Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25) (0)

Amerikiečių karikatūra. Užrašas: „Stalinas: ką, tu man grasini?“ 1940 m. vasaris | Leidykla “Briedis“

Kovo 16 d., trečiadienį, 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) bus atidaryta paroda Baltiečių karių išdavimui – 70“. Dalyvaus parodos sumanytojai architektas Robertas Čerškus, dr. Aušra Jurevičiūtė, istorikas Rokas Sinkevičius, Švedijos Karalystės garbės konsulė Kaune Jurgita Grigienė, VDU Letonikos centro vadovas doc. dr. Alvydas Butkus, išduotųjų karių artimieji.

Sausio 25 d. sukako 70 metų nuo pirmojo jungtinio Baltijos šalių karinio junginio, 1945 metų vasarą įkurto Švedijoje, išdavimo Stalino režimui.

Švedijoje atsidūrę baltiečiai kariai, tikėdamiesi, kad Vakarų sąjungininkai neapsiribos tik Vokietijos diktatoriaus sutramdymu, bet stos laisvinti ir kitas pavergtas šalis, nutarė įsteigti Baltijos legioną, kuris galėtų prisidėti vaduojant Estiją, Latviją ir Lietuvą iš Stalino režimo.

Tačiau 1945 m. birželio 2 d. SSRS pareikalavo, kad Švedijos Karalystė perduotų jai visus internuotus „Ašies“ koalicijos karius. Sovietai slaptai susitarė su Švedijos socialdemokratų vyriausybe, o apie šį susitarimą paskelbus spaudoje, jį parėmė ir Švedijos parlamento socialdemokratų dauguma.

Nepaisant gausių demokratinės Švedijos visuomenės protestų, karių bado akcijų ir net savižudybių, 1946 metų sausio 25 d. 130 latvių, 7 estų ir 9 lietuvių kariai Treleborgo uoste Švedijos policininkų buvo jėga įsodinti į sovietų garlaivį „Beloostrov“ ir išsiųsti į nežinią.

Šiam tragiškam Baltijos šalių ir Švedijos istorijos puslapiui prisiminti skirtoje ekspozicijoje – įvairūs šį įvykį liudijantys eksponatai: knygos, dokumentai bei nuotraukos iš muziejų, privačių archyvų Švedijoje bei Lietuvoje. Bandoma atskleisti 9 lietuvių karių likimus bei parodyti, kaip šis skaudus epizodas atspindėtas Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Paroda veiks iki balandžio 18 d. Įėjimas nemokamas.