą ragino atsisakyti embargo, kaip visiškai nenusisekusios politikos priemonės, ir normalizuoti dvišalius valstybių santykius.
Greičiausiai jos prezidentavimo laikotarpiu būtų atkurti lygiaverčiai dvišaliai santykiai ir panaikintos visos sankcijos Kubai. Žinoma, tokiam sprendimui vis tiek turėtų pritarti Kongresas.
Jeigu prezidentu taptų Respublikonų partijos atstovas Donaldas Trumpas, prognozuoti politikos pokyčius taptų daug sudėtingiau. Pastarasis, vertindamas B. Obamos veiksmus Kubos atžvilgiu, kaip ir būdinga šiam politikui, buvo labai nekonkretus. Jis teigė, kad tikriausiai uždarytų neseniai atidarytą JAV ambasadą Havanoje iki tol, kol pavyktų pasiekti „tikrai gerą susitarimą“.
Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė, socialinių mokslų daktarė
